CP v2

Tag: Samsung Electronics

  • DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    DI aukso karštinė kelia kainas: RAMaggedon smogia kompiuteriams, netrukus gali brangti ir automobiliai

    Spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra vis labiau jaučiama ir paprastų pirkėjų piniginėse: brangsta nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai, o gamintojai įspėja, kad spaudimas gali persikelti ir į automobilių rinką. Priežastis – aštrėjantis atminties lustų trūkumas, kurį rinkoje jau praminė RAMaggedon.

    Atminties kainas aukštyn stumia tai, kad lustų gamintojai vis daugiau pajėgumų nukreipia į didelės spartos HBM atmintį, reikalingą DI sistemoms mokyti ir paleisti duomenų centruose. Tuo pat metu tradicinės RAM ir DRAM pasiūla auga lėčiau, todėl įprasti kompiuterių komponentai tampa deficitu.

    „Kai kainos taip staiga šokteli, pirkėjams atsiranda psichologinis barjeras“, – sakė Honkonge individualius kompiuterius komplektuojančios parduotuvės vadovas Kenas Tamas.

    Jo teigimu, dalis klientų vis tiek perka, jei atnaujinimas būtinas, tačiau kiti laukia arba renkasi silpnesnius komponentus. Pasak pardavėjų, ši tendencija jau mažina surenkamų kompiuterių paklausą, o vartotojai dažniau ieško pigesnių alternatyvų arba atnaujina senesnius įrenginius.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bumas atnešė rekordinį pelningumą didžiausiems atminties gamintojams, tokiems kaip „Samsung Electronics“, SK hynix ir „Micron“, o jų investicijos pirmiausia keliauja į HBM. Dėl to įprastų atminties lustų segmentas kurį laiką gali išlikti įtemptas, ypač jei DI serverių paklausa ir toliau augs.

    „Jei pakanka atnaujinti atmintį, dažnas pirkėjas atideda naujo kompiuterio įsigijimą“, – pasakojo Honkonge kalbintas klientas Henry Wongas, pasirinkęs patobulinti senesnį nešiojamąjį kompiuterį.

    Augančias sąnaudas jau mini ir automobilių gamintojai: šiuolaikiniai automobiliai turi vis daugiau valdymo blokų bei informacijos ir pramogų sistemų, kurios remiasi atminties ir kitais puslaidininkių komponentais. Jei atminties trūkumas užsitęs, brangimas gali pasiekti ir naujų automobilių kainas, nes elektronikos dalis jų savikainoje nuolat didėja.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vartotojų elgesys keičiasi: dalis žmonių renkasi pigesnius nešiojamuosius kompiuterius vietoje stacionarių, nors pastarieji dažnai tarnauja ilgiau ir lengviau atnaujinami. Tai gali skatinti trumpesnį įrenginių gyvavimo ciklą ir didinti elektronikos atliekų problemą, kurią ES jau sieja su tvarumo politikos tikslais.

    Prognozės dėl pasiūlos išlieka atsargios. „Samsung Electronics“ finansų vadovas yra įspėjęs, kad atminties lustų trūkumas gali gilėti 2027 metais ir išlikti juntamas iki 2028 metų, jei pramonė nespės subalansuoti gamybos tarp DI reikalingų sprendimų ir masinių vartotojų įrenginių komponentų.

  • „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    „Samsung“ pelnas šoktelėjo 1 814 proc.: DI bumas kelia lustų kainas, bet įmonė įspėja dėl stygiaus

    DI bumas kelia rekordus

    Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ pranešė, kad 2026 metų balandžio–birželio laikotarpiu pasiekė rekordinį veiklos pelną. Jis sudarė apie 54 mlrd. eurų ir, bendrovės duomenimis, buvo daugiau nei 19 kartų didesnis nei prieš metus.

    Įmonė nurodė, kad pelnas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 56 proc. Rezultatus daugiausia tempė puslaidininkių padalinys, kuriam ypač palanki tapo pasaulinė DI infrastruktūros plėtra.

    Puslaidininkių verslo veiklos pelnas, skaičiuojant pagal suapvalintus bendrovės pateiktus skaičius, siekė apie 53,8 mlrd. eurų. Tai yra 223 kartus daugiau nei prieš metus, kai pelnas sudarė apie 241 mln. eurų.

