CP v2

Tag: Šampūnai

  • Trichologė įspėja: madingas galvos odos šveitiklis gali pakenkti labiau nei padėti

    Galvos odos šveitikliai pastaraisiais metais tapo madinga plaukų priežiūros priemone, žadančia mažesnį riebalavimąsi, daugiau apimties ar net spartesnį augimą. Vis dėlto trichologai perspėja, kad kasdienėje rutinoje toks produktas dažnai yra nereikalingas, o kai kuriais atvejais gali sukelti daugiau problemų nei naudos.

    Kas iš tiesų yra šveitiklyje?

    Šampūno paskirtis yra nuplauti riebalų perteklių, nešvarumus ir kosmetikos likučius, nes jo sudėtyje yra paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios tirpdo sebumą. Tam dažniausiai pakanka kruopščiai išmasažuoti galvos odą plovimo metu ir gerai nuskalauti.

    Tuo tarpu šveitikliai veikia mechaniniu principu, nes jų sudėtyje būna abrazyvinių dalelių, pavyzdžiui, druskos, cukraus, celiuliozės ar kitų smulkių granulių. Prie jų dar pridedami tirštikliai ir kondicionuojantys komponentai, tačiau tai nepakeičia esminio skirtumo: šveitiklis ne tirpdo, o braižo ir šlifuoja paviršių.

    Kodėl šveitiklis gali pakenkti?

    Specialistai pabrėžia, kad galvos oda turi natūralų apsauginį barjerą ir mikrobiomą, kurie padeda apsisaugoti nuo dirgiklių ir palaikyti odos pusiausvyrą. Per dažnas ar per intensyvus šveitimas gali šį sluoksnį sutrikdyti, o oda pradeda reaguoti kaip į stresą.

    Tokiais atvejais gali atsirasti sausumas, tempimas, niežulys, jautrumas, pleiskanojimas, paraudimas. Kai kuriems žmonėms nutinka ir priešinga reakcija: oda, bandydama kompensuoti dirginimą, ima išskirti dar daugiau riebalų, todėl riebalavimosi problema tik sustiprėja.

    „Šampūnas nuplauna sebumą ir nešvarumus, o šveitiklis tik nupoliruoja odos paviršių. Svarbu nesupainioti valymo su šveitimu“, – pabrėžia specialistai.

    Kada šveitimas gali būti prasmingas?

    Trichologų ir dermatologų praktikoje šveitimas kartais taikomas kaip pagalbinė priemonė, tačiau ne kaip įprastas kasdienis įprotis. Jis gali būti svarstomas tada, kai gydytojas gydo konkrečią galvos odos būklę ir reikia pašalinti susikaupusias pleiskanas ar suragėjusias apnašas, kad gydomosios priemonės pasiektų odą efektyviau.

    Esminė taisyklė paprasta: jeigu galvos oda niežti, pleiskanoja, yra paraudusi ar jautri, savarankiškai eksperimentuoti su abrazyviniais produktais nereikėtų. Tokiais atvejais saugiausias kelias yra dermatologo konsultacija, nes simptomai gali būti susiję ne tik su priežiūros klaidomis, bet ir su odos ligomis.

    Ekspertai taip pat primena, kad plaukų lūžinėjimo ar sausumo problemos dažniausiai neišsprendžiamos vien šveitikliu ar viena kauke. Tam svarbus nuoseklus režimas: saikingas karščio naudojimas, apsauga nuo terminio poveikio, švelnesnis šukavimas, tinkamai parinktas kasdienis prausimas ir, jei plaukai dažomi, profesionaliai atliekamos procedūros.

  • Pamiršite sausumą ir lūžinėjimą: 8 kasdieniai įpročiai, kurie atgaivins plaukus

    Sausi, šiurkštūs ir lūžinėjantys plaukai dažniausiai signalizuoja ne vien apie netinkamas priemones, bet ir apie kasdienius įpročius. Dermatologai pabrėžia, kad plauko būklę lemia galvos odos priežiūra, temperatūra, trintis, UV spinduliai ir mechaninis tempimas, o rezultatus dažnai duoda paprastos korekcijos.

    Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų plaukus galima sustiprinti nesiimant radikalių procedūrų. Svarbiausia yra sumažinti žalą, kuri kyla dėl perniego karšto vandens, šiurkštaus džiovinimo, agresyvaus šukavimo ir nuolatinio įtempimo surišant plaukus.

    Šukavimas ir tinkamas įrankis

    Plaukus verta švelniai iššukuoti kasdien, tačiau svarbu tai daryti ne jėga. Šukavimas padeda paskirstyti natūralius galvos odos riebalus per plauko ilgį, taip pat pašalina susikaupusius nešvarumus ir formavimo priemonių likučius, kurie ilgainiui gali dirginti odą.

