Tag: Sandėliai

  • Robotizacija sandėliuose: kodėl 8 robotai gali dirbti prasčiau nei 6

    Sandėlių robotizacija spartėja, tačiau didesnis robotų skaičius nebūtinai reiškia didesnį našumą – kartais efektyvumą sumažina net papildomos mašinos.

    Kaip pasakoja intralogistikos ekspertas Mateuszas Pijanowskis iš „Astor“, įmonės vis dažniau perskaičiuoja automatikos kainą ir grąžą, o prieš pirkdamos įrangą pirmiausia peržiūri procesus.

    Jo teigimu, didžiausia klaida – galvoti, kad robotas „vienas prie vieno“ pakeis žmogų. Robotizacija prasminga tik tada, kai kartu perorganizuojamas vidinis transportas, užduočių paskirstymas ir darbo logika.

    Praktika rodo, kad net nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, maršrutų perplanavimas – gali duoti daugiau naudos nei dar vienas brangus įrenginys.

    Kai daugiau robotų – ne geriau

    Ekspertų analizuotas pavyzdys su mobiliaisiais robotais parodė netikėtą rezultatą: šešių robotų flotilė nesugebėjo pasiekti reikiamo našumo, tačiau septintojo pridėjimas situaciją pagerino tik minimaliai.

    Dar įdomiau, kad prijungus aštuntą robotą našumas apskritai krito. Tai siejama su tuo, kad didėjant eismui sandėlyje atsiranda „butelio kakliukai“, daugiau susikirtimų ir laukimo.

    Galiausiai problemą išsprendė ne papildomas robotas, o palyginti nedidelė organizacinė korekcija: įvestas vienkryptis judėjimas ir pašalinta viena sandėlio lentyna.

    Po šių pakeitimų tie patys šeši robotai pasiekė reikiamą našumą ir dar turėjo atsargą.

    Grąža, DI ir žmonių bei robotų „simbiotika“

    Pasak M. Pijanowskio, geriausiais atvejais mobiliųjų robotų diegimo investicijos atsiperka per mažiau nei dvejus metus, nors dažnai laikotarpis siekia maždaug dvejus–dvejus su puse metų. Lemiamas veiksnys – ne vien roboto kaina, o tai, kaip jis įkomponuojamas į procesą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbia kryptimi taps žmonių ir robotų bendradarbiavimas, o ne bandymas visiškai išstumti darbuotojus iš sprendimų grandinės.

    Profesorei Annai Timofiejczuk iš Silezijos technologijos universiteto taip pat atrodo mažai tikėtina, kad technologijos vystysis iki visiškos autonomijos tokiose srityse kaip įmonių valdymas ar sandėlių išteklių optimizavimas – greičiau tai bus žmogų sprendimuose paremiančios sistemos.

    Tuo pat metu vis dažniau kalbama apie „preskriptyvines“ sistemas: jos ne tik prognozuoja problemas, bet ir siūlo veiksmų scenarijus, vertindamos ne vien techninius, bet ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis.

    „Amica“ skaitmenizavo tiekimą ir sumažino atsargas

    Technologijų ir ekonomikos ryšį akcentuoja ir buitinės technikos gamintojos „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis. Jis teigia, kad bendrovė yra patenkinta prieš devynerius metus įdiegtu visiškai automatizuotu aukšto sandėliavimo sandėliu.

    Vis dėlto, komponentų tiekimo į surinkimo linijas srityje įmonė automatinių sprendimų neskuba diegti – pasak vadovo, čia ne visada mato pakankamą pridėtinę vertę.

    R. Stobińskio teigimu, prieš trejus metus 10 Europos grupės įmonių atsargų vertė siekė 840 mln. zlotų, o jų išlaikymas kainavo apie 10 proc. Po pokyčių atsargos sumažintos iki 460 mln. zlotų.

    Toks rezultatas pasiektas „fizinę“ atsargą iš dalies pakeitus „virtualia“ – sustiprinus informacinę tiekimo grandinę ir tiksliau matant, kur yra kroviniai kelyje bei ar artimiausių keturių–šešių dienų planas remiasi realiai sandėlyje esančiais komponentais, ar dar tik atkeliaujančiais.