    „Samsung“ aiškino, kad augimą lėmė kylantys lustų įkainiai ir didėjantys pažangios didelės spartos atminties mikroschemų, naudojamų DI sistemoms, pardavimai. Tuo metu telefonų, televizorių ir buitinės technikos segmente rezultatams spaudimą darė didesnės komponentų sąnaudos.

    Rekordinės pajamos ir rinkos nervingumas

    Ketvirčio pajamos, pasak bendrovės, pakilo iki maždaug 103,5 mlrd. eurų ir tapo visų laikų rekordu. Įmonė prognozuoja, kad antroje metų pusėje atminties produktų paklausa išliks didelė, nes duomenų centrai toliau plečia DI pajėgumus.

    Kartu „Samsung“ pabrėžė, kad serverių lustų rinka išlieka įtempta, o pasiūla gali nespėti su paklausa. Toks disbalansas, technologijų sektoriui masiškai investuojant į skaičiavimo infrastruktūrą, kelia ir kainas, ir rizikas.

    Rezultatai paskelbti praėjus dienai po to, kai konkurentė SK Hynix taip pat fiksavo rekordinį ketvirtį, išaugus DI paklausai. Vis dėlto akcijų rinkoje abiejų įmonių vertė šią savaitę smarkiau svyravo, nes investuotojai vertino planus agresyviai plėsti gamybos pajėgumus.

    Pietų Korėjos rinkoje didelę įtaką dažnai daro mažmeniniai investuotojai, todėl kainų šuoliai ir kritimai gali būti aštresni. Papildomą spaudimą kelia ir auganti konkurencija, ypač Kinijos gamintojams siekiant sparčiau didinti puslaidininkių savarankiškumą.

    Įspėjimas: trūkumas gali užsitęsti

    „Samsung“ atminties lustų padalinio vadovas Kim Jaejune teigė, kad pasiūlos ir paklausos atotrūkis, bendrovės vertinimu, gali dar labiau didėti 2027 metais. Jo teigimu, įtampa tiekimo grandinėje gali išlikti ir 2028 metais.

    „Nepaisant mūsų pastangų didinti gamybą, paklausos augimas lenkia mūsų galimybes“, – sakė Kim Jaejune.

    Bendrovė nurodė, kad jos pirmoji lustų gamykla Taylor mieste Teksase turėtų pradėti veikti šiais metais. Taip pat planuojama antroji gamykla, kuri, esant dabartiniams planams, masinę gamybą galėtų pradėti 2030 metais.

    Kim Jaejune taip pat teigė, kad „Samsung“ yra užsitikrinusi ilgalaikes tiekimo sutartis su penkiomis didžiausiomis pasaulio duomenų centrų bendrovėmis ir yra arti susitarimų su dar penkiomis didelėmis įmonėmis. Konkrečių pavadinimų bendrovė nenurodė.

    „Samsung“ ir SK Hynix kartu pagamina apie du trečdalius pasaulio atminties lustų, todėl jų investicijos ir pajėgumų planai daro įtaką visai rinkai. Analitikai atkreipia dėmesį, kad pelnai šiuo metu aukšti, tačiau investuotojai vis dažniau vertina, ar dešimčių milijardų eurų investicijos užtikrins tvarų grąžos lygį.

    Pastaruoju metu DI plėtra persikelia iš eksperimentų į pramoninius diegimus, o tai reiškia didesnį ilgalaikį atminties ir skaičiavimo lustų poreikį. Tačiau tokia plėtra kartu didina riziką, kad pramonė susidurs su ilgesniais pristatymo terminais ir dar griežtesne konkurencija dėl pajėgumų.

  • „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    „SK hynix“ pelnas pašoko 1 242 proc., bet akcijos smuko: ar DI bumas pradeda slopti?

    Rekordinis šuolis, bet birža nusivylė

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį grynasis pelnas per metus šoktelėjo 1 242 proc., o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa. Bendrovė tiekia pažangius atminties lustus, ypač didelio pralaidumo atmintį, kuri reikalinga DI skaičiavimams duomenų centruose.

