CP v2

Tag: Sardinija

  • Sardinijos ilgaamžių paslaptis: ši paprasta salota siejama su mėlynosiomis zonomis ir jų mityba

    Sardinija Italijoje neretai minima kaip viena vadinamųjų mėlynųjų zonų, kuriose fiksuojama neįprastai daug šimtamečių. Tyrėjai pabrėžia, kad ilgaamžiškumą dažniau lemia gyvenimo būdas, o ne vien genetika, todėl didelis dėmesys tenka kasdieniams įpročiams ir mitybai.

    Mėlynosios zonos apima kelias pasaulio vietas, kur žmonės dažniau sulaukia garbaus amžiaus ir ilgiau išlieka aktyvūs. Šiose bendruomenėse išsiskiria nuolatinis judėjimas, socialiniai ryšiai, aiškus gyvenimo tikslas ir gebėjimas valdyti stresą.

    Ne mažiau svarbi laikoma ir mityba, kuri dažnai artima augalinei, o mėsa valgoma retai. Kasdieniuose patiekaluose dominuoja daržovės, ankštiniai, neskaldyti grūdai, alyvuogių aliejus, žolelės, o porcijos paprastai būna saikingos.

    Kas būdinga Sardinijos mitybai

    Sardinijos virtuvė remiasi paprastumu ir vietiniais produktais, todėl daug patiekalų sudaro daržovės, pupelės ar avinžirniai, alyvuogės, pomidorai, svogūnai, česnakai. Tokie ingredientai suteikia skaidulų, antioksidantų ir padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.

    Dažnai minimas ir saikas valgant, kai sotumas sustabdomas dar nepasiekus persivalgymo ribos. Taip pat pastebima tendencija vakarieniauti anksčiau, o tarp valgymų palikti ilgesnę pertrauką, kas siejama su geresne medžiagų apykaitos kontrole.

    Salota, įkvėpta ilgaamžių įpročių

    Itališko stiliaus daržovių salota, kuri kartais vadinama šimtamečių salota, dažniausiai ruošiama iš vyšninių pomidorų, alyvuogių, saldžiosios ar aitriosios paprikos, raudonojo svogūno ir šviežio baziliko. Skonį sujungia padažas iš alyvuogių aliejaus, raudonojo vyno acto, česnako, druskos ir pipirų.

    Paruošimas paprastas: pomidorai perpjaunami pusiau, daržovės smulkiai supjaustomos, viskas sumaišoma dubenyje. Atskirai išplakamas aliejaus ir acto padažas su smulkintu česnaku, o salota juo užpilama prieš pat patiekiant, kad daržovės išliktų traškios.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad tokio tipo patiekalai yra patogus būdas padidinti daržovių kiekį racione ir gauti daugiau skaidulų. Vis dėlto ilgaamžiškumas nėra vieno recepto rezultatas, o ilgalaikis visumos derinys, kuriame svarbūs ir judėjimas, miegas bei socialinis gyvenimas.

  • Mokslininkai atskleidė Sardinijos ilgaamžių mitybos paslaptį: 5 kasdieniai produktai

    Sardinija jau seniai minima kaip viena vietų, kur žmonės gyvena neįprastai ilgai, o tyrėjų dėmesys dažnai krypsta į Barbadžijos kalnų regioną. Ši teritorija siejama su vadinamosiomis mėlynosiosiomis zonomis, kuriose statistiškai fiksuojamas didesnis šimtamečių skaičius.

    Mokslininkai ir ilgaamžiškumo tyrinėtojai pabrėžia, kad ilgesnį gyvenimą dažnai lemia ne stebuklingi papildai, o ilgainiui susiformavę kasdieniai įpročiai. Tarp svarbiausių veiksnių nuolat minimi tradiciniai, minimaliai apdoroti produktai ir saikas.

    Penki produktai, kurie kartojasi meniu

    Pirmasis dažnai įvardijamas raciono pagrindas yra ankštiniai, ypač pupos, avinžirniai ir kitos vietinės jų rūšys. Jie įprastai valgomi sriubose ir troškiniuose, suteikia augalinių baltymų, skaidulų, padeda ilgiau jaustis sotiems ir prisideda prie stabilesnio gliukozės lygio.

