Šanta katžolė, dar vadinama katžole (lot. Nepeta cataria), pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkama želdynams dėl atsparumo karščiui ir ilgo žydėjimo. Ji primena levandas ar isopą, tačiau paprastai būna dar mažiau reikli ir gerai auga net skurdesnėje dirvoje.
Augalas paprastai užauga maždaug 30–100 centimetrų aukščio, turi pilkšvai žalius, švelniai plaukuotus lapus ir smulkius žiedus, kurių spalva priklauso nuo veislės. Žydėjimo metu šanta traukia apdulkintojus, todėl ją renkasi ir tie, kurie nori sode daugiau bičių bei drugių.
Kur ir kaip sodinti?
Šantai labiausiai tinka saulėta vieta ir laidus, neužmirkstantis dirvožemis, nes per drėgnose vietose šaknys gali pradėti pūti. Praktikoje ji puikiai jaučiasi smėlingoje ar akmenuotoje žemėje, o esant ilgoms sausroms paprastai išsilaiko geriau nei daugelis kitų daugiamečių gėlių.
Dauginti šantą galima sėklomis, kero dalijimu ar auginiais, todėl ji greitai prigyja ir lengvai atsinaujina. Po pirmos žydėjimo bangos augalą verta patrumpinti iki maždaug 10–15 centimetrų, tuomet jis sutankėja ir dažnai pražysta dar kartą.
Kodėl ją dievina katės?
Šanta neretai vadinama kačių „kokainu“, nes daliai kačių jos kvapas sukelia ryškią, bet trumpalaikę reakciją. Pagrindinis „kaltininkas“ yra junginys nepetalaktonas, kurį katės užuodžia ir į kurį reaguoja voliojimusi, trynimusi, laižymu ar žaismingu aktyvumu.
Tokie epizodai dažniausiai trunka kelias minutes, vėliau neretai seka ramesnė fazė. Svarbu tai, kad šanta katėms laikoma netoksiška, tačiau su ja, kaip ir su bet kuriuo augalu ar priedu, nereikėtų persistengti, ypač jei augintinis mėgsta stipriai kramtyti lapus.
Nauda žmonėms ir daržui
Žmonės šantą tradiciškai naudojo kaip raminančią, virškinimą palengvinančią žolelę, dažniausiai arbatai ar užpilams, tačiau jos poveikis gali skirtis, o turint lėtinių ligų ar vartojant vaistus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Švelnus mėtinis aromatas lemia, kad ji kartais naudojama ir virtuvėje kaip prieskonis.
Dar viena praktinė šantos savybė susijusi su kvapniais junginiais, kurie kai kuriuos vabzdžius gali atbaidyti, todėl ji neretai sodinama šalia poilsio zonų. Vis dėlto geriausias jos „vaidmuo“ sode išlieka dekoratyvumas, atsparumas ir tai, kad žydėjimo metu ji tampa tikru traukos tašku apdulkintojams.