Tag: Šaltos sriubos

  • Ši kukli šalta sriuba per karščius gali padėti sveikatai: kas joje svarbiausia?

    Ši kukli šalta sriuba per karščius gali padėti sveikatai: kas joje svarbiausia?

    Kas yra šalta sriuba?

    Šaltos sriubos, dar vadinamos šaltibarščiais ar kitais vėsiais trintais patiekalais, dažniausiai valgomos atšaldytos arba kambario temperatūros. Jos gaminamos iš smulkintų arba sutrintų daržovių, o pagrindą neretai sudaro kefyras, pasukos ar rūgpienis.

    Karštomis dienomis toks pasirinkimas turi aiškų privalumą: patiekalas gaivina ir padeda papildyti skysčių atsargas, kai dėl kaitros didėja dehidratacijos rizika. Be to, tai paprastai lengvesnis pietų variantas, kai nesinori sunkaus maisto.

    Kodėl ji laikoma naudinga?

    Dažniausi šaltų sriubų ingredientai yra burokėliai, agurkai, ridikėliai, krapai ir laiškiniai česnakai. Šios daržovės suteikia vitaminų ir mineralų, o racioną papildo skaidulomis, kurios svarbios žarnyno veiklai ir reguliariam tuštinimuisi.

    Fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar pasukos, gali būti naudingi mikrobiotos įvairovei, nes juose yra gyvųjų bakterijų kultūrų. Kartu tai ir baltymų šaltinis, todėl sriuba gali būti sotesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Burokėliai išsiskiria natūraliais nitratais, kurie organizme virsta azoto oksidu ir gali prisidėti prie kraujagyslių funkcijos. Dėl to šaltibarščiai dažnai minimi tarp patiekalų, kurie dera su širdžiai palankia mityba, ypač jei nepadauginama druskos.

    Kaip pasigaminti šaltibarščius

    Vienas populiariausių variantų – šaltibarščiai su burokėliais ir kefyru. Pagrindui tinka virta ar marinuota burokėlių masė, o skonį sukuria švieži agurkai, ridikėliai, krapai, laiškiniai česnakai ir virtas kiaušinis.

    Jei gaminate nuo pradžių, burokėlius patogu išvirti, atvėsinti, sutarkuoti ar smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su kefyru arba pasukomis. Tuomet sudedami susmulkinti agurkai, ridikėliai, žalumynai, pagal skonį įspaudžiama citrinos sulčių, o galiausiai viskas atšaldoma šaldytuve.

    Ko vengti perkant ar gardinant?

    Perkant paruoštus šaltus sriubų mišinius verta tikrinti sudėtį: geriausia, kai joje aiškiai įvardyti daržovių ir fermentuotų pieno produktų ingredientai, o nereikalingų priedų kuo mažiau. Įtarimų turėtų kelti perteklinis cukrus, dirbtiniai aromatai, modifikuotas krakmolas ar pienas milteliuose, jei tai nėra būtina receptui.

    Gaminant namuose pravartu atsisakyti universalių prieskonių mišinių, kurie dažnai reiškia daugiau druskos ir cukraus. Skonį lengvai sustiprina šviežios ar džiovintos žolelės, česnakas, citrinos sultys ar nedidelis kiekis krienų, jei norisi aštresnio varianto.

    O kaip dėl vaisinių šaltų sriubų?

    Šaltos sriubos gali būti ruošiamos ir iš vaisių, ypač vasarą, kai norisi greito ir gaivaus deserto. Dažnai pakanka sutrinti šviežius ar šaldytus vaisius ir derinti su jogurtu, vandeniu ar kitais priedais, pavyzdžiui, mėtomis.

    Vis dėlto vaisiniuose variantuose natūralaus cukraus kiekis gali būti didelis, todėl diabetu sergantiems ar gliukozės kiekį kraujyje prižiūrintiems žmonėms verta įvertinti porciją ir sudėtį. Saugiau rinktis daugiau uogų, mažiau saldžių priedų ir vengti papildomo cukraus.

