CP v2

Tag: Šarūnas Sauka

  • Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje, Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje atidaroma nauja Šarūno Saukos kūrinių paroda. Joje pristatomi darbai iš privačios menininko sesers kolekcijos, apimantys kelis kūrybos laikotarpius.

    Organizatorių teigimu, lankytojai išvys ir kūrinius, kurie iki šiol beveik nebuvo rodyti viešai. Ekspozicija rengiama galerijai minint trejų metų veiklos sukaktį, todėl paroda siekia papildyti nuolatinę galerijos programą nauju turiniu.

    Kodėl parodoje tiek įvairovės?

    Pasak Šarūno Saukos, idėja surengti naują ekspoziciją kilo iš noro, kad žmonėms netektų kas kartą matyti tos pačios nuolatinės ekspozicijos. Parodai atrinkti kūriniai kaupti ilgą laiką, be iš anksto suformuotos koncepcijos ar vieno atrankos principo.

    „Yra pastovi ekspozicija ir man graužia sąžinė, kad žmonėms tenka tą patį žiūrėti“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Menininkas ekspozicijos pobūdį apibūdina vaizdžiai, pabrėždamas skirtingų laikotarpių ir nuotaikų dermę. „Darbai ten visokie, kaip balta mišrainė“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Ankstyvieji kūriniai ir laikmečio ženklai

    Parodoje greta vėlesnės tapybos eksponuojami ir ankstyvieji 1979–1985 metais sukurti darbai, tarp jų ir studijų laikotarpio kūriniai. Tai suteikia progą pamatyti, kaip formavosi menininko braižas ir kokie motyvai jo kūryboje atsirado anksčiausiai.

    Ankstyvieji darbai leidžia atpažinti temas, vėliau tapusias ryškiomis Šarūno Saukos kūrybos ašimis: žmogaus figūrą, kūniškumą, grotesko ir trapumo įtampą, dramatišką, kartais ironišką būseną. Pats menininkas skirtumus tarp etapų sieja ne tiek su stilistika, kiek su amžiumi ir savijauta skirtingu metu.

    „Buvau trisdešimties ir tapiau lyg būdamas septyniasdešimties, o dabar, būdamas septyniasdešimties, tapau kaip trisdešimties. Tuo jie skirias“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Paklaustas apie studijų metais sukurtus kūrinius, autorius savo tuometinę būseną apibūdino trumpai. „Jaunas ir durnas“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Asmeninis parodos fonas

    Parodą lydi specialiai jai parašytas asmeniškas Šarūno Saukos tekstas apie atmintį, laiką ir ryšį su seserimi, kurios namuose darbai buvo saugomi daugelį metų. Šis sluoksnis parodai suteikia intymesnį foną, tačiau pats menininkas pabrėžia paprastą jos atsiradimo priežastį.

    „Sesuo yra mano artimiausias žmogus. Didelės koncepcijos čia nėra“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Parodos kuratorė Monika Saukaitė akcentuoja, kad kūriniai labai skirtingi ir nėra sujungti viena tema, tačiau žiūrint juos kaip visumą atsiveria savotiška laiko perspektyva. Jos teigimu, ekspozicija leidžia patirti pojūtį, lyg vienu metu būtų gyvenama skirtinguose gyvenimo tarpsniuose.

    „Paveikslus sieja kone nematomas saitas – tai, kad jie jau daugelį metų gyvena vienuose namuose, ir todėl, galbūt, kaip ir žmonės, gyvenantys drauge, kažkuo supanašėja“, – sakė Monika Saukaitė.

    Parodos atidarymas vyks gegužės 30 dieną 15 valandą ir sutaps su Zarasų miesto kurortinio sezono atidarymo švente. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.

  • Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų 520 metų jubiliejus startuoja: ką žada sezono uždanga – nuo dvarų iki kultūros ir sporto

    Zarasų rajone gegužės 7 dieną surengtas žurnalistų infoturas tapo savotiška jubiliejinio sezono įžanga: skirtingų redakcijų komandos per vieną dieną aplankė bendruomenes, kultūros erdves, dvarus ir vietos verslus. Savivaldybė siekia, kad 520 metų miesto sukaktis būtų pasakojama ne tik per renginių programą, bet ir per žmones bei vietas, kurios kuria krašto tapatybę.

    Tokie vizitai pastaraisiais metais tapo įprasta turizmo rinkodaros praktika Lietuvoje: regionai konkuruoja dėl vietinio turizmo srautų, todėl vis dažniau akcentuoja autentiškas patirtis, gastronomiją, kultūrą ir trumpus savaitgalio maršrutus. Zarasų atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną pasakojimą sujungiami ežerų krašto gamtos motyvai ir ryškūs kultūros taškai.

