CP v2

Tag: Šarvuota technika

  • Atrodo kaip metaliniai karstai: Ukraina pristatė šarvuotas kapsules sužeistųjų evakuacijai

    Atrodo kaip metaliniai karstai: Ukraina pristatė šarvuotas kapsules sužeistųjų evakuacijai

    Ukrainoje kuriama nauja sužeistųjų evakuacijos koncepcija, kuri iš pirmo žvilgsnio primena metalines kapsules. Idėja paprasta: maksimaliai apsaugoti sužeistąjį ir sumažinti riziką medikams bei evakuacijos komandai, kai prie fronto linijos dirbti tampa ypač pavojinga.

    Gamintojas „Robotic Complexes“ skelbia, kad svarbiausia sistemos dalis yra šarvuota kapsulė, pagaminta iš „Armox 500T“ plieno, kurio storis siekia 3,5 milimetro. Kapsulės vidus išklotas HDPE 1000 polietilenu, o šoninės ir galinės durys leidžia sužeistąjį įkelti iš skirtingų pusių ir pasiekti transportavimo metu.

    Kapsulėje įrengta ventiliacija, šildymas, apšvietimas ir pirmosios pagalbos rinkinys. Taip pat numatyta dieninio ir naktinio stebėjimo kamera bei dvipusio balso ryšio sistema, kad operatoriai galėtų matyti situaciją viduje ir palaikyti kontaktą su evakuojamu kariu.

    Ryšiui planuojama naudoti kelis kanalus, įskaitant ELRS, LTE, „Starlink“ ir šviesolaidinį ryšį. Pasak kūrėjų, net atjungus kapsulę nuo pagrindinės platformos, turėtų išlikti aktyvūs du nepriklausomi ryšio kanalai, kad būtų sumažinta ryšio praradimo rizika.

    Kūrėjai taip pat dirba ties gyvybinių rodiklių stebėjimo sistemų integracija. Tikslas yra perduoti medikams informaciją apie sužeistojo būklę dar transportavimo metu, kad atvykus į medicinos punktą būtų galima greičiau priimti sprendimus ir paruošti reikalingą pagalbą.

    Numatoma, kad apsaugą nuo grėsmių iš oro papildys pasyvios priemonės prieš dronus, tinklų paleidimo sprendimai ir elektroninės kovos sistemos. Elektrinė pavara turi mažinti platformos pastebimumą, nes tokios transporto priemonės gali turėti mažesnį akustinį ir šiluminį pėdsaką.

    Platforma „Murakha“ varoma dviem elektriniais varikliais, kurių bendra sukimo momento vertė siekia 1 600 Nm. Energiją tiekia 35 kWh baterija, o deklaruojamas nuotolis gali siekti iki 80 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir apkrovos.

    „Robotic Complexes“ taip pat pranešė apie kapsulės konstrukcijoje naudojamo plieno balistinius bandymus, atliktus 50 metrų atstumu, šaudant skirtingo kalibro šaudmenimis. Lygiagrečiai vystomas papildomas grotelių tipo šarvas, kuris turėtų padidinti atsparumą FPV dronų atakoms.

    „Murakha“ šeimos platformos Ukrainos kariuomenei nėra visiška naujiena: anksčiau jos naudotos logistinei veiklai netoli fronto, gabenant įrangą ir atsargas. CASEEVAK modulis turėtų praplėsti šių bepilotžių sprendimų paskirtį, orientuojantis į vieną jautriausių užduočių kare, sužeistųjų evakuaciją iš pavojingų zonų.

  • Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Ukrainiečiai perdarė M1A1 „Abrams“: neįprastos grotos ir papildomas šarvas keičia karo taisykles

    Socialiniame tinkle X pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Ukrainos naudojamas amerikietiškas tankas M1A1 „Abrams“, gerokai besiskiriantis nuo įprastos išvaizdos. Kareiviai jį papildomai apšarvavo ir pakeitė dalį konstrukcijos, kad transporto priemonė geriau atlaikytų šiuolaikines grėsmes fronte.

    Įraše tankas remia pėstininkus ir 120 milimetrų pabūklo ugnimi apšaudo miškingą vietovę, kurioje įsitvirtinę Rusijos pajėgų kariai. Didžiausią dėmesį traukia ne ginkluotė, o išorėje sumontuotos papildomos apsaugos priemonės.

