Tag: Sandia National Laboratories

  • „Pacific Fusion“ žada proveržį: Naujojoje Meksikoje statomas įrenginys sieks energijos pliuso

    „Pacific Fusion“ žada proveržį: Naujojoje Meksikoje statomas įrenginys sieks energijos pliuso

    Naujojoje Meksikoje, Los Lunas miestelyje, pradedama statyti branduolių sintezės demonstracinė įranga, kuri, kūrėjų teigimu, pirmą kartą turėtų pagaminti daugiau energijos, nei pati sunaudoja vieno impulso metu. Projektą vysto bendrovė „Pacific Fusion“, o bendra iniciatyvos vertė siekia apie 930 mln. eurų.

    Planuojama, kad šis objektas tarnaus ne tik kaip žingsnis link švaresnės energijos technologijų, bet ir kaip pažangus tyrimų įrankis. Vieta pasirinkta greta Sandia nacionalinės laboratorijos, kuri Jungtinėse Valstijose atlieka svarbų vaidmenį tiriant branduolinio arsenalo patikimumą be realių bandymų detonacijomis.

    Kas žadama ir kuo tai skiriasi

    „Pacific Fusion“ pasirinko vadinamąją impulsinės galios (pulsed power) kryptį: aplink centrinę reakcijos kamerą bus išdėstyta daugiau kaip 150 didelių modulių, primenančių sunkvežimio dydžio įrenginius. Jų užduotis – vienu metu suformuoti itin galingą elektrinį impulsą, kuris per magnetinį lauką suspaustų mažą kuro kapsulę.

    Tokiu būdu tikimasi pasiekti sąlygas, reikalingas vandenilio izotopų branduoliams susilieti į helį, išlaisvinant energiją. Skirtingai nei lazerinė inercinė sintezė, ši schema remiasi efektyvesniu energijos perdavimu į taikinį, todėl teoriškai gali priartėti prie praktinio energijos balanso.

    „Tai bus proveržis tiek branduolių sintezei, tiek gynybos pritaikymams“, – sakė „Pacific Fusion“ technologijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Keithas LeChienas.

    Kodėl „energijos pliusas“ – dar ne elektrinė

    Įmonė skelbia sieksianti, kad vienam bandymui būtų panaudota apie 80 megadžaulių elektros energijos, o sintezės reakcija grąžintų maždaug 100 megadžaulių. Toks rezultatas reikštų teigiamą energijos balansą konkretaus impulso metu, tačiau jis dar nereiškia, kad visa sistema taps komerciškai tinkama elektros gamybai.

    Esminė kliūtis – pakartojamumas ir tempas: komercinė sintezės elektrinė turėtų veikti beveik nuolat, t. y. atlikti impulsą ir pasiruošti kitam maždaug kartą per sekundę. Tuo metu laboratoriniuose bandymuose dažniausiai pasiekiami gerokai lėtesni ciklai, o demonstraciniai įrenginiai neretai projektuojami pavieniams bandymams, o ne nepertraukiamai gamybai.

    „Jei kada nors norite gaminti elektrą, turite iš kiekvieno impulso gauti daugiau energijos, nei paimate iš tinklo“, – sakė Kalifornijos universiteto San Diege sintezės inžinierius Michaelas Campbellas.

    Gynybos tyrimai – realus pritaikymas greičiau

    Net jei sintezės technologiją elektrai gaminti įgyvendinti bus pernelyg sudėtinga artimiausiu metu, projektas gali turėti didelę vertę valstybės užsakymams. Sandia laboratorija valdo vieną galingiausių pasaulyje impulsinės galios įrenginių Z, skirtą ekstremalioms medžiagų būsenoms tirti ir branduolinio arsenalo modeliavimui.

    Skelbiama, kad naujasis „Pacific Fusion“ įrenginys galėtų iškrauti maždaug tris kartus daugiau energijos nei Z, o tai leistų tiksliau atkurti slėgio, temperatūros ir tankio sąlygas, būdingas branduolinės detonacijos procesams. Tokie duomenys reikalingi vertinant senstančių užtaisų patikimumą be realių bandymų lauke.

    „Turėdami didelio našumo sintezę galėsime daug tiksliau atkurti slėgio, temperatūros ir tankio lygius, būdingus tikram branduoliniam sprogimui“, – sakė Sandia atstovas Kyle’as Petersonas.

    Tuo pat metu Sandia svarsto infrastruktūros atnaujinimo kryptis, įskaitant ZX iniciatyvą, kurios tikslas – didinti impulsinės galios parametrus neplečiant pastatų. Bendradarbiavimas su privačiomis įmonėmis šioje srityje tampa vis svarbesnis, nes sintezės technologijų lenktynėse sparčiai auga tiek investicijos, tiek lūkesčiai dėl praktinių rezultatų.

  • Amerikiečiai kuria „Elemental“ generatorių: dujų ir šilumos tandemas maitins duomenų centrus

    Amerikiečiai kuria „Elemental“ generatorių: dujų ir šilumos tandemas maitins duomenų centrus

    JAV bendrovė „Elemental“ kuria naujo tipo energijos gamybos ir aušinimo sistemą, skirtą ateities duomenų centrams ir atokiems objektams. Planuojama, kad pirmasis 1 megavato galios įrenginys bus paleistas 2027 metais, o komerciniai pristatymai galėtų prasidėti 2028 metais.

