CP v2

Tag: San Fransiskas

  • Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Berlyno startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų: infrastruktūra, kuri padeda DI agentams ne „nulūžti“

    Investicija į DI agentų patikimumą

    Berlyne įkurtas startuolis „Restate“ pritraukė 20 mln. eurų A serijos investiciją, kurią vedė Europos rizikos kapitalo fondas Singular. Prie raundo taip pat prisidėjo „Redpoint Ventures“ ir „Capital One Ventures“.

    Po šio sandorio bendra „Restate“ pritrauktų investicijų suma siekia 27 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Plėtra JAV ir naujas centras San Fransiske

    „Restate“ planuoja stiprinti pozicijas JAV rinkoje ir atidaryti naują komercinį centrą San Fransiske. Pasak bendrovės, tai turėtų paspartinti darbą su klientais ir partneriais, kuriems svarbus didelio masto sistemų stabilumas.

    Įmonė akcentuoja, kad didėjant DI agentų naudojimui versle, auga ir poreikis infrastruktūrai, kuri užtikrintų patikimą veikimą net ir sudėtinguose, iš kelių paslaugų sudarytuose sprendimuose.

    Ką kuria „Restate“ ir kodėl tai svarbu

    „Restate“ kuria infrastruktūrą, skirtą šiuolaikinėms aplikacijoms nuo paskirstytų vidinių sistemų iki DI agentų. Bendrovės programinė įranga orientuota į vadinamąjį patvarų vykdymą, kai procesai ir darbo eigos išlieka patikimos net įvykus trikdžiams ar sistemos gedimams.

    Praktiškai tai reiškia, kad kūrėjams mažiau tenka rūpintis „vamzdynu“: būsenos saugojimu, pakartotiniu veiksmų vykdymu po klaidų, ilgai trunkančių užduočių valdymu ir kitais komponentais, nuo kurių priklauso, ar DI agentai ir paslaugos veiks nenutrūkstamai.

    „Restate“, įkurta 2024 metais, teigia, kad jos sprendimus jau naudoja šimtai įmonių, tarp jų ir „Fortune 500“ sąraše esančios bendrovės. Startuolis pabrėžia, kad jų tikslas yra patikimumą paversti ne atskirų procesų, o pačios infrastruktūros savybe.

    „Patvarus vykdymas išsprendė svarbią problemą: pavienius procesus padarė patikimus“, – sakė „Restate“ vadovas ir vienas įkūrėjų Stephan Ewen.

    „Tačiau programinė įranga vis dažniau susideda iš paslaugų, agentų, darbo eigų ir būsenos, kuri turi išlikti patikima jų sąveikoje. Manome, kad patvarumas turi tapti pačios infrastruktūros savybe“, – pridūrė jis.

    „Restate“ įkūrėjai anksčiau kūrė atvirojo kodo technologiją „Apache Flink“, naudojamą realaus laiko duomenų apdorojimui bankininkystėje, srautinėje medijoje ir programinės įrangos kaip paslaugos sektoriuje. Tarp startuolio bendraįkūrėjų minima ir buvusių „Stripe“ bei „Meta“ vadovų patirtis, kuri, pasak bendrovės, padeda kurti produktą plačiam verslo naudojimui.

  • San Fransisko įlankoje rastas ledynmečio mastodono dantis: kuo šis radinys svarbus mokslui

    San Fransisko įlankoje rastas ledynmečio mastodono dantis: kuo šis radinys svarbus mokslui

    Netikėtas radinys upelyje

    Šiaurės Kalifornijoje, San Mateo apygardoje į pietus nuo San Fransisko, aptiktas suakmenėjęs Ramiojo vandenyno mastodono krūminis dantis. Mokslininkai sako, kad toks radinys suteikia vertingų užuominų apie ledynmečio laikotarpį ir tuometinę San Fransisko įlankos regiono gyvūniją.

    Dantį pastebėjo geomorfologė Brigid Lynch, dirbusi buveinių atkūrimo projekte viename vietos upelyje. Fosilija buvo iš dalies panirusi vandenyje ir ryškiai skyrėsi nuo aplinkinių akmenų.