    Robotizacija keičia ir pačius sandėlius

    Auganti automatizacija kelia reikalavimus ne tik IT sistemoms, bet ir sandėlių infrastruktūrai. Pasak MDC2 plėtros vadovės ir partnerės Ewos Zawadzkos, šiandien sandėlio projektavimas vis dažniau pradedamas nuo detalaus kliento procesų išanalizavimo.

    Vienas svarbiausių aspektų – grindų parametrai: automatizuotuose sandėliuose plokštumui ir laikomajai galiai keliami griežtesni reikalavimai, o standartiniai sprendimai, tinkami tradicinei veiklai, ne visada užtenka.

    Keičiasi ir pastatų aukščio standartai. Nors rinkoje įprasti 12 metrų „neto“ sandėliai anksčiau buvo pakankami, pažangi automatizacija skatina poreikį 25, 30 ar net daugiau nei 40 metrų aukščio objektams.

    Taip pat daugėja susidomėjimo savalaikiais (savonošiais) sandėliais, kuriuose stelažų konstrukcija ir automatikos sistema tampa viso statinio pagrindu, o sienos montuojamos vėliau.

  • Kinijos įmonės veržiasi į ES sandėlius: Lenkija pritraukė daugiausia nuomos, auga spaudimas rinkai

    Kinijos bendrovės pastaraisiais metais spartina plėtrą Europos sandėliavimo ir logistikos nekilnojamojo turto rinkoje, o ryškiausia kryptimi ES išsiskiria Lenkija. „Cushman & Wakefield“ ataskaitoje „Future Flows“ skaičiuojama, kad nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų birželio pabaigos Kinijos įmonės Europoje rezervavo apie 2,5 mln. kv. m sandėliavimo ir logistikos ploto.

    Vien Lenkijoje per tą patį laikotarpį išnuomota 695 000 kv. m, o tai yra didžiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje. Antras pagal mastą rezultatas regione fiksuotas Jungtinėje Karalystėje, kur Kinijos bendrovės rezervavo 757 000 kv. m sandėlių ir logistikos centrų.

    Kas nuomojasi daugiausia?

    Ataskaitoje pažymima, kad didžiausi sandėliavimo plotų nuomininkai yra logistikos operatoriai ir prekybos bei e. komercijos sektoriaus bendrovės. Logistikos operatoriams tenka apie 1,3 mln. kv. m, o prekybai ir e. komercijai – 820 000 kv. m, tai sudaro atitinkamai apie 50 proc. ir 32 proc. viso Kinijos įmonių rezervuoto ploto.

    Gamintojai sudaro mažesnę dalį – apie 17 proc., arba 422 000 kv. m, tačiau jų sprendimai ypač koncentruojasi Vidurio ir Rytų Europoje. Skaičiuojama, kad net 95 proc. gamybos įmonių nuomos sandorių sudaryta būtent šiame regione, kur lengviau derinti tiekimo grandines ir aptarnauti kelias rinkas vienu metu.

    „Gamybos investicijos telkiasi tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ar Slovakija, kurios siūlo kvalifikuotą darbo jėgą, išvystytas tiekimo grandines ir konkurencingas veiklos sąnaudas“, – sakė Sally Bruer, „Cushman & Wakefield“ logistikos ir pramonės rinkos tyrimų vadovė Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu tašku?

    Analitikai Lenkijos šuolį aiškina jos vaidmeniu kaip konsolidacijos ir paskirstymo mazgu, leidžiančiu greitai aptarnauti klientus ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir Vokietijoje bei platesniame Vidurio ir Rytų Europos regione. Toks geografinis ir infrastruktūrinis pranašumas ypač svarbus e. komercijos srautams, kuriems būtinas trumpas pristatymo laikas ir lankstus sandėlių tinklas.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad pastaraisiais mėnesiais įmonės iš Azijos sugeneravo apie 20 proc. visos sandėliavimo paklausos Lenkijoje. Tai rodo platesnę tendenciją: Europos sandėliai vis dažniau tampa strategine grandimi tarp gamybos, importo kanalų ir galutinio vartotojo rinkų.