    Technologija orientuota į vietoje veikiančius, mažus ir modulinius duomenų centrus bei karinės paskirties infrastruktūrą, kur svarbiausia yra patikimumas ir energijos tiekimas nepriklausomai nuo tinklo trikdžių. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni augant skaičiavimo galios tankiui ir didėjant duomenų centrų elektros bei aušinimo poreikiui.

    Kaip veikia naujoji sistema

    „Elemental“ kuriamas 1 megavato sprendimas numato galimybę naudoti gamtines dujas ir pramonėje susidarančią atliekamąją šilumą. Idėja paprasta: ta pati sistema turėtų efektyviai generuoti elektrą ir kartu prisidėti prie šilumos valdymo, kuris duomenų centruose yra viena didžiausių sąnaudų eilučių.

    Ši kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: operatoriai ieško vietinių energijos šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo perdavimo tinklų, greičiau prijungtų naujus pajėgumus ir stabilizuotų kaštus. Pastaraisiais metais duomenų centrų plėtra vis dažniau stringa ne dėl serverių trūkumo, o dėl ribotos galios prijungimų ir ilgo infrastruktūros vystymo termino.

    Braytono ciklas ir CO2

    Technologijos pagrindas yra uždaro ciklo Braytono ciklas, kuriame kaip darbinė terpė naudojamas virškritinis anglies dioksidas. Skirtingai nei tradicinėse sistemose su vandens garais, čia cirkuliuoja CO2 būsenoje, kai jis įgauna ir skysčio, ir dujų savybių, o tai gali sudaryti prielaidas kompaktiškesniems ir efektyvesniems sprendimams.

    Prie projekto vystymo prisideda Sandia National Laboratories, turinčios patirties uždaro ciklo Braytono technologijose ir infrastruktūrą virškritinio CO2 sistemų tyrimams. Tokia partnerystė suteikia galimybę testuoti skirtingo masto generatorius ir greičiau įvertinti, kaip sprendimas veikia realiomis apkrovomis.

    Kas planuojama toliau

    Be 1 megavato įrenginio, ateityje numatomas ir didesnės, 10 megavatų galios sistemos vystymas. Ji būtų pritaikyta darbui su keliais šilumos šaltiniais, įskaitant planuojamą branduolinio reaktoriaus sprendimą, todėl ta pati bazinė technologija teoriškai galėtų būti jungiama su skirtingais energetikos scenarijais.

    Toks lankstumas svarbus rinkai, kur vienu metu siekiama mažinti emisijas, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patenkinti sparčiai augantį skaičiavimo poreikį. Jei „Elemental“ pavyks įgyvendinti planuojamus terminus, tai galėtų tapti vienu iš greitesnių kelių į patikimesnį vietinį duomenų centrų maitinimą dar iki platesnio mažųjų branduolinių technologijų pritaikymo.

  • JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV gynyba stato ant kvantinių technologijų: „IonQ“ jungiasi su Sandia laboratorijomis

    JAV stiprina gynybos technologijų plėtrą, vis daugiau dėmesio skirdamos kvantinei kompiuterijai ir kvantiniams tinklams. Naujas bendradarbiavimas siekia pagreitinti sprendimus, kurie galėtų padėti tiek saugioms komunikacijoms, tiek sudėtingų sistemų optimizavimui.

    Partnerystė orientuota į kelias kertines sritis: kvantinių įrenginių kūrimą, jų charakterizavimą ir testavimą, taip pat aparatinės įrangos integraciją su konkrečioms užduotims pritaikytomis programomis. Tyrimai numatyti Quantum Demonstration Facility centre Naujojoje Meksikoje, priklausančiame Sandia National Laboratories.

    Šis centras buvo kuriamas tam, kad padėtų viešajam ir privačiajam sektoriui kartu tikrinti naujas kvantines technologijas, skirtas valstybės reikmėms. Praktinis tikslas aiškus: didinti kvantinių kompiuterių mastelio didinimo galimybes ir gerinti jų ryšį per kvantinius tinklus.

    „IonQ“ tikisi, kad bendras darbas su Sandia ekspertų komandomis pagreitins sprendimus, susijusius su jonų gaudyklėmis ir su jomis siejama fotonika. Sandia jau anksčiau gamino jonų gaudykles, kurios buvo naudojamos ankstyvuose „IonQ“ kvantinių kompiuterių prototipuose, o dabar bendradarbiavimo apimtis plečiama.

    Įmonė taip pat skelbia apie spartų technologinį progresą: 2025 metais pranešta apie 99,99 proc. dviejų kubitų vartų tikslumą ir pristatyta naujausia kvantinė sistema „IonQ Tempo“. Pasak „IonQ“, jos sprendimai pritaikomi skaičiavimuose, tinkluose, jutikliuose ir kibernetiniame saugume, o tarp klientų minimos „Amazon Web Services“, „AstraZeneca“ ir „NVIDIA“.

    Kvantinės technologijos tampa geopolitinės konkurencijos dalimi, todėl valstybės didina investicijas į tyrimus ir praktinius bandymus. Tokios viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės JAV atveju signalizuoja siekį greičiau perkelti laboratorinius pasiekimus į realias gynybos ir nacionalinio saugumo taikymo sritis.