    Vis dėlto investuotojų reakcija buvo priešinga: akcijos Seule sesijos pabaigoje smuko 9,6 proc., nes pajamos ir veiklos pelnas nepasiekė rinkos lūkesčių. Rinkoje vis labiau vertinama ne tik augimo sparta, bet ir tai, ar dabartinis DI paklausos tempas bus tvarus dar kelis ketvirčius.

    Skaičiai įspūdingi, bet ne visi vienkartiniai veiksniai

    „SK hynix“ teigimu, ketvirčio grynasis pelnas siekė 56,9 mlrd. eurų, o tai įvardyta kaip visų laikų aukščiausias ketvirčio rezultatas. Veiklos pelnas balandžio–birželio laikotarpiu, lyginant su pernai, pašoko 557 proc. ir sudarė 36,6 mlrd. eurų.

    Pajamos siekė 48 mlrd. eurų, tačiau dalį grynojo pelno, anot bendrovės, sustiprino vienkartinis pelnas pardavus dalį turėto paketo Japonijos atminties gamintojo „Kioxia“ įmonėje. Tokie sandoriai gali trumpam pagerinti finansinį vaizdą, todėl rinkos dalyviai dažnai daugiausia dėmesio skiria veiklos rezultatų kokybei ir paklausos dinamikai.

    DI bumas keičiasi: ne vien daugiau serverių

    Per pokalbį su investuotojais bendrovės atstovas Park Joon-deok pripažino, kad rinkoje girdimos kalbos apie galimą DI infrastruktūros investicijų lėtėjimą. Jis išskyrė kelias priežastis: dalis įmonių renkasi nuomotis duomenų centrų pajėgumus, o ne statyti savo objektus, taip pat atsiranda efektyvesni DI modeliai, galintys mažinti kai kurių resursų poreikį.

    „Mes šiuos pokyčius vertiname ne kaip DI investicijų mažinimą, o kaip procesą, kai maksimaliai išnaudojama iki šiol sukurta didžiulė DI infrastruktūra ir spartinama jos monetizacija“, – sakė Park Joon-deok.

    Rinkoje tai reiškia, kad konkurencija persikelia nuo paprasto pajėgumų didinimo prie efektyvumo, apkrovų optimizavimo ir realių pajamų iš DI paslaugų. Tokiomis sąlygomis atminties lustų paklausa gali augti nevienodai: vienuose segmentuose sparčiau, kituose labiau cikliškai, priklausomai nuo konkrečių duomenų centrų architektūrų ir DI užduočių pobūdžio.

    Investicijos, JAV planai ir platesnis sektoriaus spaudimas

    „SK hynix“ nurodė, kad šiemet planuoja investuoti apie 24,2 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, kad didesnės DI infrastruktūros investicijos ir vis sudėtingesni sprendimai didina didelio pralaidumo atminties poreikį, todėl papildomų tiekimo prašymų rinkoje netrūksta.

    Tuo pat metu sektoriui spaudimą daro ir geopolitinės rizikos bei nuotaikų pokyčiai akcijų rinkoje. Straipsnyje pažymima, kad per mėnesį iki antradienio „SK hynix“ ir didesnė konkurentė „Samsung Electronics“ buvo smukusios atitinkamai 33 proc. ir 41 proc., o analitikai dalį šio kritimo siejo su abejonėmis dėl DI paklausos tvarumo ir įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Motininė SK Group taip pat paskelbė apie planuojamą maždaug 438,6 mlrd. eurų vertės bendradarbiavimą su „Nvidia“ DI infrastruktūros srityje. Be to, „SK hynix“ anksčiau pritraukė apie 22,8 mlrd. eurų per platinimą JAV, o tai signalizuoja ambicijas stiprinti pozicijas tarptautinėje kapitalo rinkoje ir finansuoti agresyvią plėtrą.

  • Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos birža krito daugiau nei 10 proc.: kas išgąsdino DI lustų investuotojus?

