CP v2

Tag: Sartų žirgų lenktynės

  • Vilniaus rotušėje pagerbtos 13 naujų gyvojo paveldo vertybių: nuo kanklių iki Sartų tradicijų

    Vilniaus rotušėje antradienio popietę pristatytos trylika naujų reiškinių, įrašytų į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į sąvadą pateko tiek šimtmetį menančios muzikavimo ir dainavimo tradicijos, tiek bendruomenes telkiančios šventės, amatai ir kulinarinis paveldas.

    Renginyje dalyvavo tradicijų puoselėtojai ir savivaldybių atstovai iš įvairių šalies vietovių, taip pat Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovai. Įrašymą į sąvadą patvirtinantys sertifikatai įteikti bendruomenėms, šeimoms ir pavieniams saugotojams, kurie perduoda žinias iš kartos į kartą.

    Kas šiemet papildė sąvadą?

    Tarp įvertintų tradicijų – regionų savitumą ryškinančios muzikinės ir apeiginės praktikos. Pristatyta Darsūniškio Trijų Karalių vaikštynių tradicija, taip pat Skriaudžių kanklininkų puoselėjamas repertuaras ir grojimo technika, kuri per laiką tapo atpažįstamu vietos kultūriniu ženklu.

    Skambėjo ir Žemaitijos dounininkų daugiabalsis dainavimas, o Kelmėje vykstantys etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai pristatyti kaip svarbi žinių perdavimo grandis. Renginyje dėmesio sulaukė ir liuteronų giedojimo tradicija, primenanti Mažosios Lietuvos religinės muzikos paveldą.

    Nuo maisto iki žvejybos ir fotografijos

    Sąvadą papildė ir ūkinės bei meninės praktikos, buriančios vietos bendruomenes. Tarp jų – bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimas, siejamas su Dzūkijos kulinariniu paveldu, ir archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje, padedanti išlaikyti vietos tapatybę bei tradicinį gyvenimo būdą.

    Įvertinta ir analoginės fotografijos praktika, kurios puoselėtojai saugo tradicinius vaizdų kūrimo procesus bei amato žinias. Ši kryptis pastaraisiais metais pastebimai atgimsta Europoje ir Lietuvoje, o bendruomenės vis dažniau kuria dirbtuves, edukacijas ir mažatiražius leidinius.

    Žirgo tradicijos ir tautinių bendrijų indėlis

    Tarp naujų vertybių – žirgų maudynių praktika Anykščių naktigonės šventėje, pabrėžianti ryšį tarp žmogaus ir žirgo. Taip pat pristatytos daugiau kaip du šimtus metų skaičiuojančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kurios šiandien jungia istorinę atmintį, sportą ir vietos turizmą.

    Šiemet išskirtas ir tautinių bendrijų aktyvumas: pristatytos moldavų ir rumunų pavasario šventės „Marcišor“ tradicijos bei romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“. Tokios iniciatyvos, kultūros lauke vis dažniau akcentuojant įtrauktį, prisideda prie daugiakultūrio Lietuvos veido matomumo.

    „Šios iškilmės primena, kad kultūrą kuria žmonės, o tradicijų gyvybingumas priklauso nuo bendruomenių atsidavimo“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys.

    Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas kuriamas nuo 2017 metais ir nuosekliai pildomas kasmet. Sąvado valdytoja yra Kultūros ministerija, o tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kviečiantis bendruomenes rudenį teikti naujas paraiškas dėl tradicijų įrašymo.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.