    Antras svarbus elementas yra alyvuogių aliejus, laikomas vienu Viduržemio jūros mitybos ramsčių. Jame gausu mononesočiųjų riebalų, o tyrimai dažnai sieja tokio tipo riebalus su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, ypač kai jie pakeičia sočiuosius riebalus.

    Trečiasis pasirinkimas, dažnai minimas Sardinijos kontekste, yra tradicinė duona, pavyzdžiui, plona ir traški vietinė duona, istoriškai patogi laikyti ir pasiimti į darbą. Ilgaamžių mityboje ji paprastai nėra valgoma pertekliniais kiekiais, o dažniau tampa patiekalo dalimi kartu su daržovėmis ir ankštiniais.

    Ketvirtoji raciono dalis yra pomidorai, kurie Viduržemio jūros virtuvėje nuolat naudojami padažuose, sriubose ir troškiniuose. Jie vertinami dėl vitamino C, kalio, taip pat antioksidantų, o terminis apdorojimas gali padidinti kai kurių junginių biologinį prieinamumą.

    Penktasis dažniau aptariamas ingredientas yra vietinis raudonasis vynas, Sardinijoje siejamas su Cannonau rūšimi. Vis dėlto sveikatos specialistai pabrėžia, kad dėl galimos žalos nereikėtų pradėti vartoti alkoholio vien dėl tariamos naudos, o vartojantiems svarbiausias principas yra saikas.

    Kodėl vien produktų neužtenka

    Tyrėjai pabrėžia, kad ilgaamžiškumo negalima paaiškinti vien pirkinių krepšeliu. Mėlynųjų zonų tyrimuose dažnai kartojasi keli bendri bruožai: kasdienis judėjimas, nuosaiki mityba, stiprūs socialiniai ryšiai, mažesnis lėtinio streso lygis ir aiškus gyvenimo tikslas.

    Praktikoje tai dažnai reiškia paprastesnį ritmą: daugiau ėjimo, darbo buityje ar ūkyje, reguliarius bendrus valgymus su šeima ir bendruomene. Tokie įpročiai veikia kompleksiškai, o mityba tampa viena iš kelių tarpusavyje susijusių grandžių.

    Ką verta perimti kasdienybėje

    Specialistai pataria orientuotis į bendrą modelį, o ne į vieną produktą ar trumpalaikę dietą. Dažnesni ankštiniai, daugiau daržovių, alyvuogių aliejus vietoj dalies gyvulinių riebalų, mažiau itin perdirbtų produktų ir saldžių gėrimų paprastai laikomi saugia kryptimi daugumai žmonių.

    Jei yra lėtinių ligų, vartojami vaistai ar planuojami didesni mitybos pokyčiai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar dietologu. Ilgaamžiškumo istorijos įkvepia, tačiau patikimiausi rezultatai pasiekiami tada, kai pokyčiai yra nuoseklūs ir pritaikyti konkrečiam žmogui.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Miške slėptas Milžinų kapas pribloškė archeologus: retas radinys atskleidžia Sardinijos paslaptis

    Miške slėptas Milžinų kapas pribloškė archeologus: retas radinys atskleidžia Sardinijos paslaptis

    Sardinijoje, netoli Macomer vietovės, archeologai po tankia augmenija aptiko puikiai išsilaikiusį vadinamąjį Milžinų kapą. Radinys išryškėjo Carrarzu Iddia archeologinėje vietovėje, kai tyrėjai dirbo greta nurago bokšto ir pastebėjo iki tol nefiksuotos konstrukcijos pėdsakus.

    Nuvalius augaliją ir per metus susikaupusias nuosėdas paaiškėjo monumentali laidojimo vieta, kurios būklė nustebino net patyrusius specialistus. Tokie statiniai paprastai būna smarkiai apardyti, todėl geras išlikimas suteikia progą tiksliau įvertinti originalią architektūrą ir jos detales.

    Strateginė vieta ir simbolika

    Grobavietė įrengta pietiniame Crastu Littu šlaito pakraštyje, maždaug 740 metrų aukštyje virš jūros lygio. Iš čia atsiveria plati panorama į Macomer lygumas, Abbasanta plynaukštę, Paulilatino apylinkes ir tolimesnes teritorijas Oristano įlankos kryptimi.

