Tag: Sambal

  • Indonezietiškas „sutrintas“ keptas viščiukas: traškesnė plutelė ir aštresnis skonis

    Jei namuose keptas viščiukas atrodo jau išbandytas visais įmanomais būdais, Indonezijos gatvės maistas siūlo netikėtą posūkį – vadinamąjį „sutrintą“ keptą viščiuką, dar žinomą kaip ayam geprek.

    Šio patiekalo esmė paprasta: pirmiausia iškepamas įprastas traškus viščiuko gabalas, o vėliau jis „pamušamas“ – kočėlu, grūstuve ar kitu sunkesniu daiktu.

    Taip plutelė šiek tiek atsiskiria, mėsa lengviau atsidalija nuo kaulo, o pats gabalas tampa tarsi paruoštas sugerti padažą. Tai atrodo netvarkingai, bet būtent taip ir kuriamas šio patiekalo charakteris.

    Galiausiai vištiena dedama ant purių ryžių ir gausiai apliejama sambal – aštriu padažu iš čili bei fermentuotų krevečių pastos. Derinys su sūrstelėjusiu aštrumu ir ryžiais suteikia patiekalui ir sodrumo, ir balanso.

    Kas yra ayam geprek ir kuo jis išsiskiria

    Pavadinimas ayam geprek pažodžiui reiškia „sutraiškytą“ arba „sutrintą“ viščiuką. Nors pats paruošimo būdas skamba žaismingai, rezultatas – praktiškas: padažas geriau pasiskirsto, o valgant patogiau atsiskiria mėsa.

    Tokį keptą viščiuką galima pasigaminti ir su įprasta jums patinkančia paniruote – svarbiausia, kad gabalas būtų traškus ir karštas, nes tada „sutrinkimo“ etapas duoda didžiausią efektą.

    Skirtingos „sutrintos“ vištienos versijos

    Šio patiekalo atsiradimo istorija pateikiama įvairiai: vieni šaltiniai mini Indonezijos greitojo maisto tinklą, kiti – kūrėją, vadinamą Bu Rum, kuri esą receptą išpopuliarino apie 2003 metus.

    Ayam geprek nėra vienintelė tokio tipo idėja. Minimas ir ayam penyet – vištiena, marinuojama ciberžolėje, česnake ir kituose prieskoniuose, tuomet apverdama ar troškinama, vėliau iškepama aliejuje ir tik tada „išardoma“, kad sambal lengviau įsigertų.

    Dar viena gimininga versija – ayam gepuk, kurioje naudojamas dūmiškesnis ir sodresnis sambal, suteikiantis daugiau „gylio“ skoniui.

    Sambal padažai ir kaip reguliuoti aštrumą

    Sambal nėra vienas konkretus padažas – tai visa aštrių pastų ir padažų šeima. Viena žinomų versijų – sambal belacan, gaminamas iš čili ir krevečių pastos.

    Kitur populiarus ir sambal tumis, primenantis keptą džiovintų čili pastą, dažnai sutinkamą ir Malaizijoje bei Singapūre. O sambal oelek – paprastesnis variantas, iš esmės čili padažas iš sutrintų paprikų.

    Aštrumą lengviausia suvaldyti pasirenkant čili rūšį ir jos kiekį. Jei norisi švelnesnio skonio, į sambal galima įmaišyti pomidorų – jie suteikia šiek tiek saldumo ir sušvelnina kaitrą.

    Tekste taip pat minimas netikėtas priedas – mocarela, kuri gali suteikti kremiškumo ir „atvėsinti“ aštrumą. O jei ryžių nesinori, šalia siūloma patiekti kol goreng – keptų kopūstų garnyrą, populiarų Indonezijos virtuvėje.