Tag: SAS

  • SAS po bankroto daro istorinį 8,75 mlrd. eurų statymą: užsakė iki 40 „Airbus“ lėktuvų

    SAS po bankroto daro istorinį 8,75 mlrd. eurų statymą: užsakė iki 40 „Airbus“ lėktuvų

    Skandinavijos oro linijos SAS paskelbė didžiausią savo istorijoje orlaivių užsakymą: bendrovė sutiko įsigyti iki 40 „Airbus“ plataus fiuzeliažo lėktuvų. Sandorio vertė, skaičiuojant pagal katalogines kainas, viršija 8,75 mlrd. eurų, tačiau aviacijos rinkoje įprasta, kad tokio masto pirkimams taikomos reikšmingos nuolaidos.

    Užsakymas pristatytas spaudos konferencijoje Kopenhagoje ir apima A330 šeimos dviejų praėjimų orlaivius, kuriais SAS ketina atnaujinti bei plėsti tolimųjų skrydžių parką. Pirmųjų pristatymų laukiama nuo 2030 metų pradžios, todėl sprendimas laikomas ilgalaikiu strateginiu žingsniu.

    Pagal SAS pateiktą informaciją, paketas sudarytas iš naujesnių, taupesnių A330-900, priklausančių A330neo linijai, ir A330-300 modelių. Bendrovė pabrėžia, kad dalis orlaivių leis greičiau didinti pajėgumus artimesniu laikotarpiu, o A330-900 turėtų tapti efektyvesnio augimo pagrindu ateityje.

    Posūkis po restruktūrizacijos

    Šis užsakymas ypač išsiskiria tuo, kad SAS iš bankroto apsaugos pagal JAV Chapter 11 procedūrą pasitraukė tik 2024 metais. Restruktūrizacija reiškė skausmingus pokyčius: buvo nurašyta dalis įsipareigojimų, bendrovės akcijos išbrauktos iš biržos, o į savininkų gretas atėjo nauji investuotojai, tarp jų ir „Air France-KLM“ vadovaujama grupė.

    Kartu SAS pakeitė ir aljansą: paliko Star Alliance ir prisijungė prie konkuruojančios SkyTeam. Bendrovė teigia, kad atsigavimas įsibėgėjo, o 2025 metais ji grįžo į veiklos pelną po ankstesnių didelių nuostolių.

    Kodėl laimėjo „Airbus“

    SAS sprendimas laikomas reikšminga „Airbus“ pergale prieš JAV konkurentę „Boeing“, kurios 787 „Dreamliner“ ir 777X buvo minimi kaip galimi kandidatai. Pasirinkimą sustiprino praktinis argumentas: SAS jau eksploatuoja A330, todėl gamintojo nekeičia ir išvengia brangiai kainuojančių naujo tipo lėktuvų įvedimo darbų, įskaitant įgulų perkvalifikavimą, atsarginių dalių logistiką ir antžeminę priežiūrą.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį parko vientisumo principą: papildomi A330-300 turėtų būti lengvai integruojami į esamas operacijas, o A330-900 daugeliu konstrukcinių sprendimų yra artimi ankstesniems modeliams. Tokia strategija dažnai leidžia mažinti eksploatacinius kaštus ir didinti planavimo lankstumą.

    Sandoris papildo ankstesnes SAS investicijas: 2025 metais bendrovė užsakė 55 „Embraer“ regioninius lėktuvus, kuriais stiprina trumpųjų ir vidutinių nuotolių tinklą. Aviacijos sektoriuje matoma tendencija, kad vežėjai, atsigaunantys po pandemijos ir tiekimo grandinių trikdžių, vis aktyviau atnaujina parkus, siekdami mažesnių degalų sąnaudų ir stabilesnių eksploatacijos kaštų ilgajame laikotarpyje.

  • Ar Lenkijai gresia aviacinių degalų stygius? Ministras ramina, bet kainos muša rekordus

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas teigia kol kas nematantis signalų, kad šaliai grėstų aviacinių degalų trūkumas. San Franciske su žurnalistais kalbėjęs ministras pabrėžė, jog situacija stebima, tačiau panikai pagrindo nėra.

