CP v2

Tag: San Franciskas

  • Kalifornija įteisina Bruce Lee dieną: kuo išskirtinė gegužės 17-oji ir ką planuoja organizatoriai

    Kalifornija įteisina Bruce Lee dieną: kuo išskirtinė gegužės 17-oji ir ką planuoja organizatoriai

    Kalifornija nuo šiol kasmet minės Bruce Lee dieną. Valstijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasirašė įstatymą, kuriuo oficialiai įtvirtinta, kad gegužės 17 dieną bus skiriama kovos menų ikonai, gimusiai San Franciske.

    Ši data pasirinkta neatsitiktinai: būtent gegužės 17 dieną 1959 metais 18-metis Bruce Lee sugrįžo į San Franciską po vaikystės ir paauglystės metų Honkonge. Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad tai pirmasis toks atvejis Kalifornijos istorijoje, kai kasmetinė atminimo diena skiriama kinų kilmės amerikiečiui.

    Ką numato nauja atminimo diena?

    Įstatymą pristatė Kalifornijos Asamblėjos narys Mattas Haney, atstovaujantis San Franciskui. Jo biuro teigimu, Bruce Lee diena turėtų tapti proga savanoriškoms, bendruomenių organizuojamoms iniciatyvoms visoje valstijoje.

    Planuojama, kad minėjimai galėtų apimti kultūrines parodas, viešus renginius ir edukacines pamokas mokyklose. Iniciatyvos pobūdis sąmoningai paliekamas lankstus, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasirinkti joms prasmingiausią formatą.

    Bruce Lee palikimas ir Holivudo kontekstas

    Bruce Lee laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus popkultūros ir kovos menų ambasadorių, prisidėjusiu prie to, kad azijiečių atvaizdavimas ekrane kistų iš stereotipinio į labiau pagarbią ir visavertę reprezentaciją. Pasak įstatymo rėmėjų, jo vardas simbolizuoja ne tik sportą ar kiną, bet ir platesnę pilietinę bei kultūrinę žinutę.

    Septintajame dešimtmetyje Lee dirbo Holivude, ryškiausiai įsiminė kaip Kato televizijos seriale „The Green Hornet“. Tačiau tuo metu studijos, kaip teigiama, dažnai siekė, kad jis įkūnytų rasistinius stereotipus, o jo atlygis buvo mažesnis nei baltųjų kolegų.

    Vėliau Lee grįžo į Honkongą ir tapo kovos filmų žvaigžde, išgarsėjęs tokiais filmais kaip „The Big Boss“ ir „Fist of Fury“. Jis mirė 1973 metais, būdamas 32 metų, po alerginės reakcijos į nuskausminamuosius.

    Šeimos ir fondo žinutė

    Bruce Lee dukra Shannon Lee, vadovaujanti Bruce Lee fondui, teigia, kad šis sprendimas primena apie tėvo įtaką skirtingoms kartoms ir jo gebėjimą tapti tiltu tarp kultūrų. Pasak jos, Lee filosofija ir disciplina daugybei žmonių padėjo atrasti pasitikėjimą savimi.

    „Nuo jaunų žmonių, kurie jo filosofijoje rado pasitikėjimą ir galimybes, iki šeimų, kurios pagaliau pamatė save ekrane, jo poveikis išlieka labai gilus“, – sakė Shannon Lee.

    Mattas Haney taip pat akcentavo, kad Bruce Lee tapo stiprybės ir orumo simboliu tuo metu, kai azijiečiai JAV ekranuose buvo perną retai matomi arba vaizduojami stereotipiškai. Jo teigimu, ši diena turėtų paskatinti prisiminti, kaip keitėsi reprezentacija ir kokią kainą kartais tenka mokėti už kelią į matomumą.

    Bruce Lee vardas ir šiandien išlieka aktualus: jo kūrybinės idėjos prisidėjo prie vėliau sukurtų ekraninių projektų, o jo mokymai ir citatos tebenaudojami sporto bendruomenėse bei populiariojoje kultūroje. Kalifornija tikisi, kad naujoji diena taps ne vien atminimo ženklu, bet ir proga kalbėti apie įvairovę, istoriją bei bendruomenių indėlį.

  • „Midjourney“ žada kūno skenavimą per minutę: „Ultrasonic CT“ kelia klausimų dėl saugos

    „Midjourney“ žada kūno skenavimą per minutę: „Ultrasonic CT“ kelia klausimų dėl saugos

    Vaizdus generuojančiais sprendimais išgarsėjusi „Midjourney“ paskelbė kurianti naują kryptį – „Midjourney Medical“. Bendrovė pristato ultragarso principu veikiantį viso kūno skenavimo sprendimą „Ultrasonic CT“, kuris ateityje esą leistų nuskenuoti žmogų maždaug per 60 sekundžių.

    Skirtingai nei kompiuterinė tomografija, technologija būtų paremta ne jonizuojančiąja spinduliuote, o garso bangomis, o tyrimas vyktų vandenyje. Įmonė tai pateikia kaip alternatyvą magnetinio rezonanso tomografijai, kuri dažnai trunka gerokai ilgiau ir reikalauja sudėtingos infrastruktūros.