    Tankas apjuostas priešdroninėmis grotomis, matyti papildomų konstrukcinių elementų ir maskavimo sprendimų, kurie turėtų apsunkinti bepilotes atakas. Tokios vadinamosios narvo tipo apsaugos dažniausiai diegiamos siekiant sumažinti FPV dronų, į viršų nukreiptų kumuliacinių užtaisų ir kitų improvizuotų priemonių efektyvumą.

    Šią modernizaciją, kaip skelbiama, atliko Ukrainos 475-ojo šturmo pulko kariai, panaudoję tanką, kuris Ukrainą pasiekė kaip Vakarų paramos dalis. Pastaraisiais metais fronto realijos paskatino Ukrainos dalinius techniką adaptuoti vietoje, nes standartinė gamyklinė apsauga ne visada atitinka masiškai naudojamų dronų keliamą riziką.

    Dronų karas iš esmės pakeitė šarvuotos technikos panaudojimą: net ir modernūs tankai tapo lengviau aptinkami, o judėjimas atvirose vietovėse dažnai reiškia didesnę tikimybę patekti į stebėjimo ir smūgių grandinę. Ypač pavojingi nedideli FPV dronai, kurių operatoriai taikosi į silpnesnes vietas, įskaitant viršutinę projekciją, kur šarvas tradiciškai būna plonesnis.

    Panašūs sprendimai pastebimi ir kitoje fronto pusėje: Rusija taip pat viešai rodė tankus su ant bokštelių įrengtomis grotomis, tinklais ar kitomis improvizuotomis apsaugomis. Tai rodo platesnę tendenciją, kad šarvuota technika vis dažniau komplektuojama papildomais barjerais, o kartu ieškoma efektyvesnių aptikimo ir aktyvios gynybos sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien grotos problemos neišsprendžia, tačiau jos gali padidinti išgyvenamumą, ypač kai technika veikia arti priešo ir yra nuolat stebima iš oro. Tikėtina, kad ateityje tankų evoliucija dar labiau suks į kompleksinę apsaugą, apimančią tiek pasyvų šarvavimą, tiek jutiklius ir priemones, skirtas neutralizuoti artėjančius taikinius.

  • Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusijos valstybinis koncernas „Rostec“ pranešė baigęs modernizuotos šarvuotos technikos evakuacijos mašinos BREM-80 bandymus ir teigė, kad serijinė gamyba jau pradėta, o technika perduodama kariuomenei. Pasak gamintojų, sprendimai esą kurti įvertinus karo Ukrainoje patirtį, kur technikos atgabenimas iš mūšio lauko tapo ypač rizikingas.

    BREM-80 yra skirta iš mūšio zonos evakuoti apgadintus ar nebejudančius šarvuočius, pirmiausia tankus, ir atlikti dalį remonto darbų lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarbios ne tik logistikai, bet ir tam, kad mūšio lauke likusi technika nepatektų priešininkui ar nebūtų sunaikinta artilerijos bei dronų.

    Kas pasikeitė modernizuotame variante

    Vienas pagrindinių atnaujinimų, apie kurį kalba Rusijos gamintojai, yra mechanizuotas sukabinimo įrenginys, leidžiantis prijungti tempiamą techniką neišlipant įgulai. Tradiciškai įgulos nariai turi išeiti į atvirą erdvę pritvirtinti lynų, o šiuolaikinėse kovos sąlygose tai ypač pavojinga dėl dronų, snaiperių ir artilerijos ugnies.

    Gamintojai tvirtina, kad naujas mechanizmas išbandytas esant maksimalioms apkrovoms, tempiant sunkią šarvuotą techniką per nelygų reljefą. Vis dėlto nepriklausomų duomenų, patvirtinančių bandymų apimtį ir jų rezultatus realiomis fronto sąlygomis, viešai nepateikta.

    Be to, „Uralvagonzavod“ ir „Rostec“ nurodo, kad mašina sustiprinta prieš kumuliacinius užtaisus, dronus ir artilerijos skeveldras. Taip pat skelbiama apie naujas ryšio priemones, vadinamas šeštos kartos radijo sistema, bei atsparumo trukdymui patikras elektroninės kovos aplinkoje.

    Kuo svarbi T-80 bazė ir kokie pažadai kelia abejonių

    BREM-80 sukurta T-80 tanko važiuoklės pagrindu ir naudoja dujinės turbinos variklį. Gamintojai akcentuoja privalumą šaltyje, teigdami, kad variklis gali būti užvedamas per kelias minutes net esant iki minus 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kas teoriškai svarbu šiauriniuose regionuose.