    Pietų Korėjos akcijų rinka antradienį patyrė vieną didžiausių smūgių per pastaruosius mėnesius: pagrindinis Kospi indeksas rytinėje prekyboje smuko daugiau nei 10 proc. Dėl staigaus kritimo prekyba kuriam laikui buvo pristabdyta, rinkai pasiekus žemiausią lygį nuo balandžio.

    Didžiausias spaudimas teko puslaidininkių sektoriui, kuris pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių pasaulinės rinkos augimo variklių. „Samsung Electronics“ akcijos krito apie 12 proc., o „SK Hynix“ smuko maždaug 12,7 proc., investuotojams skubant mažinti riziką.

    Kodėl smuko lustų milžinai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, ar DI bumas nėra per daug įkainotas ir ar dabartiniai augimo lūkesčiai atlaikys didėjančią konkurenciją. Analitikai pabrėžia, kad investuotojų nuotaikas pablogino ir signalai apie spartėjantį Kinijos bendrovių veržimąsi į pažangių lustų bei atminties produktų rinką.

    Papildomą nerimą pakurstė Kinijos atminties lustų gamintojos CXMT akcijų šuolis debiutuojant biržoje. Įmonė per pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukė apie 7,6 mlrd. eurų, o jos akcijos pirmąją dieną pabrango kelis kartus, išryškindamos kapitalo apetitą Kinijos technologijų sektoriui.

    Investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad pasaulinėje puslaidininkių grandinėje gali keistis galios balansas, o kainodaros ir maržų spaudimas didės. Tokios nuotaikos ypač jautrios Pietų Korėjos rinkai, kur „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“ daro didelę įtaką visam indeksui.

    Bangos per visą Aziją

    Neigiama nuotaika persimetė į kitas Azijos biržas. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko apie 4 proc., Taivano „Taiex“ traukėsi beveik 3,9 proc., o Šanchajaus biržos indeksas krito maždaug 1 proc.

    Honkonge „Hang Seng“ svyravo nežymiai ir leidosi apie 0,1 proc., o Australijos „S and P ASX 200“ išsiskyrė priešinga kryptimi ir augo apie 0,6 proc. Tai rodo, kad investuotojai regione skirtingai vertina riziką ir sektorių perspektyvas.

    Ką rodo platesnis rinkų fonas?

    Žaliavų rinkose tęsėsi naftos pigimas, o investuotojai sekė signalus iš Artimųjų Rytų, kur trečią dieną iš eilės nebuvo eskaluojami kariniai veiksmai. Tuo pat metu buvo kalbama apie tarpininkų pastangas grąžinti šalis prie derybų, o tai mažino rizikos premiją naftos kainose.

    JAV rinkose prekyba išliko nevienareikšmė: „S and P 500“ vos paaugo, „Dow Jones“ kilo apie 0,5 proc., o „Nasdaq“ krito maždaug 0,2 proc. ir fiksavo ketvirtą nuosmukį iš eilės, investuotojams pervertinant technologijų sektoriaus augimo tempą.

    Rinkos profesionalai pabrėžia, kad tokie išpardavimai dažnai kyla ne dėl vieno įvykio, o dėl kelių veiksnių derinio: aukštų įverčių, jautrių lūkesčių dėl DI plėtros, konkurencijos stiprėjimo ir staigių kapitalo srautų persiskirstymų. Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į puslaidininkių bendrovių rezultatus ir prognozes, kurios parodys, ar DI paklausa iš tiesų išlaiko pagreitį.

  • Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėjos valdžia planuoja DI lustų bumo atneštas papildomas mokesčių pajamas nukreipti į specialų valstybės fondą, skirtą ilgalaikėms investicijoms. Prezidento biuras skelbia, kad lėšos būtų naudojamos tiek pramonės infrastruktūrai, tiek socialinėms priemonėms.

    Numatomas mechanizmas vadinamas ateities iššūkių fondu ir turėtų tapti priemone stabiliau valdyti cikliškas puslaidininkių sektoriaus pajamas. Sprendimas svarstomas metu, kai pasaulinę paklausą kelia duomenų centrai ir spartėjanti DI plėtra.

    Kas sukūrė mokesčių „perteklių“

    Papildomų įplaukų šaltinis siejamas su atminties lustų gamintojais „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“, kurių produkcija tapo kritiškai svarbi DI skaičiavimams. Didesnis eksportas ir rekordiniai pelnai didina ir biudžeto pajamas iš pelno mokesčių bei su darbo rinka susijusių įmokų.