    Archeologų vertinimu, tokia vieta galėjo būti parinkta ne tik dėl patogumo, bet ir dėl simbolinės reikšmės. Matomumas ir ryšys su kraštovaizdžiu neretai siejamas su bendruomenės tapatybe, protėvių kultu ir ritualais, kurie bronzos amžiuje buvo svarbi socialinio gyvenimo dalis.

    Kuo šis kapas išskirtinis?

    Statinys sumūrytas iš trachito blokų ir išlaiko pagrindinius Milžinų kapams būdingus bruožus: pailgą kolektyvinę laidojimo kamerą bei pusapvalę eksedrą prie įėjimo. Būtent ši monumentali priekinė dalis laikoma vienu atpažįstamiausių nuraginės architektūros elementų.

    Didžiausią tyrėjų susidomėjimą sukėlė vidinis konstrukcinis sprendimas: prie įėjimo laidojimo kamera padalyta į du lygius. Toks išplanavimas Sardinijoje yra itin retas, todėl detalūs matavimai ir stratigrafinė analizė gali suteikti naujų žinių apie statybos technikas ir laidojimo papročius.

    Nelegalūs kasinėjimai ir nauji radiniai

    Nors aptikta nelegalių kasinėjimų pėdsakų, kapo vidus nebuvo visiškai suniokotas. Kameros sluoksniuose rasta keramikos fragmentų, kurie leidžia sieti naudojimą su ankstyvuoju nuraginės civilizacijos laikotarpiu.

    Tolimesni tyrimai turėtų padėti tiksliau datuoti statinį ir suprasti jo vietą Sardinijos bronzos amžiaus bendruomenių gyvenime. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie objektai svarbūs ne vien dėl architektūros, bet ir dėl galimybės rekonstruoti socialinę organizaciją, tikėjimus bei protėvių pagerbimo tradicijas.

    Milžinų kapai yra vieni ryškiausių Sardinijos priešistorės paminklų: jie pradėti statyti maždaug XVIII amžiuje prieš mūsų erą ir veikė kaip kolektyvinės laidojimo vietos. Nors pavadinimas siejamas su įspūdingais matmenimis, o ne tikrais milžinais, saloje žinoma apie 800 tokių objektų, tačiau daugelis jų yra išlikę tik fragmentiškai.

  • Sardinijos ilgaamžiai atskleidė paslaptį: kas kasdien padeda išlikti aštriems ir laimingiems?

    Sardinijos ilgaamžiai atskleidė paslaptį: kas kasdien padeda išlikti aštriems ir laimingiems?

    Pasaulyje žmonės gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnė gyvenimo trukmė ne visada reiškia gerą sveikatą ir savijautą. Mokslininkai vis dažniau ieško ne stebuklingos tabletės, o gyvenimo būdo derinio, kuris padėtų išlaikyti energiją, protinį aštrumą ir gyvenimo kokybę vyresniame amžiuje.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vadinamosios mėlynosios zonos, geografiškai apibrėžtos vietovės, kuriose neįprastai daug žmonių sulaukia 90 ar net 100 metų. Tokios teritorijos minimos ir kituose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, Okinavoje Japonijoje ar Ikarijoje Graikijoje, tačiau Sardinija išsiskiria stabiliais ilgaamžiškumo rodikliais ir išsamiai tikrinamais archyviniais duomenimis.

    Kas slypi už Sardinijos fenomeno?

    Cagliari universiteto tyrėjai analizavo rytų ir centrinės Sardinijos dalies vyresnius gyventojus, lygindami juos su žmonėmis iš netoliese esančios kaimiškos, bet nepriskiriamos mėlynajai zonai teritorijos. Dalyviai atsakė į klausimus apie kasdienius įpročius, gyvenimo kokybę, socialinius ryšius ir atliko pažinimo funkcijų testus.