    Kaip veiktų skenavimas vandenyje?

    Pagal pristatytą koncepciją žmogus stovėtų ant platformos, kuri lėtai panardintų jį į negilų baseiną maždaug 5 centimetrų per sekundę greičiu. Po vandeniu esantys ultragarsiniai jutikliai siųstų ir priimtų signalus iš skirtingų kampų, o skaičiavimo sistema atkurtų trimatį audinių vaizdą.

    „Midjourney“ tvirtina, kad jutikliai veiktų itin dideliu dažniu, o signalai būtų siunčiami ir fiksuojami iki 100 mln kartų per sekundę. Tokia sparta reikštų milžiniškus duomenų srautus, todėl esminis iššūkis tampa ne vien jutikliai, bet ir skaičiavimų bei duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Pažadai ir ribos: kur medicina, o kur sveikatingumas?

    Bendrovė pripažįsta, kad dabartinis prototipas vienam skenavimui dar užtrunka apie 20 minučių, o 60 sekundžių tikslas siejamas su vėlesnėmis kartomis. Nurodoma, kad viena priežasčių yra duomenų perdavimo sparta: sistema generuoja apie 17 gigabaitų žalių duomenų per sekundę.

    Taip pat akcentuojami technologiniai apribojimai: ultragarsas prastai skverbiasi per kaulą, todėl tokio tipo sprendimas netiktų smegenų tyrimams. Dėl to „Midjourney“ signalizuoja, kad pirmieji komerciniai produktai būtų orientuoti į kūno sudėties žemėlapius ir stebėseną, o ne medicininę diagnostiką.

    „Tai pirma nauja viso kūno vaizdinimo metodika per dešimtmečius“, – sakė „Midjourney“ įkūrėjas Davidas Holzas.

    Ambicijos iki 2031 metų ir reguliavimo klausimai

    „Midjourney“ planuoja, kad iki 2031 metų pasaulyje galėtų veikti apie 50 000 tokių įrenginių, o mėnesinis skenavimų skaičius siektų 1 000 000 000. Taip pat skelbiama apie planuojamą „Midjourney Spa“ atidarymą San Franciske 2027 metų pabaigoje, kuriame būtų įrengta dešimt skenerių ir sveikatingumo zona.

    Vis dėlto, kol kas tai labiau vizija nei rinkoje esantis medicininis prietaisas. Medicininiam naudojimui ES ir JAV paprastai reikalingi griežti klinikiniai įrodymai, saugos bei veiksmingumo vertinimas ir reguliuotojų leidimai, o „Midjourney“ pripažįsta tokių leidimų dar neturinti.

    Ekspertai tokiais atvejais paprastai pabrėžia du aspektus: pirma, ar vaizdinimo kokybė pakankama ankstyvam pakitimų nustatymui, ir antra, kaip bus valdoma klaidingų radinių rizika. Net ir greitas skenavimas gali sukelti papildomų tyrimų laviną, jei rezultatai bus sunkiai interpretuojami ar nepakankamai specifiški.

  • San Franciske rengia spermatozoidų lenktynių olimpiadą: žada 92 000 eurų prizą

    San Franciske ruošiamasi vienam neįprasčiausių turnyrų, kurį organizatoriai vadina pirmąja pasaulyje spermatozoidų lenktynių olimpiada. Mikroskopinių varžybų idėją žadama paversti dideliu šou su tiesioginėmis transliacijomis, turnyrine lentele ir maždaug 92 000 eurų prizu.

    Organizatoriai teigia, kad pagrindinis tikslas nėra vien pramoga: taip siekiama atkreipti dėmesį į vyrų vaisingumo problemas ir paskatinti vyrus dažniau tikrintis. Pastaraisiais dešimtmečiais mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamos prastesnės spermos kokybės tendencijos, o viena svarbiausių rodiklių yra spermatozoidų judrumas.

    Į dalyvavimą turnyre jau esą užsiregistravo daugiau nei 10 000 vyrų iš įvairių šalių, o galutiniame etape planuojama atrinkti 128 dalyvius. Koncepcija primena sporto varžybas: numatomi atkrintamieji etapai, statistika, reitingai ir dalyvių profiliai su sveikatos duomenimis.

    Kaip vyktų lenktynės?

    Pagal pristatomą planą, spermos mėginiai būtų siunčiami į Kaliforniją, kur laboratorijoje iš jų būtų išskiriami spermatozoidai. Tuomet jie būtų leidžiami į specialiai sukurtą mikroskopinę mikroskysčių trasą, kurios ilgis siektų apie 400 mikronų.

    Varžybas ketinama rodyti realiu laiku, pasitelkiant didelės raiškos mikroskopus: vaizdas būtų transliuojamas į ekranus renginio vietoje ir internetu. Laimėtoju taptų dalyvis, kurio spermatozoidas pirmas kirstų finišo liniją.

    Kodėl tema kelia tiek dėmesio?

