Tag: Santaros klinikos

  • Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje – Europos ligoninių vadovų kongresas: po pandemijos grįžęs forumas sutraukė 20 šalių

    Vilniuje prasidėjo tris dienas vyksiantis Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros vadovų forumas – Europos ligoninių vadovų asociacijos EAHM kongresas. Organizatorių teigimu, į renginį atvyko keli šimtai dalyvių iš maždaug 20 valstybių, o tai – vienas didžiausių tokio pobūdžio susitikimų regione.

    Kongresas žymi sugrįžimą prie plataus masto tarptautinio bendradarbiavimo, kuris pandemijos metais buvo persikėlęs į nuotolines formas. Sveikatos sektoriuje tai ypač svarbu dėl augančio spaudimo ligoninėms: senėjančių visuomenių, personalo trūkumo, didėjančių išlaidų ir ilgesnių pacientų srautų valdymo grandinių.

    „Organizuoti šį kongresą Vilniuje, ypač pirmąkart po pandemijos, yra didžiulis įvertinimas mūsų miestui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžė, kad kongresas yra viena svarbiausių platformų tarptautiniam dialogui sveikatos srityje. Pasak jos, sostinė pastaraisiais metais siekia stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos standartus ir infrastruktūrą, o tarptautinis dėmesys leidžia palyginti sprendimus bei pasimokyti iš kitų šalių praktikos.

    „Vertiname ekspertų iš visos Europos skirtą dėmesį mūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – galimybė dalintis patirtimi ir patiems gauti pamokų iš kitose valstybėse dirbančių specialistų yra išties vertinga“, – sakė S. Bieliūnė.

    Ką aptars kongreso dalyviai?

    Šių metų kongreso ašis – lyderystė sveikatos sistemoje ir praktiniai sprendimai, kaip ligoninėms veikti efektyviau. Programoje numatyta daugiau nei 50 pranešimų ir diskusijų apie ligoninių valdymą, pasirengimą krizėms, pacientų saugą, paslaugų kokybės rodiklius ir inovacijų diegimą kasdienėje veikloje.

    Pranešėjai iš 17 valstybių dalijasi patirtimis, kaip organizuoti gydymo įstaigų darbą ribotų išteklių sąlygomis ir tuo pat metu gerinti paslaugų prieinamumą. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama procesų optimizavimui, pacientų srautų valdymui, duomenų analitikai ir DI taikymui administraciniuose procesuose, kad medikų laikas būtų skiriamas pacientams.

    Svečiams – vizitai į Vilniaus gydymo įstaigas

    Prieš oficialų kongreso atidarymą delegacijos lankėsi Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir Antakalnio poliklinikoje. Čia pristatyti integruotos pacientų priežiūros, dienos chirurgijos, šeimos medicinos bei pacientų srautų valdymo sprendimai, kuriuos sveikatos sistemos visoje Europoje vertina kaip būdus mažinti eiles ir gerinti paslaugų tęstinumą.

    Užsienio svečiai taip pat apsilankė Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, genų terapijos centre „Northway Biotech“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tokie vizitai leidžia palyginti, kaip skirtingose šalyse integruojamos universitetinės ligoninės, mokslas ir inovacijos, ypač sparčiai augančiose biotechnologijų ir pažangiosios medicinos srityse.

    Kongresą organizuoja Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kartu su EAHM. Organizatoriai pabrėžia, kad diskusijų išvados ir kontaktai dažnai virsta praktiniais projektais: nuo bendrų mokymų vadovams iki tarptautinių iniciatyvų pacientų saugos ir sveikatos sistemos atsparumo srityse.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.