CP v2

Tag: Samarkandas

  • Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas skelbia 65 mlrd. eurų planą: kas pasikeis energetikoje ir internete?

    Azijos plėtros bankas (ADB) per 59-ąjį metinį susitikimą Samarkande paskelbė apie beveik 65 mlrd. eurų vertės regioninių investicijų programą Azijai ir Ramiojo vandenyno šalims. Pinigai numatomi energetikos sistemoms, skaitmeninei infrastruktūrai ir tarpvalstybiniam junglumui stiprinti.

    Susitikime dalyvavo daugiau kaip 4 000 delegatų iš per 100 valstybių, tarp jų finansų ministrai, centrinių bankų vadovai ir privataus sektoriaus atstovai. Renginio darbotvarkėje dominavo lėtesnio augimo, brangesnio skolinimosi ir geopolitinių rizikų kontekste aktualūs infrastruktūros sprendimai.

    ADB prezidentas Masato Kanda pabrėžė, kad regionui reikia suderintų veiksmų, o ne pavienių iniciatyvų, nes ekonomikos ir tiekimo grandinės vis labiau priklauso nuo tarpusavio ryšių. Pasak jo, ateities konkurencingumą lems atsparios energetikos ir skaitmeninės sistemos.

    „Sprendimai, kuriuos priimame šioje kryžkelėje, nulems ateitį kitai kartai. Susiskaldžiusiame pasaulyje pavieniai vystymosi atsakai neveiks“, – sakė Masato Kanda.

    Didžiausia dalis – elektros tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 46 mlrd. eurų, skiriama vadinamajam visos Azijos elektros tinklui, kuriuo siekiama sujungti atsinaujinančios energijos pajėgumus tarp valstybių ir didinti perdavimo galimybes. Bankas teigia, kad iki 2035 metų būtų galima sujungti iki 20 gigavatų atsinaujinančios energijos, išplėsti tinklus 22 000 kilometrų ir pagerinti prieigą prie energijos maždaug 200 mln. žmonių.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją, kai atsinaujinančiai energetikai augant vis svarbesnės tampa tarpregioninės jungtys, balansavimo pajėgumai ir tinklų modernizavimas. Praktikoje tai reiškia didesnį elektros sistemos lankstumą ir mažesnę priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ar vienos šalies tiekimo.

    18,2 mlrd. eurų – skaitmeniniam junglumui

    Dar 18,2 mlrd. eurų ADB numato tarpvalstybinei skaitmeninei infrastruktūrai, įskaitant plačiajuosčio ryšio plėtrą ir tinklų vystymą. Banko vertinimu, tai turėtų mažinti junglumo kainą atokesniuose ir prie jūros neturinčiuose regionuose bei didinti prieinamumą prie skaitmeninių paslaugų.

    Skaitmeninės investicijos siejamos ir su naujomis ekonomikos realijomis, kai spartus duomenų srautų augimas, debesijos paslaugos ir DI diegimas kelia didesnius reikalavimus tinklų kokybei. Tuo pat metu valstybės vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros saugumą ir patikimumą, ypač geopolitinės įtampos sąlygomis.

    Finansavimo rezultatai ir prognozės

    ADB taip pat pateikė naujausius finansavimo duomenis, nurodydamas, kad 2025 metais regionui suteikė beveik 40 mlrd. eurų paramos ir finansavimo. Valdytojų taryba patvirtino finansines ataskaitas, kuriose numatytas 1,34 mlrd. eurų grynųjų pajamų paskirstymas rezervams, lengvatiniam finansavimui, techninei pagalbai ir reagavimui į nelaimes.

    Ekonominėse prognozėse bankas nurodė, kad besivystančios Azijos ekonomikos augimas 2026 metais gali siekti 4,7 proc., o infliacija, tikėtina, apie 5,2 proc. ADB tai sieja su didesnėmis energijos kainomis ir tebesitęsiančiu geopolitiniu spaudimu, kuris daro įtaką prekybai bei investicijų aplinkai.