    Ypač svarbus šepetys arba šukos: geriausiai tinka plačiais dantukais arba specialiai išpainiojimui pritaikytos šukos, kurios netraukia sruogų. Jei plaukai linkę veltis, patogiau pirmiausia iššukuoti galiukus, o tik tada kilti aukštyn link šaknų.

    Šukavimas prieš plovimą daugeliui padeda sumažinti plaukų lūžinėjimą duše, nes iš anksto pašalinami mazgeliai. Jei plaukai šlapi, juos išpainiojant svarbu, kad jie būtų padengti kondicionieriumi, nes taip sumažinama trintis.

    Šampūnas, kondicionierius ir vandens temperatūra

    Šampūno paskirtis yra nuvalyti galvos odą, todėl jį rekomenduojama tepti tik į šaknis ir masažuoti pirštų pagalvėlėmis. Stiprus trynimas per visą ilgį neretai išsausina plauką, ypač galiukus, kurie ir taip yra pažeidžiamiausia dalis.

    Kondicionierius veikia priešingai: jis skirtas ilgiui ir galiukams, todėl į šaknis jo paprastai nereikia, nebent priemonė sukurta galvos odai. Norint geresnio efekto, kondicionierių verta palaikyti tiek, kiek nurodyta instrukcijoje, o ne tiesiog iškart nuplauti.

    Plaunant galvą geriau vengti karšto vandens, nes jis gali pažeisti plauko kutikulę ir pašalinti natūralius riebalus. Žmonėms, linkusiems į pleiskanojimą ar jautrumą, karštas vanduo taip pat gali sustiprinti galvos odos dirginimą, todėl saugesnis pasirinkimas yra šiltas vanduo, o pabaigoje trumpas vėsesnis perliejimas.

    Džiovinimas, saulė ir įtempimas

    Šlapi plaukai yra trapesni, todėl po dušo jų nereikėtų stipriai trinti rankšluosčiu. Vietoje to geriau švelniai nuspausti drėgmės perteklių, o jei įmanoma, rinktis mikropluošto rankšluostį, kuris sukelia mažiau trinties ir mažiau šiaušia plauką.

    Plaukus ir galvos odą veikia ultravioletiniai spinduliai: jie ardo plauko baltymus ir pigmentą, todėl plaukai gali tapti sausesni, labiau lūžinėti ir prarasti blizgesį. Vasarą ar ilgiau būnant lauke verta prisiminti galvos apdangalą, ypač jei matoma sklastymo linija dažnai lieka neapsaugota.

    Kitas dažnas žalos šaltinis yra nuolat labai stipriai suveržtos uodegos ar kuodai. Ilgalaikė įtampa gali silpninti plaukus ties šaknimis ir didinti slinkimo riziką, todėl geriau rinktis laisvesnes šukuosenas ir minkštas, audiniu aptrauktas gumeles be metalinių detalių.

    Naktį plaukams taip pat reikia mažiau trinties: prieš miegą verta įsitikinti, kad jie visiškai sausi, nes drėgni plaukai lengviau lūžta. Jei plaukai ilgi ar linkę veltis, trintį gali sumažinti šilkinis arba atlasinis pagalvės užvalkalas.

    Jei, nepaisant įpročių korekcijų, plaukų būklė staiga blogėja, atsiranda niežėjimas, paraudimas ar intensyvus slinkimas, tai gali būti ir sveikatos problemos ženklas. Tokiais atvejais verta pasitarti su dermatologu, nes kartais prireikia ne tik kosmetikos, bet ir tikslesnės galvos odos priežiūros.

  • Riebūs, prigludę plaukai? Į šampūną įdėkite šių miltelių, bet saugokitės vienos klaidos

    Riebūs, prigludę plaukai? Į šampūną įdėkite šių miltelių, bet saugokitės vienos klaidos

    Greitai riebaluojantys, apimtį prarandantys plaukai daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu, ypač kai naudojama daug formavimo priemonių. Pastaruoju metu vėl išpopuliarėjo naminis triukas – į šampūną įmaišyti valgomosios sodos, kad plaukai atrodytų lengvesni ir purenesni.

    Valgomoji soda veikia kaip stipriau valantis priedas: ji padeda pašalinti ant galvos odos besikaupiančius riebalus, dulkių ir formavimo priemonių likučius. Dėl to plaukai prie šaknų gali pakilti, o šukuosena trumpam atrodyti gaivesnė, ypač turint plonus ar greitai apsunkstančius plaukus.

