CP v2

Tag: Šamai

  • Italijos Veneto siūlo paramą: kaip sutramdyti invazinius šamus Gardos ežere ir ką tai pakeis

    Italijos šiaurėje esantis Veneto regionas skiria finansinę paramą profesionaliems žvejams ir įmonėms, kurios sutiks intensyviau gaudyti invazinius šamus Gardos ežere. Vietos valdžia siekia sumažinti plėšrios žuvies populiaciją, kuri, pasak žvejų ir pareigūnų, vis labiau spaudžia vietines žuvų rūšis ir ardo ežero ekosistemos pusiausvyrą.

    Programai numatyta 100 000 eurų, o vienam pareiškėjui kompensacija gali siekti iki 20 000 eurų. Parama skirta padengti tinkamas išlaidas, susijusias su specialių tinklų, gaudymo, laikymo ir realizavimo įrangos įsigijimu, kad šamų gaudymas taptų nuoseklus ir ekonomiškai pagrįstas.

    Didžiausias rūpestis – europinis šamas, laikomas vienu stambiausių gėlavandenių plėšrūnų Europoje. Įsitvirtinęs kaip svetimžemis, jis gali daryti reikšmingą poveikį vietinėms žuvų populiacijoms, nes užima aukštą vietą mitybos grandinėje ir konkuruoja su vietiniais plėšrūnais bei mažina smulkesnių rūšių gausą.

    „Veneto regionas imasi veiksmų spręsti vieną didžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria ežeras ir jo ekosistema. Šamas yra invazinė rūšis, daranti spaudimą vietinei žuvų faunai ir trikdanti natūralią ežero pusiausvyrą“, – sakė Veneto regiono atstovas, atsakingas už žvejybos klausimus Dario Bond.

    Praktinis aspektas ne mažiau svarbus: žvejai teigia, kad stambūs šamai dažnai sugadina tinklus, todėl auga veiklos sąnaudos ir prastėja kitų rūšių žvejybos rezultatai. Dėl to parama nukreipiama būtent į priemones, kurios padėtų efektyviau sugaudyti šią rūšį ir kartu sumažintų žalos riziką įrankiams.

    Pagal numatytas sąlygas, į finansavimą gali pretenduoti įmonės, kurių savininkas ar vienas partnerių yra įtrauktas į profesionalių žvejų registrą ir turi teisę dirbti Gardos ežere. Taip siekiama užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinama per legalią ir kontroliuojamą žvejybą, o sugautų žuvų apskaita bei realizavimas būtų skaidrūs.

    Regionas tikisi dvigubo efekto: mažesnės invazinės rūšies daromos žalos ir naujų rinkos galimybių. Centrinėje Europoje šamo mėsa jau turi paklausą, todėl Veneto planuoja skatinti atskirą tiekimo grandinę, kuri apimtų sugavimą, apdorojimą ir pardavimą, paversdama ekologinę problemą valdomu ekonominiu procesu.

    Tokie sprendimai Europoje tampa vis aktualesni, nes invazinių rūšių plitimas dažnai siejamas su žmonių veikla, prekyba, transportu ir klimato kaita, kuri keičia vandens telkinių sąlygas. Vietos valdžios pasirinktas modelis rodo, kad kova su invazinėmis rūšimis vis dažniau remiasi ne vien draudimais, bet ir paskatomis, leidžiančiomis greičiau mobilizuoti sektorių bei pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

  • Kodėl Černobylio zonoje užauga didžiausi šamai Ukrainoje: mokslininkas paaiškina ir įspėja

    Didžiausi Ukrainos europiniai šamai vis dažniau fiksuojami Černobylio atskirties zonoje, tačiau jų dydį lemia ne radiacija, o žmogaus veiklos nebuvimas. Apie tai kalbėjo jūrų biologijos tyrėjas, pabrėždamas, kad čia žuvys praktiškai negaudomos, todėl gali sulaukti garbaus amžiaus ir užaugti įspūdingo dydžio.