    Uzbekistano susitarimai ir regioninės idėjos

    Samarkande paskelbta ir apie Uzbekistano bendradarbiavimo su ADB plėtrą: banko projektų portfelis šalyje artėja prie 15 mlrd. eurų. Pranešta apie du susitarimus, apimančius maždaug 92 mln. eurų programą 200 mokyklų modernizavimui ir apie 275 mln. eurų iniciatyvą finansinei įtraukčiai didinti.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas teigė, kad su banku planuojama toliau plėsti bendrus projektus skurdo mažinimo, žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros srityse. Jis taip pat patvirtino 11 mlrd. eurų bendradarbiavimo programos pasirašymą.

    „Šiandieniniame neramiame pasaulyje laikas pats reikalauja, kad kartu su banku diegtume naujus mechanizmus ir veiksmingus metodus“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Renginyje Uzbekistanas taip pat pasiūlė kurti atskirą ADB programą, skirtą dirbtinis intelektas sprendimų masteliui didinti besivystančiose šalyse. Be to, aptartos transporto ir logistikos iniciatyvos, tarp jų Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas, kurio tikslas yra didesnis tranzito pajėgumas ir trumpesni pristatymo terminai.

    Galiausiai diskusijose buvo paliestos klimato politikos ir išteklių valdymo temos, įskaitant medžių sodinimo programas bei vadinamųjų kritinių mineralų perdirbimą regione. Tai rodo, kad didžiosios plėtros institucijos vis dažniau infrastruktūrą vertina kaip bendrą energetikos, skaitmenizacijos ir pramonės politikos paketą.

  • Ne viešbučiai: kuo nustebins Uzbekistano svečių namai Šilko kelyje – nuo kiemo iki virtuvės

    Ne viešbučiai: kuo nustebins Uzbekistano svečių namai Šilko kelyje – nuo kiemo iki virtuvės

    Uzbekistane svetingumas laikomas kasdienio gyvenimo dalimi: keliautojai, judėję istoriniu Šilko keliu, šimtmečiais remdavosi vietinių šeimų pagalba, maistu ir nakvyne. Šiandien tradicija tęsiasi per svečių namus, kuriuose atvykėliai apsistoja ne anonimiškuose numeriuose, o tikruose namuose.

    Skirtingai nei dideli viešbučiai, šeimininkų valdomi svečių namai dažnai atspindi šeimos būdą, regiono papročius ir namų ritmą. Keliautojai dalijasi kiemais, virtuvėmis ir bendromis erdvėmis, o pažintys čia užsimezga greičiau nei registratūroje.

    Surkhandarya: svetingumas nuo slenksčio

    Pietiniame Surkhandarya regione svečių namai neretai tampa pirmąja pažintimi su Uzbekistano svetingumo taisyklėmis. Atvykėlius pasitinka patys šeimininkai, aprodo namus ir tik tada pasiūlo rinktis kambarį.

    Svečių namų šeimininkė Mavjuda Nazarova pasakoja, kad svečių priėmimas jos šeimoje buvo įprastas dar nuo vaikystės, todėl idėja atverti namų duris keliautojams atrodė natūrali. Svečių namus ji atidarė prieš penkerius metus, o pastatas iškilo pandemijos laikotarpiu, kai turizmas patyrė didžiausią sukrėtimą per dešimtmečius.

    „Nuo vaikystės buvome įpratę priimti svečius. Mums svarbu sudaryti patogias sąlygas ir padėti kuo galime“, – sakė M. Nazarova.

    Tokio tipo apgyvendinimas ypač patrauklus keliautojams, kurie nori lėtesnio tempo ir daugiau bendravimo. Svečių namuose žmonės dažnai pasilieka kelioms dienoms, gamina maistą bendroje virtuvėje, dalijasi receptais ir susikuria bendruomenės jausmą, kuris kelionėje tampa ne mažiau svarbus nei lankytinos vietos.

    „Čia labai saugu ir atmosfera šilta. Sutinkame žmones iš skirtingų šalių, kartu gaminame ir leidžiame laiką kaip šeima“, – sakė keliautojas Derin.