    Tyrimo duomenys rodo, kad mėlynojoje zonoje gyvenantys senjorai dažniau išlaiko aktyvų socialinį vaidmenį, jaučia prasmę ir tikslą. Tai siejama su sėkmingesniu senėjimu, nes tokie žmonės rečiau atsitraukia nuo bendruomenės ir kasdienybės, o jų rutina išlieka turtinga ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

    Smalsumas, emocijos ir bendruomenė

    Pastebėta, kad šio regiono vyresni gyventojai dažniau pasižymi smalsumu, atvirumu naujoms idėjoms ir geresniais gebėjimais atpažinti bei išreikšti emocijas. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra vien charakterio bruožai – tokias savybes palaiko nuolatinis bendravimas, aktyvus domėjimasis aplinka ir prasminga veikla.

    Kasdienybėje išryškėjo ir konkretūs skaičiai: mėlynosios zonos senjorai daugiau laiko skiria veikloms, kurios stimuliuoja tiek kūną, tiek protą. Vidutiniškai tai sudarė apie 11,3 valandos per savaitę, kai gretimoje teritorijoje – apie 6,8 valandos per savaitę.

    Vietoje bandymo viską daryti vienodai intensyviai, šie žmonės linkę pasirinkti tai, ką dar gali atlikti sėkmingai ir kas teikia pasitenkinimą. Dažniausiai minimos paprastos, bet reguliarios veiklos: sodininkystė, vaikščiojimas, bendruomenės susibūrimai ir kasdieniai darbai, kurie palaiko judėjimą bei socialinius ryšius.

    Kur yra Sardinijos mėlynoji zona?

    Remiantis naujesniais akademiniais aprašymais, Sardinijos mėlynoji zona apima šešis kaimus rytų ir centrinėje salos dalyje, Ogliastra regione. Istorinėse gimimo kohortose, ypač tarp 1880 ir 1900 metais gimusių žmonių, šimtamečių dalis čia buvo kelis kartus didesnė nei daugelyje Europos vietovių.

    Įdomus išskirtinumas – šiame Sardinijos regione šimtamečių vyrų ir moterų proporcijos yra artimesnės lygybei nei pasaulio vidurkis, kur dažniau dominuoja moterys. Tyrėjai taip pat kruopščiai tikrina amžių, lygindami civilinius ir bažnytinius archyvus bei rekonstruodami genealogijas, kad būtų išvengta dokumentų klaidų ar tapatybės supainiojimo.

    Nors vienos formulės ilgaamžiškumui nėra, tyrimas sustiprina tendenciją, kuri ryškėja ir kituose sveiko senėjimo darbuose: vien fizinės veiklos nepakanka. Ilgalaikę naudą duoda socialinis įsitraukimas, emocinis atsparumas, prasmingas vaidmuo bendruomenėje ir kasdieniai įpročiai, kuriuos realu išlaikyti dešimtmečiais.

  • „Stadler“ pristatė pirmą pasaulyje vandenilinį siaurojo geležinkelio traukinį: kas laukia 2028?

    „Stadler“ pristatė pirmą pasaulyje vandenilinį siaurojo geležinkelio traukinį: kas laukia 2028?

    Šveicarijos traukinių gamintoja „Stadler“ kartu su Sardinijos regiono vežėju ARST pristatė, kaip teigiama, pirmą pasaulyje vandeniliu varomą siaurojo geležinkelio traukinį. Prototipas pademonstruotas Erlene, o komercinis eismas planuojamas pradėti 2028 metais.

    Projektas orientuotas į siaurojo geležinkelio dekarbonizaciją ten, kur elektrifikacija būtų brangi arba techniškai sudėtinga. Vandenilio technologija čia taikoma kaip alternatyva dyzeliniams traukiniams, ypač regioniniuose maršrutuose ir turistiniuose koridoriuose.

    Pirmieji maršrutai Sardinijoje

    Pirmieji vandeniliniai sąstatai turėtų pasirodyti Sardinijoje ir aptarnauti kelias kryptis, tarp jų jungtis su Algėro oro uostu bei maršrutus tarp Sasario ir Algėro, taip pat Sasario ir Sorso. Pasak projekto iniciatorių, tikslas yra mažinti vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    „Vandeniliniai traukiniai, kurie kursuos ARST linijose, yra puikus pavyzdys aplinkai, vietos ekonomikai ir kompetencijų plėtrai mūsų regione“, – sakė Barbara Manca.

    Kiek taršos galima sutaupyti?