    Kodėl efektas gali būti laikinas

    Dermatologai ir trichologai dažniausiai pabrėžia, kad galvos odos komfortą lemia ne tik švara, bet ir apsauginis barjeras. Valgomoji soda yra šarminė, todėl naudojama per dažnai gali išbalansuoti natūralų galvos odos pH ir sudirginti odą.

    Dėl to kai kuriems žmonėms atsiranda tempimo jausmas, niežėjimas, pleiskanojimas, o plaukų ilgis tampa sausesnis. Paradoksalu, bet sudirgusi oda kartais pradeda gaminti dar daugiau sebumo, todėl riebalavimasis tik sustiprėja.

    Kam šis būdas netinka

    Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurių plaukai dažyti, pažeisti, linkę sausėti ar banguoti ir garbanoti. Stipresnis valymas gali paskatinti spalvos blukimą, padidinti šiurkštumą ir matomą pasišiaušimą, nes plaukui ima trūkti drėgmės.

    Jei vargina uždegiminiai odos simptomai, ryškios pleiskanos ar įtariamas seborėjinis dermatitas, soda nėra gydymas. Tokiais atvejais saugiau rinktis medicininius šampūnus ar pasitarti su vaistininku bei gydytoju dermatologu.

    Kaip naudoti, kad nepakenktumėte

    Dažniausiai siūloma į visą šampūno buteliuką įmaišyti apie vieną valgomąjį šaukštą valgomosios sodos, tačiau svarbiausia – saikas. Mišinį geriausia tepti pirmiausia ant galvos odos, o per plaukų ilgį pakanka, kad putos tik nubėgtų.

    Po tokio plovimo verta naudoti kondicionierių, o prireikus – priemonę, padedančią atkurti komfortą, nes per stiprus valymas greičiau išsausina. Saugiausia sodą laikyti retkarčiais taikomu sprendimu, o ne įprasta kasdienio plovimo dalimi.

  • Plaunate plaukus vyrišku dušo geliu? Specialistė paaiškino, kuo tai gali baigtis

    Socialiniuose tinkluose ir kasdienybėje vis dar pasitaiko įprotis plaukus išsiplauti vyrišku dušo geliu, pavyzdžiui, „Old Spice“. Po tokio plovimo plaukai neretai atrodo itin švarūs, šaknys lengvesnės, o dėl gausios putos atsiranda apimties įspūdis.

    Vis dėlto toks efektas nereiškia, kad priemonė tinka reguliariai galvos odos ir plaukų priežiūrai. Dušo gelis pirmiausia kuriamas kūno odai, kad greitai pašalintų prakaitą, kvapą ir riebalų perteklių, o galvos oda reikalauja švelnesnio balanso.

    Kodėl dušo gelis nėra šampūnas

    Dažnas dušo gelis valymui naudoja stipresnes paviršiaus aktyviąsias medžiagas, kurios suteikia daug putų ir labai ryškų švaros pojūtį. Tačiau pernelyg intensyvus riebalų nuplovimas gali trikdyti galvos odos apsauginį barjerą, todėl atsiranda tempimas, sausumas ar jautrumas.

    Ilgainiui tai gali pasireikšti niežėjimu, pleiskanojimu ar deginimo jausmu, o plaukų ilgis tampa šiurkštesnis, labiau pūkuojasi, prasčiau šukuojasi ir lengviau lūžinėja. Kartais žmonės pastebi ir priešingą efektą, kai galvos oda ima riebaluotis greičiau, nes oda stengiasi kompensuoti per stiprų nuriebalinimą.

    Kas dažniausiai nutinka naudojant nuolat

    Reguliariai plaunant galvą priemone, kuri nėra pritaikyta galvos odai, efektas paprastai būna kaupiamasis. Iš pradžių džiugina švaros pojūtis, tačiau vėliau atsiranda diskomfortas, o plaukai praranda glotnumą ir tampa labiau pažeidžiami nuo šukavimo bei trinties.

    Ypač atsargiems reikėtų būti turintiems jautrią galvos odą ar polinkį į seborėjinį dermatitą, kai netinkamos priežiūros priemonės gali paaštrinti simptomus. Papildomą riziką kelia dažymas ir formavimo priemonės, nes tuomet galvos oda ir plaukų ilgis paprastai būna labiau pažeisti.