    Svetingumas ir skoniai

    Vienas šilčiausių susitikimų įvyko Salako bendruomenės „Sakalas“ namuose, kur svečius pasitiko vietos gyventoja Matilda Klonienė. Ji pristatė totoriško šimtalapio kepimo tradiciją ir vaišino ką tik paruoštu kepiniu, primindama, kad kulinarinis paveldas regione dažnai gyvas ne muziejuose, o žmonių namuose.

    Šlyninkos vandens malūne infoturas sutapo su Šv. Stanislovo diena, dar vadinama Cibuliniu, todėl svečiai buvo vaišinami gira ir pyragu. Tokie kalendorinių švenčių akcentai vis dažniau integruojami į turistinius maršrutus, nes padeda lankytojams patirti vietą per konkrečią progą, o ne vien per ekspoziciją.

    Dvarai ir naujos patirtys

    Antazavės dvaras pristatytas kaip paveldo objektas, kuris veikia ne tik kaip istorinis pastatas, bet ir kaip kultūrinė erdvė. Dvarui vadovaujanti Lina Brogaitė-Kažemėkienė žurnalistams akcentavo, kad šiandien tokių vietų sėkmę lemia gebėjimas suderinti paveldosaugą, renginius ir bendruomenės įtraukimą.

    Vasaknų dvare šį sezoną numatomi gastronominiai akcentai: planuojama, kad vasarą dvaro virtuvei vadovaus šeima iš Italijos, kuri kurs patiekalus iš vietinių produktų. Dvaro savininkas Alfonsas Kevišas pristatė ir ateities idėjas, tarp jų – pirties bei SPA kryptį, kuri daugelyje regionų tampa papildomu argumentu keliauti ne tik vasarą.

    Vasaknų dvare pristatyta ir žolelių gira „Herbafizz“, kurią kuria Andrius Vilkas. Degustacijos ir vietinių gamintojų istorijos atliepia platesnę tendenciją, kai regionai kelionių patirtį papildo mažųjų kūrėjų produktais, edukacijomis ir sezoniniais renginiais.

    Kultūra, gamta ir bendruomenė

    Tarp ryškiausių kultūrinių stotelių paminėta Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija, kuri daugeliui svečių paliko stiprų įspūdį dėl ekspozicijos ir atmosferos. Tokios erdvės tampa traukos centrais ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie ieško netikėtų maršrutų už didžiųjų miestų ribų.

    Infoturo metu lankytasi ir poilsio bei sveikatinimo erdvėse, tarp jų – NerDas Villa SPA Resort, kur pristatytos procedūros ir parodomasis masažas. Sveikatinimo paslaugos regionuose dažnai padeda prailginti turistų viešnagę, ypač jei jos derinamos su gamtos maršrutais ir kultūros programa.

    Gamtinių patirčių kryptį papildė susitikimas su „Lapės slėnis AVM“ atstove, kuri pasakojo apie gyvenimą arti gamtos, žvaigždėto dangaus stebėjimą ir žirgininkystę. Šiaurės rytų Lietuvoje tokios patirtys ypač patrauklios dėl mažesnės šviesos taršos ir ežerų kraštovaizdžių.

    Sporto bendruomenės pulsą žurnalistai pajuto susitikę su Zarasų rankinio klubo „Ežerietis“ atstovais, kurie įsitraukė į jubiliejinės šventės komunikaciją. Sporto klubai regionuose dažnai tampa ne tik varžybų organizatoriais, bet ir bendruomenės tapatybės dalimi, telkiančia savanorius, jaunimą ir rėmėjus.

    Dar viena stotelė buvo UAB „Lietuvos žirgynas“ Sartų skyrius, kur pristatyti vykstantys pokyčiai ir siekis erdvę labiau atverti lankytojams. Tokie objektai, turintys aiškią istoriją ir infrastruktūrą, gali tapti svarbiu traukos tašku, jei pasiūlo daugiau nei vien ekskursiją, pavyzdžiui, edukacijas ar renginius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad jubiliejinis sezonas Zarasuose bus kuriamas iš daugybės mažų istorijų, o 520 metų sukaktis taps proga į regioną pažvelgti kaip į gyvą, besikeičiančią vietą. Pasak jų, infoturo metu užfiksuotos patirtys vėliau virs publikacijomis ir reportažais, kurie padės planuojantiems kelionę susidėlioti savo maršrutą.

    Tekstas parengtas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktą informaciją.