    Prezidento administracijos vadovas Kang Hoon-sik vyriausybės ir valdančiosios partijos susitikime pabrėžė, kad šis laikotarpis yra lemiamas šalies ateičiai, todėl netikėtos pajamos neturi būti išleistos trumpalaikiams tikslams. Pasak jo, fondas galėtų finansuoti didelio masto projektus, susijusius su DI ir puslaidininkiais.

    Kur planuojama skirti lėšas

    Valdžia nurodo, kad dalis investicijų būtų skiriama pačiam lustų pramonės „pamatui“ – energijos ir vandens tiekimo pajėgumams, be kurių neįmanoma plėsti gamyklų. Šios sritys laikomos vienomis didžiausių puslaidininkių gamybos plėtros „butelio kakliukų“, ypač augant elektros poreikiui duomenų centrams.

    Taip pat įvardijamos priemonės jaunajai kartai: būsto prieinamumo didinimas, parama startuoliams ir darbo vietų kūrimas. Politinis tikslas – kad DI sukuriama ekonominė nauda mažintų nelygybę, o ne ją didintų.

    Neatsakytas klausimas – fondo dydis

    Kol kas neįvardijama nei planuojamo fondo suma, nei tikslus finansavimo modelis, nes sprendimai bus derinami artimiausiame fiskalinės strategijos posėdyje. Po to žadamos konsultacijos su visuomene, o tai rodo, kad projektui siekiama platesnio politinio palaikymo.

    Tuo pat metu DI lustų rinkoje ryškėja ir rizikos: puslaidininkių sektorius istoriškai pasižymi staigiais pakilimo ir nuosmukio ciklais. Dėl to fondas būtų vertinamas ir kaip bandymas sušvelninti galimus ateities svyravimus bei užtikrinti, kad investicijos nenutrūktų sulėtėjus paklausai.

    Viešojoje erdvėje jau vyksta diskusija, ar didesnė dalis lėšų turėtų keliauti į inovacijas, ar į socialinę politiką, įskaitant regionų rėmimą. Ši dilema Pietų Korėjoje tampa platesnio klausimo dalimi: kaip DI ir puslaidininkių pelnus paversti apčiuopiama nauda daugumai gyventojų.

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos biržose – staigus technologijų kritimas: mikroschemų išpardavimas sukaustė rinkas

    Azijos akcijų biržos ketvirtadienį daugiausia smuko, investuotojams masiškai parduodant puslaidininkių bendrovių akcijas. Rinkos jautriai reagavo į nuotaikų pasikeitimą technologijų sektoriuje ir laukė svarbių JAV darbo rinkos duomenų.

    Didžiausias spaudimas teko Pietų Korėjos indeksui „Kospi“, kuris smuko apie 5 proc., nes ryškiai krito didžiausių lustų gamintojų vertė. „SK Hynix“ akcijos smuko beveik 8 proc., o „Samsung Electronics“ prarado daugiau kaip 6 proc.

    Japonijoje „Nikkei 225“ mažėjo maždaug 1,5 proc., o puslaidininkių įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ smuko apie 5,6 proc. Taivano „Taiex“ krito apie 1,1 proc., o „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, atpigo apie 1,8 proc.

    Bangą Azijoje sustiprino ankstesnė silpna sesija Volstrite, kur puslaidininkių akcijos taip pat patyrė išpardavimą. „Micron Technology“ krito daugiau nei 10 proc., o „Intel“ smuko apie 9 proc.

    Investuotojų nerimą didino diskusijos, ar milžiniškos didžiųjų technologijų įmonių investicijos į DI infrastruktūrą ilgainiui nesukurs perteklinės pasiūlos ir neapsunkins pelningumo. Dalis rinkos dalyvių vertina, kad DI paklausa augs, tačiau tempas gali būti lėtesnis, nei prognozuota metų pradžioje.

    Europa – ramesnė pradžia

    Europos biržos dieną pradėjo santūriai, pagrindiniams indeksams svyruojant siaurame intervale. „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ prekybos pradžioje judėjo mažiau nei 1 proc. ribose.