    „Jis tiesiog gulėjo pačiame upelio viduryje, pusiau vandenyje, pusiau iš jo iškilęs“, – sakė Brigid Lynch.

    Kaip paaiškėjo, kas tai per fosilija

    Iš pradžių tyrėjų komandai nebuvo aišku, ką tiksliai jie rado, nes pavienė fosilija be konteksto dažnai gali priminti įprastą uolienos gabalą. Galiausiai dantį identifikuoti padėjo atvirkštinė vaizdų paieška, kuri greitai nukreipė į mastodonų krūminių dantų pavyzdžius.

    Pasak specialistų, tai Ramiojo vandenyno mastodono krūminis dantis, priklausęs išnykusiam dramblinių giminaičiui. Mastodonai nuo mamutų skyrėsi ir dantų sandara, ir mityba, todėl tokios fosilijos leidžia tiksliau rekonstruoti senovines ekosistemas.

    „Labai greitai paaiškėjo, kad tai Ramiojo vandenyno mastodono krūminio danties fosilija“, – sakė Brigid Lynch.

    Kodėl dantis laikomas išskirtiniu

    Tyrėjai pabrėžia, kad fosilija išliko neįprastai gerai: matoma ir danties karūna, ir šaknis. Tokia būklė svarbi, nes leidžia atlikti detalesnius morfologinius tyrimus, o prireikus ir papildomas laboratorines analizes, kurios ateityje gali tapti dar tikslesnės.

    Stanfordo universiteto Geomokslų eksponatų kolekcijos kuratorė Chrissy Garcia pažymi, kad mokslui jau seniai žinoma, jog pleistoceno epochoje įlankos regione gyveno ir mastodonai, ir mamutai. Vis dėlto ją nustebino pats aptikimo būdas, nes tokie radiniai dažniau išryškėja vykdant sistemingus kasinėjimus, o ne tiesiog upelio vagoje.

    Dantis padovanotas Stanfordo universitetui, kur planuojama nustatyti jo amžių ir pagaminti 3D kopiją edukacijai. Tokios kopijos dažnai naudojamos muziejuose ir mokymo programose, kad originalūs, trapūs eksponatai būtų kuo mažiau judinami.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad saugomos atviros teritorijos ir gamtos atkūrimo projektai kartais netikėtai prisideda ir prie paveldo išsaugojimo. Tūkstančius metų upelio sąnašose slėpęsis mastodono dantis dabar tampa dar vienu įrodymu, kiek daug neatskleistos priešistorės gali būti po šiuolaikinio kraštovaizdžio paviršiumi.

  • Ledynmečio radinys Kalifornijoje: San Fransisko įlankoje aptiktas Ramiojo mastodono dantis

    Ledynmečio radinys Kalifornijoje: San Fransisko įlankoje aptiktas Ramiojo mastodono dantis

    Radinys upelyje nustebino mokslininkus

    Šiaurės Kalifornijoje, San Mateo apygardoje į pietus nuo San Fransisko, aptiktas suakmenėjęs priešistorinio dramblio giminaičio dantis. Tyrėjai sako, kad tai vertingas langas į ledynmečio laikotarpį, kai regione gyveno mastodonai ir mamutai.

    Radinį pastebėjo geomorfologė Brigid Lynch, dirbusi buveinių atkūrimo projekte prie vietinio upelio. Dantis buvo iš dalies paniręs vandenyje ir ryškiai išsiskyrė iš aplinkinių akmenų.

    „Jis tiesiog gulėjo upelio viduryje, pusiau vandenyje, pusiau išlindęs“, – sakė Brigid Lynch.

    Kaip pavyko atpažinti, kas rasta

    Iš pradžių Lynch ir kolegos nebuvo tikri, ką rado. Kaip pasakoja komanda, galutinį patvirtinimą padėjo gauti vaizdo paieška, pagal kurią dantis buvo identifikuotas kaip Ramiojo mastodono krūminis dantis.

    Mokslininkų teigimu, radinio būklė neįprastai gera: išliko ir danties karūna, ir šaknis. Toks vientisumas gali suteikti daugiau informacijos apie gyvūno amžių, mitybą bei aplinką, kurioje jis gyveno.