    Aviaciniai degalai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių oro linijų finansus. Tarptautinė oro transporto asociacija IATA skaičiuoja, kad įprastai degalai sudaro apie 20–30 proc. vežėjų veiklos sąnaudų, o kainoms šoktelėjus ši dalis gali perkopti ir 40 proc.

    Lenkijos nacionalinis vežėjas LOT yra nurodęs, kad naudoja kainų rizikos valdymo priemones, tačiau itin staigūs rinkos pokyčiai neleidžia visiškai neutralizuoti brangimo. Bendrovė taip pat pripažįsta, kad galimybės visą išaugusių kaštų naštą perkelti į bilietų kainas yra ribotos.

    Degalų yra, bet jie brangūs

    Didžiausias Lenkijos užsakomųjų skrydžių vežėjas Enter Air sako kol kas nematantis realių tiekimo sutrikimų požymių. Įmonė remiasi rinkos indeksais, kurie atspindi faktines aviacinių degalų kainas Europoje, ir pabrėžia, kad pagrindinė problema yra ne prieinamumas, o išaugusi kaina.

    Pasak Enter Air vadovo Marcino Kubrako, Europos rinkoje aviacinių degalų kaina pastaruoju metu stabilizavosi ties maždaug 1 500 JAV dolerių už toną, tačiau tai gerokai viršija ankstesnių metų vidurkius. Perskaičiavus, tokia kaina sudaro apie 1 400 eurų už toną, o įprastas ankstesnių metų intervalas dažnai buvo maždaug perpus mažesnis.

    Vežėjai atkreipia dėmesį, kad aviacinių degalų brangimas ne visada tiesiogiai kartoja naftos kainos dinamiką. Dalis spaudimo siejama su rafinavimo maržomis ir pasiūlos bei paklausos disbalansu, kai keleivių srautai ir skrydžių apimtys išlieka dideli.

    Kas labiausiai kelia riziką Europai?

    Įtampą rinkoje didina geopolitiniai veiksniai, įskaitant konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir rizikas pagrindiniuose energetikos logistikos maršrutuose. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien tik tiekimo grandinės nervingumas gali kelti kainas net ir tada, kai fizinio trūkumo dar nėra.

    Tarptautinė energetikos agentūra balandžio 16 dieną vertino, kad Europa tuo metu galėjo turėti aviacinių degalų atsargų maždaug kelioms savaitėms, o kritinis taškas galėtų būti pasiektas vasaros pradžioje, jei nepavyktų kompensuoti dalies importo. Tokios prognozės dažniausiai skatina vežėjus ir tiekėjus papildomai draustis bei peržiūrėti pirkimų planus.

    IATA kainų stebėsenos duomenys rodo, kad 2026 metų pavasarį aviacinių degalų kainos Europoje išliko aukštesnės nei pasaulio vidurkis. Oro linijoms tai reiškia didesnį spaudimą maržoms, ypač maršrutuose, kur konkurencija riboja bilietų branginimą.

    Skrydžių mažinimas – greičiausia reakcija

    Net jei degalų netrūksta, ilgiau išliekanti aukšta kaina verčia oro linijas ieškoti greitų taupymo sprendimų. Vienas iš dažniausių žingsnių yra skrydžių tinklo optimizavimas, retesni reisai ar mažiau pelningų krypčių atsisakymas.

    Šia kryptimi juda ir dalis Europos vežėjų: skelbiama, kad SAS gegužę atšauks 1 172 skrydžius, kaip viena iš priežasčių įvardijant brangius aviacinius degalus. Kuo ilgiau kainos išsilaikys aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad panašius sprendimus rinksis ir kitos bendrovės.

    Enter Air vadovas perspėja, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir aukštos rafinavimo maržos gali turėti atidėtą poveikį rinkai. Tokiu atveju kelionių kainos ir skrydžių pasiūla jautriau galėtų reaguoti vėliau, kai baigsis dalis ankstesnėmis sąlygomis sudarytų apsidraudimo sandorių.

    „Mūsų tiekėjai kol kas nesignalizuoja apie aviacinių degalų tiekimo riziką. Problema ta, kad jų kaina vis dar išlieka aukšta“, – sakė Enter Air prezidentas Marcin Kubrak.