CP v2

Tag: Samas Altmanas

  • Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    Elonas Muskas prieš teismą siūlė taiką „OpenAI“, bet žinutė apie Altmaną įplieskė skandalą

    JAV federaliniame teisme Ouklande nagrinėjamoje Elono Musko byloje prieš „OpenAI“ paaiškėjo nauja detalė: likus dviem dienoms iki proceso pradžios jis esą kreipėsi į bendrovės vadovą Gregą Brockmaną ir pasiteiravo dėl taikos sutarties.

    Teismo dokumentuose cituojama, kad Brockmanui pasiūlius abiem pusėms atsisakyti tarpusavio pretenzijų, Muskas atsakė griežtai ir prognozavo neigiamas pasekmes Brockmanui bei Samui Altmanui viešojoje erdvėje.

    „Iki šios savaitės pabaigos tu ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje. Jei primygtinai reikalaujate, tebūnie“, – teismo dokumentuose perteikiamas Elono Musko atsakymas.

    Ši žinutė tapo ginčo objektu ir teismo salėje. „OpenAI“ advokatai siekė ją įtraukti į įrodymus, argumentuodami, kad ji gali atskleisti motyvą ir galimą šališkumą, ypač jei byla esą naudojama konkurentui ir jo vadovams pulti.

    Vis dėlto bylą prižiūrinti teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nusprendė žinutės kaip įrodymo nepriimti. Nepaisant to, epizodas dar labiau sustiprino viešą susidomėjimą procesu, kuriame susiduria vieni ryškiausių dirbtinio intelekto industrijos veikėjų.

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais pateikė ieškinį bendrovei, Gregui Brockmanui ir „OpenAI“ vadovui Samui Altmanui. Jis tvirtina, kad organizacija nutolo nuo pradinių įsipareigojimų veikti kaip ne pelno siekianti struktūra ir laikytis labdaros misijos.

    Teismo posėdžiai Ouklande prasidėjo praėjusią savaitę, o Musko liudijimas, anot viešai aptariamų proceso detalių, dominavo pirmąsias nagrinėjimo dienas. Jis aiškino savo vaidmenį kuriant „OpenAI“ ir kartojo kaltinimus, kad bendrovės vadovai esą mėgino perimti labdaros idėją komerciniams tikslams.

    Kita svarbi bylos ašis siejama su tuo, kaip „OpenAI“ po 2018 metais įvykusių struktūrinių pokyčių stiprino komercinę kryptį ir įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę. „OpenAI“ vertė ir įtaka rinkoje itin išaugo po „ChatGPT“ pristatymo 2022 metų pabaigoje, o tai tapo lūžio tašku visai generatyvaus DI rinkai.

    Muskas teisme taip pat buvo klausinėjamas apie savo konkuruojančią įmonę „xAI“, kurią įkūrė po pasitraukimo iš „OpenAI“ valdymo. Šis kontekstas svarbus, nes ginčuose dėl „OpenAI“ misijos dažnai keliama ir konkurencijos tema: ar teisinis konfliktas yra principinis, ar susijęs su įtakos ir rinkos dalies kova sparčiai augančiame DI sektoriuje.

    „OpenAI“ viešai atmeta Musko kaltinimus ir juos vadina nepagrįstais. Tuo metu teismo procesas tęsiasi, o Grego Brockmano parodymai, remiantis proceso eiga, buvo tęsiami ir kitą dieną.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.

  • Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Kalifornijos federaliniame teisme prasideda aukšto profilio byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Byloje jau suformuota devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija, o artimiausiu metu laukiama įžanginių kalbų ir pirmųjų argumentų.

    Muskas teigia, kad „OpenAI“ ir jos vadovai nukrypo nuo pirminės misijos veikti kaip ne pelno siekianti organizacija, o DI technologijų plėtra esą buvo nukreipta komercine kryptimi. Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers procesą padalijo į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, vėliau sprendžiama dėl galimų priemonių.

    „Žmonės turi tvirtą nuomonę apie šias figūras, ir tai matėsi prisiekusiųjų atrankoje“, – sakė teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Rinkose tuo pat metu juntamas nervingumas: po pranešimų, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti vidinių pajamų ir naudotojų augimo tikslų, smuko su DI banga siejamų bendrovių akcijos. Investuotojai pastaraisiais metais ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie DI produktų monetizacijos tempą ir realų paklausos tvarumą.