    Auganti paklausa kelia įtampą

    Kartu su augančiu susidomėjimu ryškėja ir ribojantys veiksniai. „Cushman & Wakefield“ ekspertai kaip didžiausius iššūkius įvardija didelių sklypų trūkumą, ribotas elektros tinklų prijungimo galias ir darbuotojų stoką, kurią dar labiau paaštrina sandėlių automatizavimo tempas.

    Pasak Lenkijos „Cushman & Wakefield“ pramonės ir logistikos patalpų padalinio vadovo Szczepano Gowino, 78 proc. analizuotų Kinijos įmonių pagrindiniu plėtros motyvu laiko greitą priėjimą prie naujų klientų. Jo teigimu, beveik pusė bendrovių tikisi pradėti veiklą per mažiau nei metus nuo investicinio sprendimo, o maždaug kas penkta – per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.

    Gowinas taip pat atkreipė dėmesį, kad 71 proc. apklaustų Kinijos bendrovių didžiausia investavimo Europoje kliūtimi įvardija atitiktį vietos reguliavimui ir teisiniams reikalavimams. Tai reiškia, kad augant aktyvumui didėja ir konsultacijų, atitikties bei rizikų valdymo svarba, ypač įmonėms, kurios į ES ateina pirmą kartą.

    „Cushman & Wakefield“ yra komercinio nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė, teikianti turto valdymo, nuomos tarpininkavimo, sandorių konsultavimo ir vertinimo paslaugas. Įmonė veikia 60 šalių ir joje dirba apie 53 000 darbuotojų.

  • Czeladėje startuoja „Kolba“ logistikos ir šaudyklų kompleksas: baigti projektai, prasideda statybos

    Generalinis rangovas SKB LDR baigė Czeladėje planuojamo „Kolba“ logistikos ir šaudyklų komplekso projektavimo etapą. Investicija vykdoma pagal modelį „suprojektuok ir pastatyk“, todėl po projektų patvirtinimo pereinama prie statybų darbų.

    Kompleksas kuriamas įmonei „Kolba“, kuri užsiima profesionalios medžioklės, šaudymo, karinės ir lauko įrangos distribucija. Skelbiama, kad naujas objektas sujungs administracines, sandėliavimo, logistikos ir mokymų funkcijas vienoje vietoje.

    Bendras planuojamų pastatų plotas sieks 10 168 kvadratinių metrų. Statybvietėje pirmiausia numatyti parengiamieji darbai, o vėliau bus pradedami atskirų komplekso dalių statybos etapai.

    Administraciniu centru taps keturių aukštų biurų pastatas. Projekte numatytas vizualiai išskirtinis fasadas su vertikaliais skaidymais, o pirmasis aukštas bus labiau atviras ir įstiklintas; teritorijoje taip pat planuojama įrengti didelę automobilių stovėjimo aikštelę.

    Pramoninę ir logistinę dalį sudarys erdvus sandėliavimo angaras, skirtas prekių laikymui ir logistikos procesams, bei atskira konfekcionavimo zona. Tokia schema leidžia atskirti srautus ir paprastai paspartina prekių paruošimą siuntimui, ypač kai asortimentas platus ir apyvarta didelė.

    Neatsiejama projekto dalis – specializuota infrastruktūra, skirta ginklų ir šaudmenų laikymui bei mokymams. Numatyta ginklų ir šaudmenų saugykla, ilga šaudykla, taip pat dviejų aukštų trumpųjų ginklų šaudykla, kad objektas galėtų aptarnauti treniruočių, testavimo ir instruktavimo veiklas.

    „Projektą parengėme atsižvelgdami į „Kolba“ veiklos specifiką ir aukštus funkcionalumo bei saugumo reikalavimus, kuriuos kelia sandėliavimo ir šaudyklų infrastruktūra“, – sakė SKB LDR valdybos viceprezidentas Miłosz Adamczyk.