    Tuo metu Jungtinės Karalystės FTSE 100, Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Ispanijos IBEX kryptis buvo nežymiai teigiama, o Italijos FTSE MIB kilo kiek labiau. Investuotojai Europoje taip pat laukė signalų iš JAV apie ekonomikos būklę ir palūkanų normų perspektyvą.

    Nafta pinga, dėmesys – JAV darbo rinkai

    Naftos kainos tęsė kritimą ir grįžo žemiau lygio, buvusio iki įtampos Artimuosiuose Rytuose šuolio metų pradžioje, rinkai vertinant tiekimo atsigavimo scenarijų. „Brent“ rūšies nafta smuko apie 1 proc. iki maždaug 66 eurų už barelį, o JAV WTI krito apie 3 proc. iki maždaug 64 eurų.

    Dėmesys krypo į JAV darbo rinkos rodiklius, kurie paskelbti anksčiau dėl JAV Nepriklausomybės dienos. Rinkos dalyviai vertina, kad stipresni nei tikėtasi duomenys galėtų padidinti spaudimą palūkanų normoms išlikti aukštesnėms ilgiau, o tai paprastai slopina rizikingesnių aktyvų, įskaitant technologijų akcijas, apetitą.

  • „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    Pietų Korėjos atminties lustų gamintojo „SK Hynix“ akcijos šiemet pabrango daugiau nei 250 proc., o analitikų vertinimu ralis dar gali tęstis. Pagrindinis variklis – itin išaugusi aukštos spartos atminties, ypač HBM, paklausa DI serveriams ir akseleratoriams.

    Rinkoje „SK Hynix“ vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių laimėtojų iš pasaulinės varžybų dėl HBM lustų, kurie tapo kritiškai svarbūs moderniems duomenų centrams. Kartu su „Samsung Electronics“ bendrovė daro didelę įtaką Pietų Korėjos akcijų indeksui, todėl investuotojai stebi ne tik augimo potencialą, bet ir koncentracijos riziką.

    Kas stumia paklausą aukštyn

    HBM atmintis reikalinga tam, kad DI sistemoms būtų užtikrintas didelis duomenų pralaidumas, kai treniruojami ir vykdomi dideli modeliai. Dėl to auga ir kitų atminties tipų, tokių kaip DRAM ir NAND, paklausa, nes DI infrastruktūra plečiasi ne tik serveriuose, bet ir platesnėje elektronikos tiekimo grandinėje.

    Wedbush analitikas Danas Ivesas pastaruoju metu DI bangą apibūdino kaip ankstyvą ciklo stadiją, pabrėždamas, kad paklausa pasiekė anksčiau nematytus lygius. Jo teigimu, bendrovės, susijusios su kritiniais duomenų centrų komponentais, gali išlikti augimo epicentre ilgiau, nei rinka buvo įkainojusi.

    „DI revoliucija įsibėgėja visu pajėgumu, o atminties lustų paklausa pasiekė lygius, kokių anksčiau nematėme“, – sakė Danas Ivesas.

    Kodėl dalis strategų nemano, kad jau per vėlu

    KB Securities strategas Peteris Kimas atkreipė dėmesį, kad nepaisant stipraus akcijų brangimo, pelno prognozės kai kuriais atvejais kyla dar sparčiau, todėl santykiniai įverčiai gali atrodyti mažiau įtempti. Jis lygino „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ įverčius su JAV atminties gamintoja „Micron Technology“, pabrėždamas, kad rinka labiau seka ne vien kainą, bet ir uždarbio dinamiką.

    „Jei žiūrėtume ne vien į akcijų kainą, o į fundamentalius vertinimo rodiklius, ralis dar gali būti net nepasiekęs pusiaukelės“, – sakė Peteris Kimas.

    Vis dėlto investuotojai vis dažniau kalba apie tai, kad Pietų Korėjos rinkoje kelių didžiųjų technologijų bendrovių svoris tapo itin didelis. Tokia struktūra didina jautrumą rizikoms, įskaitant tiekimo grandinės sutrikimus ar galimą duomenų centrų investicijų tempo sulėtėjimą.

