Atvėsus orams gyvatės sode ar kieme dažnai tarsi pradingsta, tačiau tai nereiškia, kad jų neliko. Kaip šaltakraujai gyvūnai, jos priklauso nuo aplinkos temperatūros, todėl vėstant orui smarkiai sumažina aktyvumą ir ieško vietų, kur šiluma kinta kuo mažiau.
Žiemą gyvatės pereina į vadinamąją brumaciją, kuri panaši į žiemos miegą, bet nėra jam tapati. Sulėtėja kvėpavimas, širdies ritmas ir medžiagų apykaita, o energijai jos naudoja rudenį sukauptas atsargas, todėl šaltuoju sezonu paprastai nesimaitina.
„Neįprastai šiltą žiemos dieną gyvatė gali trumpam išlįsti pasišildyti saulėje ar atsigerti, o tada vėl grįžti į slėptuvę“, – sakė gamtosauginės organizacijos Save the Snakes vadovas Michaelas Starkey.
Kur gyvatės slepiasi atšalus orams?
Ieškodamos pastovesnės temperatūros gyvatės renkasi slėptuves, kurios apsaugo nuo šalčio ir staigių permainų. Dažniausiai tai būna gilesnės ertmės po žeme arba vietos, kurias šildo sukaupta šiluma ir organinių medžiagų irimas.
Sodybose ir soduose tokios vietos gali būti graužikų urvai, akmenų krūvos ar mūro plyšiai, komposto krūvos, malkų rietuvės, storas mulčio sluoksnis, taip pat tarpai po terasomis, sandėliukais ar kitais statiniais. Svarbiausia sąlyga yra tai, kad slėptuvė būtų pakankamai gili ir neperšlanti per šalčius.
„Sode gyvatės gali slėptis statiniuose, kuriuose ilgiau išsilaiko šiluma, pavyzdžiui, sandėliuke. Jos taip pat neretai pasirenka įvairių sukrautų daiktų krūvas, įskaitant medieną ar metalo lakštus“, – sakė Floridos universitete ekologiją ir gamtosaugą studijavusi Brooke DeMure.
Kada gyvatės vėl tampa aktyvios?
Vienos konkrečios datos nėra, nes aktyvumą pirmiausia lemia oro temperatūra, regiono klimatas ir konkreti rūšis. Šaltesniuose kraštuose gyvatės į brumaciją gali pasitraukti dar rudenį ir išlikti neaktyvios iki ankstyvo pavasario.
Švelnesnio klimato vietovėse gyvatės dažniau reaguoja į trumpalaikius atšilimus, todėl net žiemą kartais gali pasirodyti kelioms valandoms. Vis dėlto po atšilimo grįžus šalčiams jos vėl slepiasi, nes organizmui reikia stabilios, saugios temperatūros.
Ką tai reiškia sodui ir kiemui?
Gyvatės yra plėšrūnės ir ekosistemose atlieka svarbų vaidmenį reguliuodamos smulkių graužikų bei dalies kenkėjų gausą. Kai jos tampa neaktyvios, kai kuriais atvejais graužikai gali dažniau lankytis sodybose ieškodami maisto ir slėptuvių.
Tačiau tai nereiškia, kad kenkėjų būtinai staiga padaugės, nes jų gausą veikia ir oro sąlygos, maisto prieinamumas bei kiti plėšrūnai. Pavasarį suaktyvėjusios gyvatės grįžta į įprastą mitybos ritmą ir vėl prisideda prie natūralios pusiausvyros.