Auditoriai kelia aliarmą
Europos Audito Rūmai naujausioje metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Europos Sąjungos skola artimiausiais metais gali sparčiai augti ir iki 2027 metų pasiekti 1 000 000 000 000 eurų. Pagrindinė priežastis – pandemijos laikotarpiu pradėtas ekonomikos gaivinimo paketas ir su juo susijęs skolinimasis.
Auditoriai taip pat fiksuoja augantį ES biudžeto išlaidų klaidų lygį ir ragina derybose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos nebekartoti sprendimų, kurie, jų vertinimu, išaugino rizikas. Europos Komisija tvirtina, kad kontrolės mechanizmai veikia, o dalis rizikų suvaldoma korekcijomis.
Klaidų lygis viršija ribą
Auditorių skaičiavimu, 3,8 proc. praėjusių metų ES biudžeto išlaidų, neįskaitant gaivinimo fondo, neatitiko ES ar nacionalinių finansavimo taisyklių. Rodiklis didėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2 proc. ribą, kurią auditoriai laiko reikšminga.
Šis rodiklis savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau rodo didesnę riziką, kad lėšos panaudotos netinkamai arba pažeidžiant procedūras. Auditoriai nurodė, kad atskirai kompetentingoms institucijoms perdavė ir įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos toliau tiria atsakingos tarnybos.
Didžiausios rizikos sritys
Didžiausias klaidų lygis, auditorių vertinimu, fiksuotas sanglaudos politikoje, susijusioje su užimtumu, ekonomikos augimu ir regionų plėtra, taip pat žemės ūkio ir aplinkos srityse. Būtent čia dažniausiai pasitaiko sudėtingų taisyklių taikymo klaidų, viešųjų pirkimų pažeidimų ar netinkamų išlaidų deklaravimo.
Europos Komisija pateikė mažesnius įverčius kai kurioms programoms ir teigė, kad skirtingi vertinimo metodai neleidžia tiesiogiai lyginti skaičių. Vis dėlto auditoriai pažymėjo, kad Komisijos skaičiavimai, jų manymu, gali būti per optimistiniai.
Skola ir brangstantis aptarnavimas
Auditoriai skaičiuoja, kad neapmokėta ES skola praėjusiais metais šoktelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 738 900 000 000 eurų, o dėl tęsiamo skolinimosi ji gali priartėti prie 1 000 000 000 000 eurų. Didžiausia dalis siejama su „NextGenerationEU“ programa, kurios įsipareigojimai turi būti grąžinti 2028–2058 metų laikotarpiu.
Papildomą spaudimą biudžetui kelia palūkanų sąnaudos, kurios, auditoriams vertinant, išlieka didesnės nei planuota programos pradžioje. Dėl to didėja rizika, kad ateities biudžetuose teks rinktis tarp didesnių įnašų iš valstybių narių, naujų nuosavų ES pajamų šaltinių arba išlaidų karpymo.
Pamokos iš gaivinimo fondo
Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į mechanizmą, kai lėšos mokamos pasiekus sutartus rodiklius ir tikslus, o ne kompensuojant realias išlaidas. Auditoriai nurodo atvejus, kai dalis išmokų buvo atlikta nepaisant to, kad kai kurios sąlygos, susijusios su rodikliais, viešaisiais pirkimais ar valstybės pagalbos reikalavimais, buvo įvykdytos nepakankamai tiksliai.
„Ambicingiems biudžetams reikia ne mažiau ambicingų apsaugos priemonių“, – sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.
Komisija savo pozicijoje teigia, kad rizika šiame modelyje esą mažesnė, nes išmokos priklauso nuo pasiekimų patikros, o nustačius neatitikimų galima sulaikyti dalį lėšų ar reikalauti korekcijų. Tačiau auditoriai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais įsipareigojimai buvo koreguojami jau po to, kai mokėjimai buvo inicijuoti, ir tam ne visada pakako įrodymų.
Politinis spaudimas ir derybų fonas
Įtampa dėl būsimo ES biudžeto didėja ir politiniu lygmeniu, nes dalis valstybių narių siekia mažesnio bendro biudžeto, argumentuodamos poreikiu konsoliduoti nacionalinius finansus. Kitos šalys ragina išlaikyti arba didinti finansavimą žemės ūkiui ir regionų politikai, akcentuodamos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą.
Auditoriai įspėja, kad be papildomų pajamų šaltinių arba aiškesnės ilgalaikės skolos grąžinimo strategijos ES gali susidurti su situacija, kai ambicijos nesutampa su realiomis finansavimo galimybėmis. Tai reikštų arba didesnius nacionalinius įnašus, arba griežtesnius prioritetų pasirinkimus kitame finansiniame laikotarpyje.