CP v2

Tag: Santakos tiltas

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Santakos tiltas Kaune artėja prie finišo: 80 proc. darbų baigta, eismą žada metų pabaigoje

    Kaune į pabaigą artėja vienas didžiausių pastarųjų metų susisiekimo projektų – Santakos tiltas ir su juo susijęs prietilčio transporto mazgas tarp Brastos ir Užnemunės gatvių. Miesto savivaldybės ir rangovų teigimu, šiuo metu atlikta apie 80 proc. statybos darbų, o naująją jungtį pilnai išbandyti planuojama iki metų pabaigos.

    Projektas laikomas strategiškai svarbiu ne tik kasdieniam mobilumui, bet ir miesto atsparumui: naujas maršrutas per Nemuną turėtų sumažinti apkrovas kitoms pervažoms, sutrumpinti keliones tarp tankiai apgyvendintų rajonų ir pagerinti eismo srautų pasiskirstymą. Statybų metu pavasarį tilto atramos atlaikė ledonešį, o darbai po žiemos buvo tęsiami didinant tempą.

    Ką jau pavyko atlikti

    Rangovas – bendrovė „Autokausta“ – skelbia, kad pilnai užbaigti atramų vandenyje betonavimo darbai, taip pat išbetonuotos Užnemunės gatvės viaduko konstrukcijos. Pagamintos visos tilto perdangos metalo konstrukcijos, o objekte jos jungiamos į didelius segmentus ir stumiamos ant atramų.

    Statybvietėje jau sumontuota apie 260 metrų perdangos. Planuojama, kad vasaros antroje pusėje turėtų įvykti esminiai pokyčiai ir eismas bus perorganizuotas taip, kad dalis srautų galėtų judėti naujai įrengtomis infrastruktūros dalimis.

    Kaip keisis eismas vasarą

    Pagal rangovų pateiktą grafiką, birželio antroje pusėje automobilių eismą Užnemunės gatvėje numatoma nukreipti iš laikinos apylankos į naujai įrengtą tunelį. Iš pradžių eismas turėtų vykti po vieną juostą abiem kryptimis, o iki rugpjūčio – keturiomis juostomis.

    Taip pat planuojama iki rugsėjo pradžios pilnai užbaigti Brastos gatvės rekonstrukciją. Abiejų krantų sujungimas suplanuotas vasarą, o eismo paleidimas pačiu Santakos tiltu, kaip nurodoma, numatomas metų pabaigoje.

    Tilto parametrai ir reikšmė miestui

    Bendras naujos jungties ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 metro. Projekte numatytos keturios eismo juostos, taip pat beveik 7 metrų pločio takai pėstiesiems ir dviratininkams, todėl tiltas turėtų tarnauti ne tik automobilių, bet ir darnaus judumo srautams.

    Tilto tarpatramiai bus vieni didžiausių Kaune – nuo 72 iki 120 metrų, o statinio aukštis nuo kolonos apačios iki tilto viršaus sieks apie 35 metrus. Prieigose numatytos jungtys ir sprendimai, skirti nepertraukiamam eismui: žiedinė sankryža Brastos gatvės pusėje ir viadukas su tuneliu Užnemunės gatvėje, taip pat triukšmą slopinančios sienelės.

    Didelės apimties statybos pareikalavo reikšmingų medžiagų ir infrastruktūros perkėlimo: nurodoma, kad prireiks maždaug 100 geležinkelio vagonų plieno, apie 10 000 kubinių metrų betono ir apie 3 000 tonų armatūros. Kartu buvo rekonstruota daugiau nei 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos ir nutiesta apie 16 km elektros linijų.

    Kaunas pastaraisiais metais nuosekliai plečia susisiekimo jungčių tinklą, statydamas naujus tiltus ir viadukus bei plėsdamas pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą. Savivaldybė viešai mini ir tolimesnius planus, tarp jų – dar vieną tiltą, kuris ateityje sujungtų Šilainius ir Eigulius.