  • Karščiai numuša apetitą: specialistai įspėja, ką būtina suvalgyti, kad neapalptumėte

    Karščiai numuša apetitą: specialistai įspėja, ką būtina suvalgyti, kad neapalptumėte

    Kodėl per karščius nesinori valgyti?

    Per karščius apetitas dažnai sumažėja, nes organizmas daugiau energijos skiria vėsinimuisi, o sunkesnis maistas apkrauna virškinimą. Dėl to net įprastos porcijos gali atrodyti per didelės, o pati mintis apie gaminimą vargina.

    Vis dėlto vien vanduo, kava ir keli vaisiai visai dienai nėra išeitis, ypač vyresniems žmonėms. Trūkstant energijos ir skysčių gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas, raumenų mėšlungis, suprastėti savijauta.

    Mažesnės porcijos, bet daugiau naudos

    Karštomis dienomis geriau rinktis mažas porcijas, bet valgyti dažniau. Vietoj vieno didelio pietų patiekalo labiau tinka keli lengvi valgiai per dieną: pusryčiai, užkandis, šalta sriuba, jogurtas su vaisiais, lengva vakarienė.

    Dažnai geriau toleruojami vėsūs arba drungni patiekalai, kurie nereikalauja ilgo stovėjimo prie viryklės. Patogu gaminti ryte arba vakare, kai namuose vėsiau, o dieną rinktis iš anksto paruoštus paprastesnius sprendimus.

    Kas turėtų atsirasti lėkštėje?

    Vaisiai ir daržovės vasarą padeda ne tik dėl vitaminų, bet ir dėl skysčių, kurių gauname su maistu. Tinka agurkai, pomidorai, salotos, cukinijos, ridikėliai, paprikos, taip pat arbūzas, melionas, uogos, persikai ar nektarinai.

    Vien vaisiais visos dienos geriau neplanuoti, nes jie ne visada suteikia sotumo ilgesniam laikui. Lengvą užkandį verta papildyti jogurtu, kefyru, varške, avižiniais dribsniais ar riešutų sauja, kad organizmas gautų ir baltymų, ir ilgiau išliekančios energijos.

    Vyresniame amžiuje ypač svarbu nepamiršti baltymų, nes jie padeda palaikyti raumenų masę ir jėgą. Karštyje patogiau rinktis lengvesnius šaltinius, pavyzdžiui, fermentuotus pieno produktus, kiaušinius, žuvį, ankštinius ar liesesnę paukštieną.

    Kai valgyti sunku, gelbsti kokteiliai

    Jei kramtyti nesinori, daliai žmonių lengviau „išgerti“ maistą. Tuomet praverčia kokteiliai su kefyru, pasukomis ar natūraliu jogurtu, papildyti vaisiais ir nedideliu kiekiu avižinių dribsnių ar maltų linų sėmenų.

    Vien sultys nėra geriausias sprendimas, nes jos greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, bet sotina trumpai. Geriau rinktis gėrimą, kuriame yra ir baltymų, kad energija laikytųsi stabiliau.

    Kokio maisto geriau vengti?

    Karštis nesiderina su riebiais, sunkiai virškinamais patiekalais, nes jie gali didinti mieguistumą ir troškulį. Daug kepto maisto, greitas maistas, riebūs padažai, saldūs desertai ir labai sūrūs užkandžiai papildomai apkrauna organizmą.

    Vienos dienos prastesnis apetitas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau verta stebėti požymius. Jei žmogus beveik nevalgo ilgiau nei parą, pastebimai silpsta, vemia, viduriuoja, labai mažai šlapinasi ar atsisako gerti, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje esmė paprasta: valgykite mažiau, bet prasmingiau, ir nepamirškite skysčių. Geriausias pasirinkimas yra toks, po kurio jaučiatės lengviau, bet ne silpniau.