    Nuo upelio iki universiteto kolekcijos

    Suakmenėjęs dantis perduotas Stanfordo universitetui, kur jis papildė geologinių pavyzdžių kolekciją. Kuratorė Chrissy Garcia pažymėjo, kad Bay Area regione mastodonų ir mamutų buvimas pleistoceno epochoje jau buvo žinomas, tačiau šį kartą nustebino pats atradimo būdas.

    Universitete planuojama nustatyti tikslesnį radinio amžių ir parengti trimatę kopiją edukacijai. Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad augant metodų tikslumui, toks eksponatas ateityje gali būti pritaikytas naujiems klausimams, kurių šiandien dar net neformuluojame.

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į platesnį kontekstą: saugomos atviros erdvės bei natūralios vagos dažnai tampa netikėtomis vietomis, kur išlieka tolimos praeities įrodymai. Tūkstančius metų slėptas upelio dugne, mastodono dantis dabar padeda geriau suprasti, koks buvo regionas gerokai prieš susiformuojant šiuolaikiniam San Fransiskui.

  • San Fransisko įlankos regionas prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą: kur vyks rungtynės

    San Fransisko įlankos regionas prieš 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą: kur vyks rungtynės

    San Fransisko įlankos regionas 2026 metais taps vienu ryškiausių pasaulio futbolo čempionato taškų JAV. Turnyro metu Santa Klaroje esantis „Levi’s Stadium“ priims šešerias rungtynes, įskaitant penkerias grupių etapo ir vieną atkrintamųjų dvikovą.

    Organizatorių taisyklės numato, kad čempionato metu stadionai dažnai vadinami oficialiais turnyro pavadinimais, todėl „Levi’s Stadium“ bus pristatomas kaip San Fransisko įlankos regiono stadionas. Tai ta pati arena, kuri jau priėmė Supertaurės finalą, todėl infrastruktūrinė patirtis čia sukaupta išskirtinė.

    Rungtynės ir datos

    Pagal paskelbtą rungtynių planą Santa Klaroje numatyti penki grupių etapo susitikimai ir vienas šešioliktfinalis. Atkrintamųjų rungtynės turėtų vykti liepos 1 dieną, o grupių etapo mačai išsidėstę nuo birželio 13 iki birželio 25 dienos.

    Toks tvarkaraštis reiškia kelias intensyviausias savaites tiek sirgaliams, tiek miestui, nes rungtynių dienomis smarkiai išauga transporto srautai. Planuojantiems kelionę svarbu iš anksto įsivertinti, kad įvažiavimas į stadiono teritoriją ir parkavimas piko metu gali užtrukti.

    Ką verta pamatyti regione

    Įlankos regionas dažnai pasirenkamas ne vien dėl sporto, bet ir dėl galimybių derinti rungtynes su trumpomis išvykomis. Populiariausi maršrutai veda į Napos slėnį ir Sonomą, taip pat į buvusį Alkatrazo kalėjimą ir Muir Woods sekvojas.

    Kelionės planuose neretai atsiduria ir Ramiojo vandenyno pakrantė bei 1-asis greitkelis, garsėjantis vaizdingomis panoramomis. Mieste ir aplink jį išsiskiria ir maisto scena, kurioje greta klasikinių itališkų picerijų ar meksikietiškų restoranų galima rasti ir ilgametes vietos institucijas, tokias kaip „Fentons Creamery“ Oklande.

    Sirgalių zonos ir logistika

    Organizatoriai skelbia, kad nuo birželio 11 dienos įlankos regione veiks daugiau nei 30 vietų, kur rungtynes bus galima stebėti nemokamai, taip pat prisidės sporto barai. Tarp ryškesnių vietų minima „Chase Center“ teritorija, taip pat pakrantės erdvės ir keli taškai Rytų įlankos dalyje.

    „2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatas skirtas suburti bendruomenes ir švęsti gražųjį žaidimą kiekviename mūsų regiono kampelyje“, – sakė Zaileen Janmohamed, įlankos regiono šeimininkų komiteto prezidentė ir generalinė direktorė.