    Kas galėtų sustabdyti ciklą

    Puslaidininkių sektoriaus pakilimai dažniausiai baigiasi tuomet, kai pasiūla pradeda reikšmingai viršyti paklausą, tačiau papildomi pajėgumai atsiranda ne iš karto. Strategų vertinimu, didesnė gamybos plėtra gali užtrukti kelerius metus, todėl trumpuoju laikotarpiu įtampa tarp paklausos ir pasiūlos gali išlikti.

    Kita vertus, po įspūdingo brangimo investuotojai tampa išrankesni ir kelia aukštesnę kartelę rezultatams. Tai reiškia, kad „SK Hynix“, „Samsung Electronics“ ir kiti regiono puslaidininkių lyderiai turės nuosekliai pateisinti lūkesčius dėl užsakymų, maržų ir gebėjimo didinti HBM tiekimą, kai konkurencija dėl DI infrastruktūros kontraktų aštrėja.

  • DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK Hynix“ akcijos trečiadienį šoktelėjo iki 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 1 trilijono eurų ribą. Investuotojai ir toliau aktyviai perka su dirbtiniu intelektu susijusių puslaidininkių bendrovių akcijas, tikėdamiesi ilgalaikio paklausos augimo.

    Nuo metų pradžios „SK Hynix“ akcijų kaina, remiantis rinkos duomenimis, buvo pakilusi maždaug 250 proc. Pagrindinis variklis yra sparčiai auganti didelio pralaidumo atminties lustų paklausa, nes tokie komponentai reikalingi DI serveriams ir skaičiavimo greitintuvams duomenų centruose.

    Esminis vaidmuo DI tiekimo grandinėje

    „SK Hynix“ laikoma viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties tiekėjų pasaulinėje DI ekosistemoje, o rinkos dalyviai tai sieja su bendrovės pozicijomis tarp pagrindinių DI lustų gamintojų partnerių. Dėl šios priežasties įmonės rezultatai vis dažniau vertinami kaip indikacija, kokiu tempu plečiasi duomenų centrų investicijos.

    Tą pačią prekybos dieną brango ir kitos sektoriaus akcijos: „Samsung Electronics“ fiksavo nuosaikesnį kilimą. Ralis tęsiasi po to, kai „Samsung Electronics“ pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo pasiekusi 1 trilijono eurų rinkos vertės ribą.

    Rizika: per didelė indeksų koncentracija

    „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ kartu sudaro daugiau nei 40 proc. pagrindinio Pietų Korėjos akcijų indekso „Kospi“ svorio. Tai reiškia, kad viso indekso kryptis tampa ypač priklausoma nuo pasaulinės DI infrastruktūros ciklo ir atminties bei puslaidininkių kainodaros.

    Analitikai įspėja, kad tokia koncentracija gali padidinti rinkos svyravimus: bet koks tiekimo grandinių sutrikimas ar lėtesnis duomenų centrų plėtros tempas gali stipriau atsiliepti ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir visam indeksui. Papildomu veiksniu išlieka geopolitinė įtampa, galinti paveikti technologijų komponentų prekybą ir gamybos planus.

    Ar augimas dar turi erdvės?

    Rinkoje akcentuojama, kad pastarųjų mėnesių kainų šuolį lydi ir gerėjančios pelno prognozės. Strategai teigia, kad kai kuriais atvejais analitikų keliami uždarbio lūkesčiai auga sparčiau nei akcijų kainos, todėl vertinimai gali atrodyti santykinai patrauklesni, nei sufleruoja vien antraštės apie rekordines kapitalizacijas.

    „Pagrindiniai verslo rodikliai ir vertinimai išlieka tvirti“, – sakė KB Financial Group strategas Peteris Kimas, kalbėdamas apie „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“.

    Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais investuotojai labiausiai stebės, ar DI serverių ir greitintuvų paklausa išliks tokia pat intensyvi, bei kaip keisis atminties lustų kainos. Nuo to priklausys, ar euforiją biržoje pakeis tvaresnis, rezultatais pagrįstas augimas.