    Prie spaudimo prisidėjo ir žaliavų kainos. Brent rūšies naftos kaina pakilo virš maždaug 100 eurų už barelį ribos, rinkoms vertinant įtampą dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimus tiekimo sutrikimus, nors platesni JAV akcijų indeksai anksčiau buvo pasiekę rekordines aukštumas.

    Automobilių sektoriuje išsiskyrė „General Motors“, kuri pagerino 2026 metų prognozes, nurodydama tikimybę atgauti apie 460 000 000 eurų su muitais susijusių lėšų. Bendrovė taip pat pranoko pelno lūkesčius, nors pajamos buvo kiek kuklesnės nei tikėtasi, o prieš prekybą akcijos brango.

    Kriptovaliutų rinkoje dėmesys krypsta į prognozių platformas, siekiančias įžengti į nuolatinių ateities sandorių segmentą, vadinamą perps. Tokie instrumentai laikomi vienu rizikingiausių prekybos kampų, nes dažnai siūlo itin didelį finansinį svertą, o tai staigiai didina ir potencialų pelną, ir nuostolius.

    Technologijų ir turinio versle naujieną paskelbė „Spotify“, pristačiusi sporto ir treniruočių kryptį su daugiau nei 1 400 „Peloton“ užsiėmimų „Premium“ prenumeratoriams. Bendrovės taip siekia išplėsti pajamas už muzikos ir tinklalaidžių ribų, o „Peloton“ tai dera su strategija mažinti priklausomybę nuo vien aparatūros pardavimų.

    Vis dėlto „Spotify“ akcijos po ketvirčio rezultatų krito daugiau nei 10 proc., investuotojams nepatikus silpnesnėms veiklos pelno gairėms. Tai primena, kad net ir augančios auditorijos laikais rinkos pirmiausia vertina pelningumo trajektoriją bei kaštų kontrolę, ypač kai palūkanų normos ir finansavimo sąlygos išlieka jautrios bet kokiems pokyčiams.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    Šūviai Vašingtone, baigta Powello byla ir Musko karas su Altmantu: kas laukia rinkų?

    JAV sostinėje Vašingtone savaitgalį kilo sumaištis po incidento per Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienę. Pranešta, kad prie apsaugos patikros bandė prasiveržti ginkluotas vyras, o situacijai suvaldyti įvykdyta evakuacija.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po įvykių teigė, kad per incidentą buvo sužeistas pareigūnas, kurį, anot jo, apsaugojo neperšaunama liemenė. Įtariamasis buvo sulaikytas, o byla toliau tiriama federalinių institucijų.

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Tą pačią savaitę dėmesys krypsta ir į JAV bei Irano santykius. Donaldas Trumpas pareiškė atšaukęs planus siųsti JAV atstovus į derybas, o viešai leido suprasti, kad iniciatyvos dabar laukia iš Teherano.

    Rinkos jautriai reaguoja į geopolitiką, nes bet koks sutrikimas strategiškai svarbiuose energijos maršrutuose gali kelti naftos kainas ir didinti infliacijos spaudimą. Investuotojai tokiomis aplinkybėmis paprastai persvarsto riziką ir griežčiau vertina įmonių perspektyvas.

    Sprendimas dėl Powello tyrimo

    JAV Teisingumo departamentas pranešė nutraukęs didelio dėmesio sulaukusį tyrimą, susijusį su Federalinio rezervo vadovu Jerome’u Powellu. Šis sprendimas laikomas reikšmingu posūkiu Vašingtono politikoje, nes iki tol viešojoje erdvėje buvo kalbama apie galimą spaudimą centriniam bankui.

    Nutraukus tyrimą, sustiprėjo scenarijus, kad Jerome’ą Powellą vadovo poste galėtų pakeisti Kevin Warsh, laikomas Donaldo Trumpo pasirinkimu. Kartu vėl keliama ir įprasta JAV praktikoje dilema: ar pasibaigus kadencijai vadovas lieka Federalinio rezervo valdytoju, ar pasitraukia visiškai.

    Musko ir „OpenAI“ dvikova teisme

    Tuo metu Kalifornijoje startuoja prisiekusiųjų atranka byloje, kurioje Elonas Muskas stoja prieš Samą Altmaną ir „OpenAI“. Muskas teigia, kad buvo nukrypta nuo pirminės idėjos kurti ne pelno siekiančią organizaciją, o „OpenAI“ šiuos kaltinimus viešai atmeta.