    „Stadler“ skaičiavimais, pakeitus 10 dyzelinių vienetų 10 vandenilinių sąstatų, anglies dioksido emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 2 100 tonų per metus. Tokie vertinimai paprastai priklauso nuo ridų, apkrovimo ir to, ar vandenilis pagamintas iš atsinaujinančių išteklių.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia klimato nauda pasiekiama tuomet, kai naudojamas žaliasis vandenilis, pagamintas elektrolizės būdu iš atsinaujinančios elektros. Jei vandenilis pagaminamas iš iškastinių šaltinių, bendra nauda reikšmingai sumažėja, todėl vis dažniau akcentuojama visos grandinės emisijų apskaita.

    Kaip veikia vandenilinis traukinys?

    Tokio tipo traukiniuose vandenilis naudojamas elektros energijai gaminti kuro elementuose, o gauta elektra maitina traukos sistemą ir įkrauna baterijas. Baterijos reikalingos energijos pikams, rekuperacijai ir stabilesniam darbui, todėl sprendimas dažnai vadinamas hibridiniu.

    „Stadler“ nurodo, kad šis modelis pritaikytas siaurojo geležinkelio specifikai ir lengvesnei konstrukcijai, kuri svarbi regioniniuose maršrutuose su griežtesniais infrastruktūros ribojimais. Iki reguliaraus keleivių vežimo sąstatai dar turės pereiti bandymus ir sertifikavimo procedūras.

    Gamintojai vandenilį mato kaip vieną iš kelių krypčių šalia baterinių traukinių ir dalinės elektrifikacijos. Sardinija nėra vienintelė teritorija, kur planuojamas diegimas: tokio tipo sprendimai ateityje minimi ir kituose Italijos regionuose, įskaitant Siciliją bei Kalabriją.

  • Įtariamas Ebolos atvejis Kaljaryje: pacientas izoliuotas ligoninėje, pradėti skubūs tyrimai

    Įtariamas Ebolos atvejis Kaljaryje: pacientas izoliuotas ligoninėje, pradėti skubūs tyrimai

    Italijos Sardinijos sostinėje Kaljaryje suaktyvinti protokolai dėl įtariamo Ebolos atvejo. Asmuo, kuriam pasireiškė su Ebolos virusine liga suderinami simptomai, paguldytas į Santissima Trinità ligoninės infekcinių ligų skyrių stebėjimui ir tyrimams.

    Vietos tarnybos nurodo, kad pacientas į ligoninę išgabentas iš namų, laikantis biologinės saugos reikalavimų. Teigiama, kad į įvykio vietą vyko kelių tarnybų pajėgos, o medikai dirbo su apsauginėmis priemonėmis, siekiant sumažinti galimos infekcijos plitimo riziką.

    Ką reiškia įtariamas atvejis?

    Įtariamas atvejis nereiškia patvirtintos diagnozės: galutinis atsakymas priklauso nuo laboratorinių tyrimų. Ebolos simptomai ankstyvoje stadijoje gali priminti kitas infekcijas, todėl kritiškai svarbu greitai įvertinti kelionių istoriją, galimus kontaktus ir atlikti specifinius testus.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad pacientas galėjo neseniai grįžti iš kelionės į užsienį, tačiau jo pilietybė neįvardijama. Oficialios institucijos paprastai tokiais atvejais riboja detales, kad būtų apsaugotas paciento privatumas ir išvengta nepagrįstos panikos.

    Italijos žingsniai dėl pasirengimo

    Pastarosiomis dienomis Italija pranešė siunčianti ekspertus iš Romos Lazzaro Spallanzani instituto į Kongo Demokratinę Respubliką, kur registruojami Ebolos protrūkiai. Šalies vadovybė taip pat kelia klausimą dėl griežtesnio koordinavimo ir sienų valdymo Europos lygiu, akcentuodama ankstyvo nustatymo ir greitos reakcijos svarbą.

    Europos Sąjungoje tokiais atvejais praktikoje taikoma rizikos vertinimo logika: stiprinama epidemiologinė stebėsena, peržiūrimi pasirengimo planai gydymo įstaigose, o prireikus organizuojamas kontaktų atsekimas. Sprendimai paprastai priklauso nuo to, ar atvejis patvirtinamas, ir ar nustatomi artimi kontaktai.