    „Vieną kartą iš bėdos taip išsiplauti plaukus galima, bet kaip įprastos priežiūros aš to nerekomenduočiau. Jei priemonė gerai nuplauna riebalus, tai dar nereiškia, kad ji tinka galvos odai“, – pabrėžė specialistė.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis priemones

    Šampūnai kuriami atsižvelgiant į galvos odos poreikius: svarbus pH, švelnesnis valymas ir sudedamosios dalys, kurios padeda sumažinti trintį per plauko ilgį. Dėl to plaukai po plovimo paprastai būna lengviau iššukuojami, mažiau elektrinasi ir lėčiau praranda drėgmę.

    Dušo geliuose dažnai būna kvapiklių, dažiklių, tirštiklių ir konservantų, kurie kūno odai dažniausiai netrukdo, tačiau jautresnei galvos odai gali būti per intensyvūs. Jei vis dėlto tenka vieną kartą naudoti dušo gelį, verta po plovimo būtinai naudoti kondicionierių ir stebėti, ar neatsiranda sudirgimo požymių.

    „Nereikia demonizuoti vyriško dušo gelio, bet nereikėtų jo ir laikyti galvos odos priežiūros priemone. Retkarčiais galima, tačiau nuolat naudoti neverta“, – akcentavo specialistė.

  • Atvirkštinis plaukų plovimas užkariavo tinklus: žada apimtį, bet tinka ne visiems

    Atvirkštinis plaukų plovimas užkariavo tinklus: žada apimtį, bet tinka ne visiems

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi atvirkštinio plaukų plovimo technika, dar vadinama Reverse Hair Washing, siūlo keisti įprastą rutiną. Vietoj to, kad pirmiausia naudotumėte šampūną, procedūra pradedama nuo kondicionieriaus, o tik vėliau plaunama šampūnu.

    Metodo šalininkai teigia, kad taip plaukai įgauna daugiau apimties, mažiau apsunksta prie šaknų, o galiukai išlieka glotnesni. Logika paprasta: kondicionierius tarsi sukuria apsauginį sluoksnį ilgiui, kol šampūnas nuvalo galvos odą ir šaknis.

    Kaip atliekamas metodas?

    Pirmiausia plaukai gerai sudrėkinami, o kondicionierius tepamas nuo maždaug ausų lygio iki galiukų ir palaikomas kelias minutes. Tuomet, dar nenuplovus kondicionieriaus, šampūnas įmasažuojamas tik į galvos odą, o prausiant nubėgantis putų vanduo švelniai nuplauna priemonę nuo plaukų ilgio.

    Ši schema ypač patraukli tiems, kurių plaukai greitai praranda apimtį ar lengvai apsunksta nuo sodresnių priemonių. Plaunant šampūnu tik galvos odą, sumažėja rizika per daug sausinti ilgio, o kondicionierius padeda apsaugoti galiukus nuo intensyvesnio valymo.

    Kam tai gali tikti, o kam ne?

    Dažniausiai atvirkštinis plovimas rekomenduojamas ploniems, gležniems, lengvai apsunkstantiems plaukams, taip pat riebesnei galvos odai, kai norisi ilgiau išlaikyti švaros pojūtį. Jis gali padėti ir tais atvejais, kai norisi panaudoti maitinančią kaukę, bet bijoma, kad plaukai atrodys prigludę.

    Vis dėlto labai sausiems, stipriai pažeistiems, garbanotiems ar itin porėtiems plaukams ši technika ne visada pasiteisina. Tokiems plaukams dažnai reikia daugiau glotninimo ir apsaugos būtent rutinos pabaigoje, todėl klasikinis plovimas ar kelių žingsnių drėkinanti schema gali duoti stabilesnį rezultatą.

    Kaip dažnai verta bandyti?

    Praktikoje šį metodą dažniau siūloma taikyti ne kasdien, o kaip papildomą rutiną, pavyzdžiui, 1–2 kartus per savaitę. Per dažnas naudojimas kai kuriems žmonėms gali išryškinti priemonių kaupimosi efektą, kai plaukai tampa matiniai, greičiau praranda purumą arba ima atrodyti ne tokie švarūs.

    Specialistai primena, kad svarbiausia yra galvos odos būklė ir individualūs plaukų poreikiai: tą patį triuką vieni giria, kiti atmeta po kelių bandymų. Norint saugiai įsivertinti, verta stebėti, ar neatsiranda niežėjimo, pleiskanų, ar plaukai nepraranda elastingumo, o priemones rinktis pagal galvos odos tipą ir plauko būklę.

    Atvirkštinis plovimas dažnai lyginamas su OMO principu, kai kondicionierius naudojamas ir prieš plovimą, ir po jo. Skirtumas tas, kad čia rutina užbaigiama šampūnu, todėl rezultatas paprastai būna lengvesnis, o apimtis dažnai išlieka ryškesnė.