Augančios energijos kainos Lenkijoje vis dažniau tampa ne tik buitiniu rūpesčiu, bet ir finansinio saugumo klausimu. Naujausias EY Global Energy Consumer Research 2026 tyrimas rodo, kad 34 proc. Lenkijos vartotojų per artimiausius 12 mėnesių tikisi iššūkių apmokant sąskaitas už energiją.
Tyrime taip pat išskiriama, kad 21 proc. respondentų Lenkijoje energijai skiria daugiau nei 10 proc. savo pajamų. Tuo pat metu tik 45 proc. apklaustųjų teigia jaučiantys visišką energetinį saugumą, o tai reiškia, kad beveik pusei gyventojų situacija atrodo neapibrėžta.
Ne tik sąskaitų dydis
Pasak EY atstovų, vartotojus slegia ne vien dabartinės sąskaitos, bet ir neaiškumas, kokios jos bus artimiausiais mėnesiais. Kai trūksta kainų prognozuojamumo, šeimoms sudėtingiau planuoti biudžetą, o sprendimai dėl taupymo ar investicijų į efektyvumą atidedami.
„Vartotojų neapibrėžtumas šiandien susijęs ne tik su sąskaitų dydžiu, bet ir su tuo, kaip jos keisis ateinančiais mėnesiais“, – sakė EY Polska energetikos praktikos partneris Jarosławas Wajeris.
Globaliame kontekste skaičiai panašūs: 23 proc. vartotojų pasaulyje energijai skiria daugiau nei 10 proc. pajamų, o 32 proc. baiminasi, kad ateityje gali kilti sunkumų mokant sąskaitas. Energetiškai saugiai besijaučiančių dalis, kaip ir Lenkijoje, siekia 45 proc.
Kas, žmonių manymu, kelia kainas?
Lenkijoje vartotojai energijos brangimą dažniausiai sieja su infliacija ir tiekėjų maržomis. EY duomenimis, infliaciją kaip vieną pagrindinių veiksnių įvardija 71 proc. respondentų, o tiekėjų maržas – 49 proc., panašiai kaip ir pasaulinėje imtyje.
Ryškiausias skirtumas nuo pasaulinio vidurkio matomas vertinant politiką, susijusią su atsinaujinančia energetika. Lenkijoje net 46 proc. apklaustųjų mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą skatinančios priemonės yra reikšmingas veiksnys, didinantis sąskaitas, kai pasaulyje taip mano 34 proc.
Kita vertus, lenkai rečiau nei pasaulio respondentai brangimą sieja su ilgalaikiais energetikos sistemos iššūkiais. Ekstremalius orus ir stichines nelaimes kaip kainų veiksnį nurodo 17 proc. apklaustųjų Lenkijoje, kai pasauliniu mastu šis rodiklis siekia 27 proc.
Panaši tendencija matoma ir vertinant augantį elektros poreikį dėl duomenų centrų: Lenkijoje tai mini 16 proc. respondentų, o pasaulyje – 23 proc. Tokia perspektyva leidžia manyti, kad dalis vartotojų pirmiausia vertina tai, kas greičiausiai ir tiesiogiai matosi sąskaitoje.
Ko žmonės tikisi iš tiekėjų ir valdžios?
Didėjant kainoms, vartotojai aktyviai ieško būdų mažinti energijos vartojimą, tačiau vis dažniau jaučia pasiekę ribą. Tyrimas rodo, kad 74 proc. lenkų labiau domisi savo suvartojimo stebėjimu, 73 proc. – sąskaitų analize, tačiau tik 68 proc. ieško sprendimų, kurie realiai sumažintų išlaidas, kai pasaulinis vidurkis siekia 77 proc.
Šį skirtumą EY sieja su nuovargiu ir įsitikinimu, kad lengviausi taupymo žingsniai jau atlikti: 74 proc. respondentų Lenkijoje sako, jog jau daro viską, ką gali, kad sumažintų išlaidas energijai. Tai signalizuoja apie augantį poreikį ne vien patarimams, bet ir konkrečioms priemonėms, kurios duotų apčiuopiamą rezultatą.
Lenkai taip pat aiškiai parodo, kad sprendimų nenori palikti vien savo pečiams. Pagrindiniais partneriais mažinant energijos kaštus jie įvardija energijos tiekėjus (65 proc.), valdžią (63 proc.) ir savivaldybes (47 proc.).
Vis dėlto pasitikėjimas realiai gaunama pagalba iš tiekėjų yra menkas: tik 9 proc. respondentų mano šiuo metu sulaukiantys pakankamo palaikymo. Pasaulyje tokią paramą iš tiekėjų jaučiantys vartotojai sudaro 31 proc., nors lūkesčiai abiem atvejais panašūs.
„Didžiausias iššūkis energetikos sektoriui šiandien yra atotrūkis tarp klientų lūkesčių ir realios patirties. Žmonės tikisi ne tik energijos pardavimo, bet ir patarimų bei pagalbos susigaudyti tarifų, technologijų ir paramos programų gausoje“, – sakė Jarosławas Wajeris.
Ekspertų vertinimu, ši įtampa gali stiprėti, jei kainų nepastovumas išliks, o energetikos transformacija gyventojams ir toliau atrodys pirmiausia kaip papildoma eilutė sąskaitoje. Todėl vis svarbesni tampa aiškūs tarifų paaiškinimai, tikslinės paramos priemonės ir sprendimai, padedantys vartotojams valdyti suvartojimą.