    Šamas yra vertinga verslinė žuvis, paplitusi daugelyje Ukrainos upių ir ežerų. Specialistai aiškina, kad ten, kur žvejyba intensyvi, didelės žuvys dažniausiai tiesiog nespėja užaugti, o dalis populiacijos nukenčia ir dėl jauniklių išgaudymo.

    Jauni šamai dažniau minta dugno bestuburiais, o suaugę tampa ryškiais plėšrūnais ir medžioja žuvis, varliagyvius, moliuskus, roplius. Tyrėjų teigimu, stambesni individai kartais griebia ir smulkius vandens paukščius ar kitus gyvūnus, tačiau šamas laikomas gana neįnoringu ir prisitaikančiu plėšrūnu.

    Nors viešojoje erdvėje pasitaiko istorijų apie kelių metrų ilgio monstrus, patikimai patvirtintų atvejų, kad šamai pultų žmones, praktiškai nėra. Mokslininkai pabrėžia, kad tokias legendas dažniausiai maitina nelaimingi atsitikimai vandenyje, kuriems žuvys neturi tiesioginio ryšio.

    Oficialiai registruoti stambiausi europiniai šamai siekia beveik 3 metrus, o jų svoris gali būti apie 130 kilogramų. Specialistai taip pat nurodo, kad šamai yra ilgaamžiai, dažnai gyvena 30–50 metų, o išskirtiniais atvejais fiksuotas net apie 80 metų amžius, nustatytas pagal kaulų struktūras.

    Černobylio atskirties zonoje dideli šamai aptinkami pirmiausia dėl to, kad teritorijoje draudžiama arba smarkiai ribojama žvejyba. Tokiose sąlygose žuvys gali netrukdomai daugintis ir augti, o didžiausi individai išgyvena ilgus dešimtmečius.

    Tačiau mokslininkai įspėja, kad radiacija nėra veiksnys, didinantis žuvų dydį. Priešingai, problema ta, kad žuvys šioje zonoje gali kaupti radioaktyvius elementus, todėl jų vartojimas maistui laikomas nesaugiu.

    Tyrėjai primena, kad 2023 metais po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimo nukentėjo daug vandens organizmų, ypač seklumose neršusios žuvys. Pasak specialistų, daugiausia rizikavo mailius ir jaunos žuvys, o didesni individai dažnai turėjo daugiau šansų pasitraukti žemyn upe.

    Mokslininkai taip pat pastebi, kad Dnipro vaga vietomis grįžta į natūralesnę būseną, tačiau kiek dabartinis vaizdas atitinka laikotarpį iki tvenkinio suformavimo, tiksliausiai galėtų įvertinti hidrologai ir istorikai. Vis dėlto bendra tendencija rodo, kad šamai prie pokyčių prisitaiko, jei tik išlieka pakankamai buveinių ir maisto.

  • Nyderlanduose sugautas 2,49 metro šamas tapo rekordu: netikėta atomazga tarp dviejų draugų

    Nyderlanduose sugautas 2,49 metro šamas tapo rekordu: netikėta atomazga tarp dviejų draugų

    Naujas rekordas Vaal upėje

    Nyderlandų miestelyje Dodewaard, Vaal upėje, užfiksuotas naujas šalies rekordas: žvejys Mohammedas Massaoudi sugavo 2,49 metro ilgio šamą. Laimikis ištrauktas savaitgalį, o pats žvejys, pasak vietos žiniasklaidos, šiam tikslui ruošėsi kryptingai ir ilgai.

    Pranešama, kad žvejyboje jis naudojo echolotą, kuris padeda nustatyti žuvų buvimo vietą ir dugno reljefą. Tokios technologijos sportinėje žūklėje vis dažniau tampa kasdienybe, ypač medžiojant dideles plėšrias žuvis didelėse upėse.

    Rekordas pasikeitė draugų rate

    Situacijai papildomos intrigos suteikė tai, kad ankstesnis rekordo savininkas buvo Mohammedo bičiulis ir žvejybos partneris Paulas Breemsas. Jis neseniai buvo sugavęs 2,47 metro šamą ir, kaip teigiama, planavo dar kartą pagerinti savo pasiekimą.