    Spermatozoidų judrumas laikomas vienu esminių vyrų vaisingumo rodiklių, o jam įtakos turi gyvenimo būdas ir aplinka. Medicinos šaltiniuose dažnai minimi rizikos veiksniai yra antsvoris, ilgalaikis stresas, miego stoka, prasta mityba, rūkymas, alkoholis, sėdimas darbas ir kai kurie aplinkos teršalai.

    Projekto autoriai akcentuoja ir socialinį aspektą: kalbėjimas apie vyrų vaisingumą vis dar neretai lydimas gėdos jausmo, todėl žmonės delsia atlikti tyrimus. Organizatorių logika paprasta: jei tema tampa vieša, suprantama ir net sportiškai azartiška, daugiau vyrų gali ryžtis profilaktiškai pasitikrinti.

    Ne pirmas toks bandymas

    Nors renginys pristatomas kaip pirmasis pasaulyje, panašios idėjos viešojoje erdvėje jau buvo pasirodžiusios anksčiau. Tai reiškia, kad didžiausias šių varžybų išskirtinumas greičiausiai bus ne pati technologija, o mastas, komunikacija ir bandymas sukurti globalų reginį.

    Kol kas neatskleidžiama, kada tiksliai vyks varžybos, kaip bus užtikrinamas mėginių anonimiškumas, duomenų apsauga ir dalyvių sveikatos informacijos tvarkymas. Būtent šie praktiniai klausimai gali nulemti, ar projektas taps vienkartine sensacija, ar ilgiau trunkančiu reiškiniu.

  • LOT atidarė tiesioginius skrydžius Varšuva–San Franciskas: 4 kartus per savaitę, 11,5 valandos ore

    Lenkijos oro linijos LOT pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius iš Varšuvos į San Franciską. Tai antrasis vežėjo maršrutas į JAV Vakarų pakrantę po skrydžių į Los Andželą, o naujasis reisas sustiprina Varšuvos, kaip persėdimo mazgo regione, pozicijas.

    Pirmasis reisas San Francisko tarptautiniame oro uoste nusileido vietos laiku vakare. Maršrutas vasaros sezonu vykdomas 4 kartus per savaitę, o skrydžio trukmė siekia apie 11,5 valandos.

    San Francisko miesto atstovai akcentavo, kad tiesioginis susisiekimas patogesnis tiek vietos lenkų bendruomenei, tiek verslo ryšiams. Miestas taip pat priminė ilgalaikius ryšius su Lenkija, tarp jų ir partnerystę su Krokuva.

    „Džiaugiamės tiesioginiu skrydžiu į San Franciską, nes nebenorime persėdimų Frankfurte dažniau, nei būtina“, – sakė San Francisko mero biuro Prekybos ir ekonomikos reikalų skyriaus vadovas Markas Chandleris.

    LOT teigimu, San Franciskas tampa šeštuoju oro uostu JAV, įtrauktu į reguliarių krypčių tinklą. Be naujojo maršruto, vežėjas skraido į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą, o Niujorke aptarnaujami ir JFK, ir Newark oro uostai.

    Įmonės atstovai pabrėžė, kad nauja kryptis orientuota ne vien į turizmą, bet ir į verslą bei inovacijas. San Francisko įlankos regionas ir Silicio slėnis laikomi vienu svarbiausių pasaulio technologijų centrų, todėl tiesioginis reisas gali palengvinti kontaktus tarp įmonių, universitetų ir investuotojų.

    „Kai nusprendžiame įeiti į rinką, joje liekame ir nuosekliai plečiame skrydžius. Norime, kad panašiai būtų ir su San Francisku“, – sakė LOT vadovas Michałas Fijołas.

    Pasak jo, ypač svarbi naujo maršruto verslo dedamoji, nes ryšiai su technologijų ekosistema turi reikšmės sparčiai augančiam Vidurio ir Rytų Europos regionui. Vežėjas taip pat priminė, kad skrydžiai į Los Andželą jau vykdomi kasdien, o ilgalaikis tikslas būtų didinti ir San Francisko maršruto dažnį.

    Vasaros sezonu LOT planuoja vykdyti iki 52 reisų per savaitę tarp Lenkijos ir JAV. Skrydžiai į Jungtines Valstijas vykdomi ne tik iš Varšuvos, bet ir iš kitų miestų, o transatlantinis segmentas laikomas vienu svarbiausių vežėjo augimo krypčių.

    Šis maršrutas buvo paskelbtas dar 2019 metais, tačiau startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltos krizės aviacijoje. Tuo metu buvo minėta ir kita nauja kryptis į Vašingtoną, kurios atidarymas taip pat neįvyko.

    Pastarosiomis savaitėmis Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai patvirtino, kad Vašingtonas turėtų būti kitas naujas LOT maršrutas į JAV. Tarp svarstomų krypčių minimi ir Bostonas, Hiustonas bei Dalasas, o papildomų maršrutų galimybes vežėjas vertina pagal paklausą, jungčių tinklą ir ilgalaikį lėktuvų parko planavimą.