    Modernizuotas variantas taip pat turi buldozerio peilį, kuris gali būti naudojamas keliams valyti, pravažoms paruošti ar pačiai mašinai stabilizuoti atliekant traukimo bei kitus darbus. Tokie sprendimai paprastai didina evakuacijos greitį ir mažina laiką, kurį technika praleidžia atviroje, apšaudymo rizikai jautrioje vietoje.

    Rusijos gamintojai taip pat tvirtina, kad BREM-80 traukos galimybių pakanka ne tik rusiškai ir sovietinei, bet ir sunkesnei vakarietiškai šarvuotai technikai, o kai kuriais atvejais esą įmanoma vilkti kelis tankus vienu metu. Tačiau tai yra gamintojo deklaracijos, kurios kol kas neturi viešai patvirtintų nepriklausomų įrodymų, o reali gynybos priemonių veiksmingumo statistika nėra skelbiama.

    Ką žinome apie gamybą ir pristatymus

    „Rostec“ komunikate teigiama, kad modernizuotas BREM-80 praėjo pilną bandymų ciklą, o serijinė gamyba pradėta ir mašinos jau tiekiamos Rusijos pajėgoms. Kiek vienetų pagaminta ir perduota, nenurodoma, todėl įvertinti gamybos mastą ir realų diegimo tempą šiuo metu sudėtinga.

    Karo Ukrainoje kontekste technikos evakuacijos grandis tapo vienu iš kritinių elementų, nes intensyvus dronų naudojimas ir nuolatinė artilerijos grėsmė riboja galimybes saugiai pasiekti apgadintas mašinas. Dėl to tokie atnaujinimai kaip nuotoliniu ar mechanizuotu būdu valdomas sukabinimas ar papildoma apsauga teoriškai gali turėti praktinę vertę, tačiau jų realų rezultatą lemia masinis panaudojimas ir išlikimas mūšio lauke.

    „Skelbti apie modernizaciją lengva, tačiau svarbiausia yra tai, kaip greitai tokia technika pasiekia dalinius ir kaip ji veikia realiomis sąlygomis“, – pažymima bendrame gamintojų pareiškime apibūdinant bandymų pabaigą ir planus tęsti tiekimą.

  • Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Pranešimai iš Donbaso fronto

    Rusijos šaltiniai skelbia, kad Donecko kryptimi įvykdytame puolime T-90 serijos tankai esą pralaužė ukrainiečių gynybines linijas ir atvėrė kelią lengvesnei technikai. Minimas 228-asis gvardijos mechanizuotųjų šaulių pulkas, priklausantis 90-ajai gvardijos tankų divizijai.

    Tokios žinutės vertintinos atsargiai, nes mūšio lauko informacija dažnai naudojama propagandai ir ne visada gali būti nepriklausomai patvirtinta. Vis dėlto pats epizodas atspindi platesnę tendenciją, kai abi pusės ieško būdų prisitaikyti prie dronų dominavimo.

    Tankas, kuris atlaikė dronų atakas

    Pasakojime išskiriamas T-90M, kuris, kaip teigiama, vadovavo atakai ir esą prasiveržė iki 12 kilometrų per intensyviai kontroliuojamą zoną. Nurodoma, kad į tanką galėjo pataikyti apie 40 dronų, tačiau jis kurį laiką išliko kovinis.

    Teigiama, kad tanką gelbėjo šarvai ir papildomi priešdroniniai patobulinimai, tačiau nuolatinė ugnis vis tiek sukėlė kritinių gedimų. Pasak aprašymo, buvo apgadintos stebėjimo priemonės, pabūklo mazgai, ugnies valdymas ir ventiliacija, o galiausiai įgula paliko sustojusį tanką.

    Kodėl dronai ne visada sustabdo šarvuotį

    Ukrainos ir Rusijos kare dronai tapo viena svarbiausių priemonių žvalgybai ir smūgiams, tačiau jie nėra universalus atsakymas į šarvuotą techniką. Šarvuotis gali išlikti pavojingas, jei turi papildomą apsaugą, veikia su pėstininkais ir artilerija, o dronų operatoriams trukdo elektroninė kova.

    Didelę reikšmę turi ir tai, kiek laiko tankas išsilaiko aktyvus mūšyje. Net jei galiausiai jis imobilizuojamas, keliolika ar keliasdešimt minučių išlaikytas spaudimas gali būti pakankamas pralaužti pozicijas, išprovokuoti atsitraukimą ar priversti gynėjus atskleisti ugnies taškus.