    Tačiau šį kartą sėkmė nusišypsojo jo draugui. Žiniasklaida skelbia, kad Paulas ne tik neslėpė nusivylimo, bet ir prisidėjo prie laimikio iškėlimo į krantą bei pasveikino Mohammedą su rekordu.

    Žuvis paleista atgal į upę

    Šamas po matavimo nebuvo pasiliktas ir, kaip nurodoma pranešimuose, paleistas atgal į Vaal upę. Tokia praktika didelių laimikių žūklėje laikoma svarbia tiek dėl žuvų išteklių išsaugojimo, tiek dėl galimybės toms pačioms žuvims toliau augti.

    Tai reiškia, kad ateityje rekordas gali būti pagerintas dar kartą, o į kovą dėl jo gali sugrįžti ir buvęs rekordininkas. Dideli šamai Europos upėse pastaraisiais metais tampa vis dažnesnė tema sportinės žūklės bendruomenėse, o rekordai dažnai kinta nedideliais skirtumais.

    Kai šamas tampa grėsme

    Šamų tema Europoje kartais atsiduria ir saugumo kontekste. Pavyzdžiui, Vokietijoje pernai viename Bavarijos ežere apie 90 kilogramų sveriantis šamas, kaip skelbta pareigūnų pranešimuose, apkandžiojo kelis besimaudančius žmones.

    Tuomet žuvis buvo nušauta policijos, o pareigūnai sprendimą aiškino agresyviu gyvūno elgesiu. Specialistai pabrėžia, kad tokie atvejai reti, tačiau dideli plėšrūnai sekliose poilsio zonose gali kelti rizikų, ypač jei yra trikdomi ar saugo pasirinktą teritoriją.

  • Mažeikių r. mero taurės spiningavimo varžybos Ruzguose: 79 komandos ir 6,16 kg šamas

    Gegužės 2 dieną Ruzguose surengtos dešimtosios komandinio spiningavimo varžybos Mažeikių rajono savivaldybės mero taurei laimėti. Jubiliejiniame renginyje dalyvavo žvejai iš įvairių Lietuvos miestų, o nugalėtojams ir prizininkams įteikti medaliai, taurės bei diplomai.

    Varžybų dalyvius pasveikino ir apdovanojimus įteikė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė. Į Ruzgus atvyko ir Seimo narė Ingrida Braziulienė, o organizatoriai padėkojo varžybų tradiciją pradėjusiam buvusiam merui Antanui Teniui bei ją tęsiantiems vietos žvejams.

    Šiemet varžėsi 79 komandos, o pagal taisykles žuvys buvo gaudomos tik spiningaujant. Į įskaitą pateko šamai, ešeriai ir lydekos, tad komandoms svarbiausia buvo ne tik sėkmė, bet ir taktika, pasirinkta vandens telkinio vieta bei masalų parinkimas.

    Pagrindinę Mero taurę iškovojo komanda Smaugliai, kurios laimikis siekė 6 kg 160 g. Antrąją vietą užėmė komanda Garadoks su 3 kg 630 g rezultatu, o trečiąją – Žvejybos laikas, sužvejojusi 3 kg 95 g žuvų.

    Atskirais prizais apdovanoti ir didžiausių žuvų pagavę dalyviai. Didžiausias šamas svėrė 6 kg 160 g, didžiausias ešerys – 820 g, o didžiausia lydeka – 3 kg 575 g.

    Organizatoriai priminė, kad komandinio spiningavimo varžybas nuo 2017 metų rengia Mažeikių rajono medžiotojų ir žvejų draugija. Palyginimui, 2025 metais varžybose buvo užsiregistravusi 131 komanda, o didžiausia tų metų lydeka siekė 8 kg 85 g, todėl kasmetiniai rezultatai leidžia aiškiai matyti ir dalyvių aktyvumo, ir laimikių svyravimus.