  • DI sukurti milijardai turi atitekti žmonėms? Pietų Korėja reaguoja į „Samsung Electronics“ įtampą

    DI sukurti milijardai turi atitekti žmonėms? Pietų Korėja reaguoja į „Samsung Electronics“ įtampą

    Pietų Korėja turi pasirūpinti, kad dirbtinio intelekto kuriama gerovė būtų naudinga ne tik didžiausioms korporacijoms, bet ir platesnei visuomenei, pareiškė šalies vicepremjeras Bae Kyung-hoonas. Pasak jo, DI bumas kelia klausimų dėl pajamų nelygybės ir galimų darbo vietų praradimų.

    Vicepremjeras atkreipė dėmesį, kad technologijų proveržiai dažnai išryškina įtampas tarp darbdavių ir darbuotojų, todėl tokie konfliktai gali dažnėti. Jo teigimu, DI era reiškia ir vis didesnį itin stambių įmonių svorį ekonomikoje, o tai keičia derybų dėl atlygio ir socialinių garantijų dinamiką.

    „DI nauda turi pasiekti visuomenę, o ne apsiriboti siauru laimėtojų ratu“, – sakė Bae Kyung-hoonas.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai „Samsung Electronics“ susidūrė su darbuotojų profsąjungos spaudimu dėl atlygio sistemos. Planas rengti 18 dienų streiką buvo sustabdytas po valdžios institucijų įsitraukimo, o kompromisinis susitarimas perduotas profsąjungos narių balsavimui iki gegužės 27 dienos.

    Darbuotojai reikalavo aiškiau įtvirtinti premijų mokėjimą darbo sutartyse, atsisakyti premijų „lubų“ ir didesnės dalies nuo įmonės veiklos pelno skyrimo premijoms. Vicepremjero vertinimu, tokie ginčai nėra vienkartinis epizodas, o platesnės struktūrinės permainos, kai DI ir puslaidininkių sektorius kuria išskirtinę ekonominę grąžą.

    Kas slypi už „DI dividendų“ idėjos?

    Viešojoje erdvėje Pietų Korėjoje pastaruoju metu kilo diskusijų ir dėl vadinamojo DI dividendų modelio, kai dalis papildomų biudžeto pajamų, susijusių su DI ir puslaidininkių sektoriumi, galėtų būti paskirstyta gyventojams. Tokios idėjos sukėlė rinkų svyravimus, o vėliau buvo pabrėžta, kad tai ne oficiali politika, o pavienė nuomonė.

    Pats Bae Kyung-hoonas akcentavo ne konkrečią išmokų schemą, o principą, kad valstybė turi vertinti, kaip naujos technologijos veikia visuomenę. Jo teigimu, siekiant išvengti socialinės įtampos, svarbu iš anksto numatyti persikvalifikavimo, užimtumo ir socialinės apsaugos priemones.

    Rinkų ralis ir puslaidininkių dominavimas

    Kalbėdamas apie sparčiai kilusias Pietų Korėjos akcijų rinkas, vicepremjeras pažymėjo, kad didelę ralio dalį tempė puslaidininkių lyderiai, kurių vertę didino DI paklausos šuolis. Jo vertinimu, nors dėmesys sutelktas į kelis gigantus, puslaidininkių pramonę palaiko platus susijusių tiekėjų ir technologinių partnerių ekosistemos tinklas.

    Pietų Korėja taip pat siekia įgyti pranašumą vadinamojo fizinio DI srityje, kai DI sprendimai integruojami į realiame pasaulyje veikiančias sistemas, pavyzdžiui, robotus, transporto priemones ar pramoninius įrenginius. Anot Bae Kyung-hoono, šalia lustų ir DI infrastruktūros valstybė nori auginti visą grandinę: nuo įrangos ir programinės įrangos iki paslaugų.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į pramonės automatizacijos bangą, kurią skatina robotika, ir pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad technologiniai pokyčiai nepaliktų dalies darbuotojų nuošalyje. Vicepremjero teigimu, konfliktai dėl atlygio ir sąlygų turi būti sprendžiami dialogu, nes būtent nuo socialinio stabilumo priklausys, kaip sklandžiai ekonomika prisitaikys prie DI laikotarpio.