    Pasak projekto vykdytojų, dabar tikslas – sujungti šiuolaikinės architektūros sprendinius su aiškiai apibrėžtais naudotojo poreikiais. Tokie mišrios paskirties objektai pastaraisiais metais regione tampa vis dažnesni, nes įmonės siekia vienoje vietoje sutelkti logistiką, administravimą ir darbuotojų kompetencijų ugdymą.

    Numatoma, kad statybos darbai bus baigti 2027 metų rugsėjį. Iki tol pagrindiniai iššūkiai paprastai susiję su inžinerinių sistemų suderinimu, saugumo reikalavimų įgyvendinimu ir statybų grafiko laikymusi, ypač kai objekte planuojamos specialios paskirties zonos.

  • „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    „Figure“ humanoidas užlipo kopėčiomis pats: DI pažanga, kuri gali apversti pramonę

    Humanoidinių robotų galimybės sparčiai plečiasi, o vis daugiau užduočių, kurios dar neseniai atrodė skirtos tik žmonėms, tampa įmanomos ir mašinoms. JAV bendrovė „Figure“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame jos humanoidinis robotas autonomiškai lipa kopėčiomis.

    Įmonės teigimu, tai atlikta be žmogaus pagalbos, o robotas pats įvertina aplinką ir koordinuoja judesius. Tokie veiksmai reikalauja tikslaus kūno stabilumo valdymo, greitos reakcijos į slydimą ar netikėtą atramų pasikeitimą ir sudėtingos visų galūnių sinchronizacijos.

    „Kopėčios atrodo paprasta kliūtis, bet robotams tai yra vienas sudėtingiausių koordinacijos išbandymų“, – teigiama „Figure“ pranešime.

    Bendrovė nurodo, kad humanoidas „Figure 03“ naudoja DI modelį „Helix“, skirtą veikti nenuspėjamomis, nuolat kintančiomis sąlygomis. Tokiuose scenarijuose svarbiausia ne vien mechanika, bet ir gebėjimas realiu laiku suderinti suvokimą, planavimą ir judesio kontrolę, kad klaidos nebūtų kaupiamos žingsnis po žingsnio.

    Pramonėje tai laikoma reikšmingu signalu, nes kopėčios ir panašios kliūtys dažnos sandėliuose, statybose, aptarnavimo darbuose ar avarinėse situacijose. Nors realiam pritaikymui paprastai reikia papildomų saugos priemonių, patikimumo testų ir aiškių darbo scenarijų, tokie demonstravimai rodo, kaip greitai humanoidai artėja prie universalesnių užduočių.

    „Figure“ taip pat skelbia didinanti gamybos apimtis: anksčiau buvo pagaminamas vienas robotas per dieną, o dabar – viena vienetą per valandą. Bendrovė teigia jau pristaičiusi daugiau nei 350 humanoidinių robotų ir neatmeta tolesnio gamybos didinimo, jei išliks paklausa.

    Humanoidų rinka šiuo metu auga dėl dviejų veiksnių: atpigusios jutiklių ir pavarų technologijos bei DI proveržio, leidžiančio robotams greičiau mokytis ir patikimiau veikti realiame pasaulyje. Vis dėlto ekspertai dažnai pabrėžia, kad nuo įspūdingų demonstracijų iki stabilaus darbo kasdienėse aplinkose dar yra kelias, kurį lemia sauga, energijos efektyvumas ir priežiūros kaštai.

  • DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    Robotai sandėlyje dirba be pertraukų

    Netoli Berlyno veikiančiame didžiuliame e. prekybos sandėlyje jau naudojami DI valdomi robotai, galintys apdoroti daugiau nei 600 vienetų per valandą. Jie patys atpažįsta prekės tipą, dydį, formą ir svorį, o taip pat įvertina pakuotę ir parenka optimalų paėmimo būdą.

    Tokie sprendimai leidžia greičiau surinkti užsakymus, sumažinti klaidų skaičių ir stabilizuoti procesus, kai užsakymų srautai šokinėja. Logistikos įmonės pabrėžia, kad automatizacija tampa esminiu konkurenciniu pranašumu, ypač pikinių periodų metu.