    Virtuvė dažnai tampa svarbiausiu traukos centru: vakarais čia susitinka skirtingų kultūrų žmonės ir prie vieno stalo sujungia skonius bei istorijas. Termeze kelias savaites apsistojęs keliautojas iš Kinijos Liu Xianzhong pasakojo, kad bendros vakarienės jam tapo kasdieniu ritualu, o tradicinis kiniškas karštasis puodas suartino nepažįstamuosius.

    „Čia jaučiuosi labai patogiai. Dieną dirbame arba tyrinėjame miestą, o vakare gaminame kartu ir dalijamės patirtimis“, – sakė Liu Xianzhong.

    Bukhara ir Samarkandas: istorija su patogumais

    Judant į vakarus, Bukharoje svečių namai dažnai įsikuria restauruotuose istoriniuose pastatuose, kur išsaugomi vidiniai kiemai, medžio drožiniai ir tradicinės interjero detalės. Tuo pat metu įrengiami šiuolaikiniai patogumai, kurių tikisi tarptautiniai keliautojai, todėl autentika čia dera su praktiškumu.

    Sabina Ashurova savo svečių namus atidarė 2019 metais, kai šeimų valdomos nakvynės vietos mieste tik pradėjo ryškėti kaip alternatyva klasikiniams viešbučiams. Iš pradžių ji turėjo keturis paprastus kambarius, vėliau patalpos buvo atnaujintos ir dekoruotos tradiciniu Bukhara stiliumi.

    „Pradžioje turėjome tik keturis kambarius, jie buvo labai paprasti. Vėliau viską atnaujinome ir papuošėme tradiciniu Bukhara stiliumi“, – sakė S. Ashurova.

    Pasak jos, toks modelis daugeliui šeimų tampa būdu suderinti darbą ir namų gyvenimą, o keliautojams suteikia tai, ko dažnai trūksta standartizuotuose viešbučiuose: tiesioginį ryšį su vietiniais ir kasdienybės kultūra. Belgijos keliautojai Timon ir Emma pabrėžė, kad svečių namuose lengviau pajusti tikresnę aplinką, nes šeimininkai patys pasakoja apie gyvenimą mieste.

    „Svečių namuose esi arčiau tikros kultūros. Viešbučiai dažnai atrodo panašiai visur, o čia gali kalbėtis tiesiai su šeimininkais ir daugiau sužinoti apie vietinį gyvenimą“, – sakė Timon.

    Samarkande, kuris laikomas vienu svarbiausių Šilko kelio centrų, svečių namai dar aiškiau akcentuoja tradicijos ir šiuolaikinio komforto derinį. Šeimininkai stengiasi išlaikyti regiono architektūrinę dvasią, bet kartu siūlo patogumus, kurie keliautojams tapo būtini: nuo patogios infrastruktūros iki privatumo ir tvarkos standartų.

    Taškentas: tradicija didmiestyje

    Net sostinėje Taškente svečių namai randa vietą istoriniuose mahallų kvartaluose, kur bendruomeniškumas ir tradiciniai namai vis dar išlieka kasdienybės dalimi. Kai kurie projektai kuriami adaptuojant senus pastatus, pavyzdžiui, buvusias arbatines, išlaikant kiemo struktūrą ir senus medžius kaip pagrindinę namų ašį.

    Vienų tokių svečių namų šeimininkas Otabek Karshiyev pasakojo, kad sodybos planą diktavo daugiau nei šimto metų šilkmedis, paliktas kiemo centre. Šeimininko teigimu, būtent tokios detalės ir sukuria patirtį, kurią keliautojai prisimena ilgiau nei standartinį nakvynės kambarį.

    „Norėjome šilkmedį išsaugoti kieme, jis tapo namų širdimi“, – sakė O. Karshiyev.

    Uzbekistano svečių namai šiandien tampa ne tik nakvynės pasirinkimu, bet ir turizmo kryptimi, atliepiančia globalias kelionių tendencijas. Vis daugiau žmonių ieško autentiškų patirčių, lėtesnio keliavimo ir artimesnio kontakto su vietos kultūra, o šeimininkų namai suteikia būtent tai: bendrą stalą, kasdienius ritualus ir gyvą istoriją, kurią pasakoja ne ekspozicija, o patys žmonės.