    Apsaugos sistemos ir galimos puolimo užuominos

    Tekste pabrėžiama, kad šis pralaužimas esą įvyko be aktyvios apsaugos sistemų „Arena-M“, kurios rusų technikoje pastaruoju metu minimos vis dažniau. Aktyvios apsaugos sistemos teoriškai skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas, tačiau reali jų veikimo sėkmė priklauso nuo taktikos ir konkrečių grėsmių.

    Taip pat cituojami teiginiai, kad Rusija gali ruoštis didesnio masto šarvuotos technikos puolimui rudenį Donecko srityje, įvardijant Dobropolio kryptį. Jei tokios operacijos vyktų, jos tikėtina remtųsi ne vien tankais, bet ir elektronine kova, artilerija, dronų masiniu naudojimu bei oro žvalgyba.

    Šis atvejis rodo, kad fronte tęsiasi technologijų ir kontrtechnologijų lenktynės: dronų vaidmuo auga, tačiau kartu tobulinamos ir priemonės jų efektyvumui mažinti. Dėl to sunkioji šarvuota technika, nepaisant didelių nuostolių, kol kas nepraranda reikšmės kaip priemonė pramušti gynybą ir išlaikyti tempą.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukraina prikėlė BWP-1: sovietinį kovos vežimą „persodino“ su „Guardian 30“ bokšteliu

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas paviešino modernizuoto sovietinės kilmės pėstininkų kovos vežimo BWP-1 nuotraukas. Vietoje senos kūginės bokštelio konstrukcijos sumontuotas nuotoliniu būdu valdomas kovos modulis „Guardian 30“, kurį gamina Ispanijos bendrovė „Escribano Mechanical and Engineering“.

    Naujoji konfigūracija iš esmės keičia platformos paskirtį: iš transportavimo priemonės BWP-1 tampa realesniu ugnies paramos vienetu. Pagrindinis pokytis – atsisakyta originalios 73 mm patrankos 2A28 Grom, kuri ilgą laiką laikyta pasenusia dėl riboto taiklumo ir efektyvumo šiuolaikinėse kovos sąlygose.

    Kas yra „Guardian 30“?

    „Guardian 30“ yra stabilizuotas, nuotoliniu būdu valdomas bokštelis su 30 mm automatine patranka MK44S „Bushmaster II“. Modulyje taip pat integruotas 7,62 mm kulkosvaidis, dūminių granatų leidimo sistema ir dviguba elektrooptika su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu bei dienos kamera.

    Gamintojo duomenimis, pati sistema sveria mažiau nei 1 250 kilogramų, o bokštelis gali suktis 360 laipsnių kampu. Pakėlimo amplitudė nuo minus 20 iki plius 60 laipsnių svarbi ne tik miestuose, bet ir kovai su aukščiau skrendančiais taikiniais, įskaitant dronus.

    Kuo tai svarbu fronte?

    Stabilizacija ir pažangūs jutikliai leidžia tiksliau šaudyti judant ir didesniais atstumais, o tai ypač aktualu ten, kur priešo taikiniai pasirodo trumpam. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes naikinti lengvai šarvuotą techniką, ugnies taškus ir kitus greitai atsirandančius taikinius.

    Nuotolinio valdymo principas keičia ir įgulos saugumą: operatorius dirba korpuso viduje, todėl mažėja rizika, palyginti su situacija, kai karys fiziškai būna bokštelyje. Šis aspektas tapo itin svarbus kare, kuriame plačiai naudojami FPV dronai, artilerija ir skeveldrų grėsmė.

    Modernizacija ir pramoninis bendradarbiavimas

    Ukraina jau anksčiau yra skelbusi apie „Guardian 30“ sistemų tiekimą ir siekį plėsti bendradarbiavimą su Ispanijos gynybos pramone. Tarp aptariamų krypčių minėta ir galimybė lokalizuoti modulių ar jų komponentų gamybą Ukrainoje, kad modernizacija vyktų greičiau ir būtų mažiau priklausoma nuo logistikos.

    Tuo pat metu Ukraina vysto ir savus sprendimus – diegia skirtingas beįgules bokštelių koncepcijas su 30 mm ginkluote, kai kuriose versijose numatant ir prieštankinių raketų integraciją. Keli lygiagrečiai vykdomi atnaujinimo keliai leidžia greičiau didinti kovinį pajėgumą, net jei bazinių BWP-1 korpusų techninė būklė ir komplektacija skiriasi.