    Norintiems išvengti spūsčių rekomenduojama planuoti kelionę viešuoju transportu, įskaitant lengvąjį bėginį transportą ir autobusus, taip pat regioninius traukinių maršrutus su persėdimais į „Caltrain“. Praktinis patarimas paprastas: rungtynių dieną atvykimui verta skirti daugiau laiko, nes būtent logistika dažnai tampa didžiausiu išbandymu.

  • Legendinis San Fransisko buritas: kodėl „La Taqueria“ eilės neišnyksta ir kaip jį atkartoti namie

    San Fransisko Mission rajone veikianti „La Taqueria“ daugeliui yra ne šiaip užkandinė, o vieta, į kurią grįžtama vos nusileidus lėktuvui. Įkurta 1973 metais, ji išgarsėjo Mission stiliaus buritais, kurie tapo visos JAV buritų kultūros etalonu.

    Mission stiliaus buritas išsiskiria dydžiu ir konstrukcija: didelė miltinė tortilija gausiai įdaroma mėsa, pupelėmis, sūriu ir šviežiais priedais, o vėliau sandariai suvyniojama ir apvyniojama folija. Šis formatas padėjo išpopuliarėti ir panašų modelį pritaikiusiems tinklams, tokiems kaip „Chipotle“.

    „La Taqueria“ versija turi vieną detalę, kuri dažnam tampa lemiama: čia buritas dažnai ruošiamas be ryžių, todėl labiau išryškėja mėsos ir pupelių skonis. Populiarus ir vadinamasis El Dorado stilius, kai suvyniotas buritas trumpai apskrudinamas ant įkaitintos plokštės, kad tortilija taptų traški ir auksinė.

    „Jis gaminamas linijos principu, bet kiekvienas ingredientas išlaiko savo sultis, todėl buritas būna sultingas ir ryškaus charakterio“, – taip šį buritą yra apibūdinusi maisto žurnalistė Anna Maria Barry-Jester.

    Pastaraisiais metais JAV išryškėjo ir kita tendencija: žmonės vis dažniau bando atkurti restoranų patiekalus namuose, kad sutaupytų ir tiksliau valdytų sudėtį. Tai ypač aktualu buritams, nes jų kokybę lemia keli pagrindiniai dalykai: tinkamai marinuota ir greitai iškepta mėsa, gerai išvirtos pupelės, šviežia salsa ir teisingai pašildyta tortilija.

    Norint namuose priartėti prie Mission stiliaus, svarbiausia ne ingredientų gausa, o balansas ir tekstūros. Mėsa dažnai marinuojama citrusų sultyse su česnaku, kalendra, kmynais ir rūkytais pipirais, pupelės verdamos iki kreminės konsistencijos, o ryžiai, jei naudojami, paskrudinami aliejuje su prieskoniais, kad įgautų sodresnį skonį.

    Praktikoje burito sėkmę lemia ir surinkimas: tortilija turi būti pašildyta, kad nelūžtų, o salsą ir grietinę verta dozuoti taip, kad buritas būtų sultingas, bet neištižtų. Galiausiai, jei norisi El Dorado efekto, suvyniotą buritą reikia trumpai paskrudinti ant sausos, gerai įkaitintos keptuvės, kol išorė taps traški.

    Nors originalo gerbėjai tikina, kad San Fransisko atmosferos virtuvėje neatkartosi, Mission stiliaus burito logika leidžia namuose pasiekti labai artimą rezultatą. O tokie bandymai dažnai tampa ir asmeniniu ritualu, kai vienas kąsnis akimirksniu grąžina į prisiminimus.

  • San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske šlavė sklypus už kelis šimtus eurų: paaiškėjo šokiruojanti detalė

    San Franciske, viename brangiausių JAV miestų, netikėtas aukcionas sulaukė milžiniško dėmesio: siūlyti sklypai kainavo vos kelis šimtus eurų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip reta proga rinkoje, kur būstas ir žemė įprastai kainuoja milijonus.

    Tačiau netrukus paaiškėjo esminė detalė, dėl kurios internete kilo pasipiktinimo banga. Dalis parduotų sklypų yra ne sausumoje, o San Fransisko įlankos dugne, todėl jų panaudojimas šiandien praktiškai neįmanomas be sudėtingų leidimų ir milžiniškų investicijų.