    Protrūkiai Afrikoje ir rizika plisti

    Africa CDC vadovas Jeanas Kaseya tarptautinei žiniasklaidai teigė, kad iki gegužės 30 dienos Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje buvo registruoti 263 patvirtinti Ebolos atvejai ir 43 patvirtintos mirtys. Jo teigimu, įtariamų atvejų skaičius viršija 1 100, o regioninio išplitimo rizika išlieka reali.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias pavojus kyla ten, kur sveikatos sistema patiria didelį krūvį, o gyventojų judėjimas tarp regionų intensyvus. Europos šalims svarbiausia užduotis tokiose situacijose yra laiku atpažinti importuotą atvejį, užtikrinti izoliavimą ir tikslų kontaktų valdymą, kad būtų užkirstas kelias vietiniam plitimui.

    Kol Kaljario atvejis nėra laboratorijoje patvirtintas, jis vertinamas kaip įtariamas, o visuomenės sveikatos tarnybos paprastai laukia tyrimų atsakymų prieš skelbdamos papildomas priemones. Artimiausiu metu tikimasi daugiau informacijos apie paciento būklę ir testų rezultatus.

  • Paskelbtas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių reitingas: antra vieta atiteko Europai

    Paskelbtas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių reitingas: antra vieta atiteko Europai

    Kelionių industrijoje paskelbtas naujas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių penkiasdešimtukas, kuriame į pirmą vietą iškilo Entalula paplūdimys Filipinuose. Reitingo sudarytojai teigia vertinę ne tik vaizdus, bet ir tai, kiek vieta išlikusi natūrali bei neperpildyta.

    Entalula paplūdimys yra Palavano saloje ir pasiekiamas tik valtimi, todėl masinio turizmo srautai čia paprastai mažesni. Būtent ribotas privažiavimas, kalkakmenio uolos ir skaidrus vanduo dažnai tampa kriterijais, kurie tokias vietas iškelia į reitingų viršų.

    Europos paplūdimiai tarp lyderių

    Iš visų 50 paplūdimių net 11 yra Europoje, o aukščiausiai įvertintas Fteri paplūdimys Graikijoje užėmė antrą vietą pasaulyje. Jis įsikūręs Kefalonijoje, atokioje įlankoje, kurią galima pasiekti tik laivu arba leidžiantis stačiu taku.

    „Nepažeistas Fteri paplūdimio grožis ir rami aplinka paverčia jį prieglobsčiu tiems, kurie ieško tylos ir gilesnio ryšio su gamta“, – teigė reitingo sudarytojai.

    Į Europos sąrašą taip pat pateko Cala Macarella Menorkoje, Cala Dei Gabbiani Sardinijoje, Kaputaş paplūdimys Turkijos pietvakariuose ir Porto Katsiki Lefkadoje. Reitinge minimi ir Prancūzijos Korsikos Santa Giulia, Portugalijos Algarvės Praia Da Falésia bei Airijos Keem paplūdimys Mejo grafystėje.

    Kaip sudaromas geriausių paplūdimių reitingas?

    Reitingas sudarytas remiantis daugiau nei 1 000 kelionių sektoriaus atstovų nominacijomis ir balsais, tarp jų yra kelionių žurnalistų, agentų bei turinio kūrėjų. Vertinant paplūdimius atsižvelgiama į kraštovaizdžio išskirtinumą, galimas laukinės gyvūnijos patirtis, vandens ramumą maudynėms ir bendrą tikimybę turėti vadinamąją idealią paplūdimio dieną.

    Atskirai akcentuojamas vietos natūralumas ir žmonių srautai, nes pernelyg intensyvus turizmas dažnai mažina patirties kokybę. Pastaraisiais metais kelionių tendencijos Europoje vis dažniau krypsta į mažiau žinomus, sunkiau pasiekiamus paplūdimius, kur svarbi ne infrastruktūra, o aplinkos autentiškumas.

    Tokie sąrašai neretai veikia ir kaip kelionių planavimo įrankis, tačiau ekspertai primena, kad sezoniškumas, orai ir vietos taisyklės gali smarkiai pakeisti patirtį. Planuojant kelionę verta pasidomėti privažiavimu, saugomų teritorijų reikalavimais ir tuo, ar vietovėje ribojamas lankytojų skaičius.