Lenkijos kariuomenė plečia kovos su bepiločiais pajėgumus ir pradėjo atranką sistemoms, skirtoms ore perimti kitus dronus. Liepos 17 dieną Beįgulių ginkluotės sistemų inspektoratas paskelbė kvietimą teikti paraiškas bandymams, o sprendimų kūrėjai dokumentus gali pateikti iki mėnesio pabaigos.
Viešai skelbiami reikalavimai rodo, kad ieškoma palyginti lengvų ir greitai dislokuojamų sprendimų, kurie tiktų ne tik stacionariai infrastruktūros apsaugai, bet ir mobiliai gynybai. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai oro grėsmių spektras išsiplėtė nuo didesnių smogiamųjų dronų iki mažų komercinių kvadrokopterių, naudojamų žvalgybai ar atakoms.
Apie Lenkijos paieškas aktyviai komentuoja Ukrainos gynybos srities leidinys Defense Express, pabrėždamas, kad platus reikalavimų laukas gali atverti duris daugeliui gamintojų iš NATO ir Europos Sąjungos. Ukrainiečių vertinimu, būtent karo patirtis Ukrainoje pastūmėjo rinką sparčiai tobulinti antidronines technologijas ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų masinių atakų sąlygomis.
Defense Express taip pat atkreipia dėmesį, kad Lenkijos kariuomenė jau diegia dronų perėmėjų sprendimus, įskaitant „Merops“, kuris siejamas su kuriama antidronine apsaugos architektūra SAN. Tokie sprendimai paprastai projektuojami taip, kad būtų galima greitai išskleisti valdymo postą, starto įrangą ir perėmėjų dronų grupę, o veikimas būtų įmanomas tiek autonomiškai, tiek nuotoliniu būdu.
Viešojoje erdvėje „Merops“ apibūdinamas kaip sistema, kuri remiasi perėmėjais, skirtais numušti priešiškus bepiločius skrydžio metu, o jų valdymas grindžiamas jutikliais taikiniui aptikti ir sekti. Minima, kad perėmėjų greitis gali siekti iki 280 kilometrų per valandą, o tai svarbu siekiant pasivyti greitesnius taikinius ir veikti trumpame laiko lange.
Ukrainos analitikų vertinimu, net jei šalyje jau yra bent viena tokia sistema, natūralu testuoti kelias alternatyvas ir pasirinkti geriausiai šiandienos grėsmėms pritaikytą variantą. Praktikoje skirtingi perėmėjai gali būti efektyvūs prieš skirtingas klases: vieni labiau tinka didesniems, lėčiau manevruojantiems dronams, kiti – mažiems kvadrokopteriams, kuriuos aptikti ir neutralizuoti dažnai būna sudėtingiau.
„Logiška, kad valstybė nori išbandyti įvairias galimybes ir išsirinkti geriausią sprendimą iš to, ką šiandien siūlo rinka“, – sakė Defense Express apžvalgininkai, vertindami Lenkijos paskelbtą atranką.
Šis procesas signalizuoja apie platesnę kryptį regione: kovai su dronais vis dažniau derinamos kelios priemonės, nuo elektroninės kovos iki fizinio perėmimo ore. Lenkijos bandymų rezultatai gali nulemti, kokios kartos perėmėjai ateityje taps standartine įranga, skirta tiek karinių dalinių, tiek kritinės infrastruktūros apsaugai.