    Vienas minėtų objektų – sklypas prie Candlestick Point teritorijos, apimantis maždaug 500 kvadratinių metrų plotą. Skelbiama, kad atskirų sklypų kaina siekė apie 250 JAV dolerių, tai yra maždaug 230 eurų, tačiau pirkėjai iš esmės įsigijo plotą, kuris nuolat yra po vandeniu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie pirkiniai dažniausiai pristatomi kaip spekuliacinė investicija, tačiau rizika čia itin didelė. San Fransiskas ir platesnis įlankos regionas jau ne vienerius metus minimi tarp vietovių, kurios jautrios jūros lygio kilimui, audrų potvyniams ir grunto sėdimui, o tai ilgainiui tik didina neapibrėžtumą.

    „Tai skamba kaip sandoris, bet realybėje tai yra teisinių ir aplinkosauginių ribojimų labirintas“, – sakė su situacija susipažinęs nekilnojamojo turto rinkos komentatorius.

    Kita vertus, dalis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad brangiuose pakrančių miestuose žemės trūkumas skatina ieškoti nestandartinių sprendimų. Kai kur pasaulyje vystomi plūduriuojantys statiniai ir infrastruktūra, tačiau tokios idėjos San Fransisko įlankoje susidurtų su griežtu reguliavimu, gamtosaugos reikalavimais ir ilgu derinimo procesu.

    Istoriškai dalis San Fransisko teritorijų buvo suformuotos užpilant įlankos pakraščius, tačiau šiandien tokie darbai būtų vertinami visiškai kitaip. Dabartinis požiūris į pakrančių ekosistemų apsaugą, taršos prevenciją ir klimato kaitos poveikio valdymą reiškia, kad panašūs projektai dažniausiai tampa ne ekonomikos, o politikos ir aplinkosaugos klausimu.

    Kol kas neaišku, ką konkrečiai pirkėjai tikisi nuveikti su po vandeniu esančiais sklypais. Vis dėlto ši istorija ryškiai parodė dvi tendencijas: ekstremalų nekilnojamojo turto kainų kontrastą brangiuose miestuose ir tai, kaip rinkoje atsiranda vis rizikingesnių, į antraštes patenkančių pasiūlymų.

  • LOT plečia skrydžius į JAV: po San Fransisko įvardyti kiti realiausi nauji maršrutai

    Lenkijos oro vežėjas LOT plečia transatlantinių skrydžių tinklą: prie esamų krypčių JAV prisijungė San Fransiskas. Tai jau penktoji maršrutų kryptis į JAV vežėjo tinkle, šalia skrydžių į Niujorką, Čikagą, Majamį ir Los Andželą.

    Skrydis į San Fransiską buvo planuotas dar prieš kelerius metus, tačiau startą sustabdė COVID-19 pandemija ir po jos smarkiai smukusi pasaulinė aviacija. Dabar, atsigaunant kelionių paklausai ir stabilizuojantis maršrutų ekonomikai, vežėjas grįžta prie anksčiau svarstytų plėtros planų.

    Kokios kryptys svarstomos?

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, bendraudamas su žurnalistais San Fransiske, teigė, kad kita logiška kryptis galėtų būti Vašingtonas. Pasak jo, vežėjo svarstomų krypčių sąraše taip pat minimi Bostonas, Hiustonas ir Dalasas.

    „Kitas naujas maršrutas, kurį paleisime, bus Vašingtonas. Bazėje turime ir Bostoną, Hiustoną bei Dalasą“, – sakė Dariusz Klimczak.

    Ministras pridūrė, kad atsiranda ir papildomų iniciatyvų dėl kitų miestų, tarp jų ir Finikso. Jo teigimu, dėl šios krypties esą kreipiasi ne tik lenkų diaspora, bet ir verslo bei kultūros atstovai, todėl galimybės vertinamos plačiau.

    Kodėl sprendimai tokie atsargūs?

    Pasak ministro, naujų tolimojo nuotolio maršrutų sėkmė pirmiausia remiasi skaičiais, o aviakompanijų pelningumas Europoje išlieka jautrus kuro kainoms, lėktuvų prieinamumui ir paklausos svyravimams. Todėl, jo teigimu, sprendimai priimami atsargiai ir tik atlikus išsamias analizes.

