Kalifornijoje į laisvę paleisti septyni kaliforniniai kondorai – viena rečiausių ir didžiausių Šiaurės Amerikos paukščių rūšių. Apsaugos specialistai pabrėžia, kad tokie paleidimai yra esminė ilgalaikio populiacijos atkūrimo dalis, ypač kai laukinėje gamtoje šių paukščių dar išlieka palyginti nedaug.
Paukščiai paleisti netoli Kalifornijos ir Oregono sienos, Jurokų genties teritorijoje. Ši teritorija laikoma tinkama dėl didelių natūralių plotų ir vykdomų apsaugos priemonių, kurios mažina žmogaus veiklos keliamas grėsmes.
Paleidimas vyko pagal Šiaurės Kalifornijos kondorų populiacijos atkūrimo programą, kurios tikslas – sugrąžinti kondorus į jų istorinį arealą. Projekte bendradarbiauja „San Diego Zoo Wildlife Alliance“, Jurokų gentis, taip pat Redvudo nacionaliniai ir valstijos parkai.
Kaliforniniai kondorai laikomi tikrais paukščių pasaulio gigantais: jų sparnų ilgis dažnai viršija 3 metrus, o svoris gali perkopti 10 kilogramų. Šie paukščiai gyvena ilgai, o gamtoje, pagal skirtingus vertinimus, gali sulaukti daugiau nei 60 metų.
Rūšis XX amžiaus pabaigoje buvo atsidūrusi ant išnykimo ribos: iki 1980-ųjų laukinėje gamtoje buvo likusios vos 22 individų. Populiacija sparčiai mažėjo dėl nuodijimų, šaudymo, kiaušinių rinkimo ir buveinių nykimo, todėl gamtosaugininkai ėmėsi kraštutinės priemonės – sugauti likusius paukščius ir pradėti veisimą nelaisvėje.
Po maždaug keturių dešimtmečių atkūrimo programų manoma, kad pasaulyje gyvena kiek daugiau nei 600 kaliforninių kondorų. Apie pusė jų aptinkami laukinėje gamtoje, tačiau rūšies ateitis vis dar priklauso nuo nuoseklios apsaugos, nuolatinio stebėjimo ir rizikų mažinimo.
Gamtosaugininkai primena, kad panašūs modeliai taikomi ir kitur pasaulyje, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, kur vykdomos programos, skirtos Andų kondorų gelbėjimui ir sugrąžinimui į natūralias buveines. Tokie projektai rodo, jog net kritiškai sumažėjusias populiacijas galima atkurti, jei pakanka laiko, finansavimo ir institucijų bei vietos bendruomenių bendradarbiavimo.