    Teismo procesas vyksta tuo metu, kai DI sektorius yra vienas svarbiausių investuotojų dėmesio centrų, o didžiųjų technologijų įmonių strategijos vis labiau remiasi DI produktais ir infrastruktūra. Dėl to bet kokie teisiniai sprendimai, susiję su „OpenAI“, gali turėti reputacinį ir komercinį poveikį visam sektoriui.

    Technologijų tematika persikelia ir į automobilius: „Tesla“ testuoja pokalbių roboto „Grok“ integraciją automobilyje, orientuodamasi į balso komandas ir patogesnį valdymą. Vis dėlto saugumo ekspertai įspėja, kad tokios funkcijos gali tapti papildomu dėmesio blaškymo šaltiniu, todėl reguliuotojų ir gamintojų atsakomybė tik didės.

    Investuotojams tai žada įtemptą savaitę: greta geopolitikos ir politinių naujienų laukiama JAV centrinio banko sprendimų, o įmonių rezultatai ir technologijų teismų ginčai gali smarkiai padidinti rinkų svyravimus.

  • Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    Muskas stoja prieš „OpenAI“ vadovą: prisiekusieji jau parinkti, teismas spręs milijardus

    JAV federaliniame teisme Oklende pradėta nagrinėti Elono Musko ir „OpenAI“ vadovo Samo Altmano byla pasiekė naują etapą: parinkta devynių asmenų prisiekusiųjų komisija. Šalių įžanginės kalbos teisme numatytos balandžio 29 dieną.

    Procesui vadovauja teisėja Yvonne Gonzalez Rogers, o byla laikoma viena svarbiausių technologijų sektoriui, nes paliečia „OpenAI“ veiklos modelį ir labdaros tikslų laikymąsi. Teismas vyksta Musko ir Altmano santykiams virtus viešu konfliktu dėl dirbtinio intelekto krypties ir komercializavimo.

    Kas ginčo esmė?

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, 2024 metais kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrovė ir jos vadovai nutolo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui. Jo ieškinyje akcentuojama, kad buvo atsisakyta pažadų išlaikyti organizaciją orientuotą į labdaros tikslus.

    „OpenAI“ ieškinį ne kartą atmetė, teigdama, kad kaltinimai nepagrįsti. Bendrovė pabrėžia, jog teisme ketina įrodyti, kad jos veiksmai atitiko teisę ir faktines aplinkybes.

    Kaip vyks teismas?

    Teisėja nusprendė procesą padalyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o vėliau, jei reikės, sprendžiamos galimos priemonės ir pasekmės. Prisiekusieji pasisakys tik dėl atsakomybės dalies, o jų verdiktas bus patariamasis, galutinį sprendimą priims teisėja.

    Teisme atrenkant prisiekusiuosius buvo klausiama apie požiūrį į dirbtinį intelektą, patį Muską ir Altmaną. Dalies kandidatų nuomonės apie Muską buvo kritiškos, tačiau teisėja akcentavo, kad svarbiausia yra remtis įrodymais ir laikytis proceso taisyklių.

    Kokios sumos ir reputacija ant stalo?

    Muskas anksčiau teisme siekė įvairių priemonių, įskaitant reikalavimus dėl vadovų vaidmens ir galimų finansinių pasekmių. Tarp viešai minėtų sumų buvo įvardyta iki maždaug 124 milijardų eurų dydžio nauda, kuri, Musko teigimu, turėtų būti nukreipta labdaros tikslams, tačiau konkrečios baigties šiame etape dar nėra.

    Byla nagrinėjama tuo metu, kai rinka itin jautriai reaguoja į dirbtinio intelekto bendrovių valdymą, skaidrumą ir investuotojų įtaką. Teisiniai sprendimai dėl labdaros įsipareigojimų, kontrolės struktūros ir vadovų atsakomybės gali tapti precedentu ir kitoms DI organizacijoms.

    „Negalime sulaukti, kada pristatysime savo argumentus teisme, kur tiesa ir įstatymas yra mūsų pusėje“, – sakė „OpenAI“ atstovai, komentuodami bylos nagrinėjimą.