    Ministro pateiktais duomenimis, vasaros sezonu LOT tarp Lenkijos ir JAV vykdo iki 52 reisų per savaitę. Per 2025 metais šiais maršrutais vežta 827 134 keleiviai, o vidutinis vietų užpildymas siekė 87 proc., populiariausia kryptis buvo Niujorkas.

    Kada tiksliai galėtų startuoti nauji skrydžiai, ministras neįvardijo ir pabrėžė, kad datas skelbs pati bendrovė. Tuo metu LOT vadovas Michał Fijoł viešai nekomentuoja galimų naujų krypčių, kol nepriimti galutiniai sprendimai.

    „Sprendimus dėl datų skelbs bendrovė. Aš norėčiau, kad sprendimas būtų priimtas šiais metais“, – sakė Dariusz Klimczak.

  • Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    „Gap“ patvirtino netektį

    Drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Gap“ pranešė, kad eidama 94-uosius metus mirė bendraįkūrėja Doris Fisher. Bendrovės teigimu, ji mirė apsupta šeimos, o mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    D. Fisher vardas siejamas su viena įtakingiausių JAV kasdienės aprangos transformacijų: nuo paprastų džinsų paieškos iki pasaulinio masto tinklo, formavusio vartotojų skonį kelis dešimtmečius.

    Nuo džinsų paieškos iki imperijos

    „Gap“ ištakos siekia 1969 metus, kai Doris Fisher kartu su vyru Donu Fisheriu San Fransiske atidarė pirmąją parduotuvę. Idėja, kaip pasakoja bendrovė, gimė po nesėkmingų bandymų rasti tinkamai tinkančius džinsus.

    Iš pradžių prekyboje dominavo vyriški „Levi’s“ džinsai ir įrašų juostos, tačiau netrukus „Gap“ tapo baziniu prekės ženklu, padėjusiu sukurti didesnę mažmeninės prekybos grupę. Joje vėliau atsirado ir kiti vardai, tokie kaip „Banana Republic“ bei „Old Navy“.

    Kokia buvo Doris Fisher įtaka

    Bendrovė pabrėžia, kad Doris Fisher beveik keturis dešimtmečius buvo atsakinga už mados asortimentą ir prekių pateikimą, kai verslo plėtrą labiau prižiūrėjo jos vyras. „Gap“ teigimu, būtent ji pasiūlė pavadinimą, siejant jį su kartų atotrūkiu tarp tėvų ir vaikų.

    „Gap“ vadovas Richardas Dicksonas savo pareiškime akcentavo D. Fisher kaip verslo partnerę ir novatorišką verslininkę laikotarpiu, kai moterų vaidmuo kuriant dideles mažmeninės prekybos įmones buvo gerokai retesnis.

    „Nėra nieko, kas prilygtų Doris Fisher“, – sakė „Gap“ generalinis direktorius ir prezidentas Richardas Dicksonas.

    Bendrovės vertinimu, jos indėlis neapsiribojo vien prekių asortimentu: ji prisidėjo prie parduotuvių dizaino, reklaminių kampanijų tono ir produktų vystymo, o tai padėjo „Gap“ tapti vienu atpažįstamiausių kasdienės aprangos vardų JAV.

    Filantropija ir kultūros projektai

    Fisherių šeima taip pat aktyviai rėmė filantropiją ir kultūros iniciatyvas. „Gap“ nurodė, kad pora sukaupė vieną didžiausių privačių modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų JAV.

    2009 metais šeima pažadėjo San Fransisko šiuolaikinio meno muziejui perduoti daugiau nei 1 100 kūrinių, o Doris Fisher taip pat rėmė švietimo galimybes mažiau privilegijuotiems vaikams, dirbdama KIPP mokyklų tinklo valdyboje.

    Doris Fisher gimė 1931 metais San Fransiske, studijavo ekonomiką Stanfordo universitete ir jį baigė 1953 metais. Bendrovė teigia, kad šeimos filantropines ir verslo kryptis tęs jos trys sūnūs.