Tag: SAR radaras

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie radarinių vaizdų palydovo X-36, priklausančio bendrovei „ICEYE“, ir, analitikų vertinimu, kryptingai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR nurodo, kad tokie manevrai greičiausiai nėra atsitiktiniai, o priartėjimas gali sudaryti prielaidas spaudimui, žvalgybai ar net atakai orbitoje.

    Integrity ISR teigia, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko nuoseklią manevrų seką: pirmiausia pakėlė orbitą, palaukė tinkamo momento orbitos plokštumai suderinti, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į tą pačią orbitą kaip X-36. Tokie veiksmai reikalauja tikslių skaičiavimų ir degalų, todėl vertinami kaip sąmoningas priartėjimo scenarijus.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Skelbiama, kad dabartinis atstumas tarp palydovų viršija 400 kilometrų ir toliau pamažu kinta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpas orbitos pažeminimas leidžia greičiau „pavytį“ taikinį, nes žemesnėje orbitoje objektas aplink Žemę juda sparčiau, todėl priartėjimas gali įvykti su minimaliu įspėjimu.

    Viešai nėra patvirtinta, kokias sistemas ar naudingąją apkrovą gabena Kosmos 2612 ir kokia galutinė misijos paskirtis. Vis dėlto iš orbitos istorijos ir manevrų pobūdžio daroma išvada, kad palydovas turi reikšmingas manevravimo galimybes, o tai kosmose paprastai siejama su artimojo priartėjimo operacijomis.

    „Tai neatrodo atsitiktinis sutapimas: suderinti orbitos plokštumą ir formą yra sudėtingiausia bei daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis“, – sakė Integrity ISR atstovas Gregas Gillingeris.

    Kokios galimos grėsmės orbitoje?

    Tokio pobūdžio suartėjimas nebūtinai reiškia tiesioginį fizinį susidūrimą, tačiau rizikų spektras platus. Nuo artimos žvalgybos ir signalų rinkimo iki nekinetinių veiksmų, pavyzdžiui, trikdymo, apakinimo lazeriais ar kitomis priemonėmis, ir iki kinetinių scenarijų, kai taikinys gali būti pažeistas susidūrimu ar kitu fiziniu poveikiu.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad „ICEYE“ SAR palydovai teikia radarinius vaizdus, galinčius fiksuoti objektus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys yra itin vertingi karinei žvalgybai, todėl palydovai, teikiantys tokias paslaugas, tampa strategiškai jautriais taikiniais.

    Kodėl „ICEYE“ palydovai svarbūs?

    „ICEYE“ yra Suomijoje ir JAV registruota bendrovė, kurią bendraįkūrė lietuvių kilmės verslininkas Rafałas Modrzewskis. Įmonė vysto vieną didžiausių komercinių SAR palydovų tinklų, o jos duomenis naudoja įvairių šalių institucijos ir gynybos sektoriaus klientai.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, tokio tipo radarinių palydovų vaizdai yra naudojami ir kariniams tikslams, įskaitant situacijos stebėjimą bei taikinių identifikavimą. Dėl to bet koks bandymas riboti tokių palydovų veiklą gali turėti platesnių pasekmių žvalgybos ir saugumo architektūrai Europoje.

    Kontekstas taip pat svarbus: pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie valstybių palydovų artimojo priartėjimo manevrus, kurie oficialiai aiškinami įvairiai, tačiau praktikoje testuoja galimybes stebėti, trikdyti ar neutralizuoti kitų šalių kosminę infrastruktūrą. Kuo daugiau orbitų tampa perpildytos ir militarizuotos, tuo didesnė ir netyčinio incidento rizika.

    Kol kas JAV Kosminės pajėgos viešų detalių dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, o „ICEYE“ situacijos nekomentuoja. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai turi būti atidžiai stebimi, nes kosmose net ir ribotas incidentas gali sukelti ilgalaikių padarinių dėl nuolaužų ir grandininių susidūrimų pavojaus.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.