    „Robotai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Lyginant su žmonėmis, jiems nereikia pertraukų, o rezultatai yra nuoseklūs“, – sakė „CEVA Logistics“ operacijų vadovas Nitin Annam.

    „Tai nebūtinai yra žmonių pakeitimas automatizacija. Labiau tai būdas apdoroti didesnį kiekį už mažesnę kainą ir dirbti efektyviau“, – sakė Nitin Annam.

    Kodėl e. prekybai to vis labiau reikia?

    E. prekybos logistika dažnai susiduria su nepastovumu: vieną savaitę užsakymų skaičius gali būti vidutinis, o kitą, dėl akcijų ar sezoninių išpardavimų, šoktelėti kartais. Dėl to sudėtinga tiksliai suplanuoti pamainas, o personalo trūkumas daugelyje Europos šalių dar labiau aštrina problemą.

    Vieno iš sandėlio naudotojų atstovai teigia, kad be automatizuotų sprendimų dalis e. prekybos modelių prarastų gyvybingumą, nes pristatymo greitis ir sąnaudų kontrolė tapo pirkėjų lūkesčių standartu. Robotai, jų vertinimu, padeda greitai įveikti piko valandas neauginant komandos tiek, kiek reikėtų vien rankiniu darbu.

    „Mūsų e. prekybos verslas labai nepastovus, todėl itin sunku tiksliai suplanuoti darbuotojų poreikį. Robotų privalumas tas, kad jie visada yra vietoje ir lengvai padeda atlaikyti apimčių šuolius“, – sakė e. prekybos įmonės logistikos vadovas Klaus Lichtenfeld.

    DI mokosi iš kiekvieno paėmimo

    Robotų sprendimą kūrė ir bandė Varšuvoje veikiantis startuolis, turintis apie 140 darbuotojų. Jo kuriamos debesijos technologijos leidžia robotams mokytis iš kiekvienos operacijos, kaupiant jutiklių duomenis ir vaizdus iš realių darbo situacijų.

    Kūrėjai pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra universalumas: sandėlyje tenka dirbti ir su minkštomis pakuotėmis, ir su kietomis dėžėmis, ir su skirtingų medžiagų kombinacijomis. DI turi atpažinti ne tik objektą, bet ir tai, kaip jį suimti nepažeidžiant prekių ar pakuotės.

    „Kai robotas dirba, renkame visus įmanomus rodiklius: jutiklių duomenis, vaizdus, informaciją apie kiekvieną dėžę, kurią jis mato. Šiuos duomenis naudojame mokyti modelį ir jį toliau tikslinti“, – sakė startuolio „Nomagic“ programinės įrangos inžinerijos ir vartotojo patirties direktorė Ewa Maciaś.

    „Robotai gali prisitaikyti prie naujų prekių, kurias pamato pirmą kartą, ir prie skirtingų formų, dydžių bei rūšių“, – sakė Ewa Maciaś.

    Startuolis skelbia per kelerius metus patrigubinęs veiklos apimtis ir klientų skaičių, tarp jų minimi ir stambūs mažmenininkai. 2025 metais įmonė pranešė pritraukusi apie 50 000 000 eurų investicijų DI inovacijoms robotikoje spartinti.

    Vis dėlto tiek kūrėjai, tiek sandėlių operatoriai pabrėžia socialinį aspektą: automatizacijai plečiantis, vis svarbiau užtikrinti darbuotojų perkvalifikavimą, priežiūros kompetencijas ir saugą. Praktikoje tai reiškia, kad sandėlių darbuotojų rolės vis dažniau keičiasi iš fizinių užduočių į įrangos priežiūrą, kokybės kontrolę ir procesų valdymą.

    „Sandėlis be žmonių yra neįmanomas. Tai niekada neveiks, todėl sandėliuose visada bus darbuotojų“, – sakė Klaus Lichtenfeld.

    „Mes nebūtinai keičiame žmogų mašina. Labiau kalbame apie darną ir judėjimą į priekį“, – sakė Nitin Annam.