Tag: Šaudynės

  • Krokuvoje po šaudynių statomos betoninės užtvaros: buvęs policininkas įspėja dėl „mėgdžiotojų“

    Krokuva po kruvinų įvykių miesto centre imasi skubių saugumo priemonių: įvažiavimus į pagrindines senamiesčio erdves ketinama blokuoti masyviomis betoninėmis užtvaromis, o gatvėse žadama daugiau policijos.

    Kaip rašo lenkų leidinys „Super Express“, tai tiesioginė reakcija į šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvykdytą ataką, kai ginkluotas 24 metų Michalas Oksińskis įvažiavo automobiliu į aikštę ir ėmė šaudyti į atsitiktinius žmones.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti. Užpuoliką sustabdė policijos pareigūnai – per susišaudymą sunkiai sužeisti buvo ir patys pareigūnai, o įtariamasis, sužeistas ir sulaikytas, mirė ligoninėje pirmadienį, lapkričio 9 dieną.

    Miesto sprendimai rodo, kad vien užpuoliko neutralizavimas negarantuoja ramybės: baiminamasi galimų naujų grėsmių, įskaitant bandymus kopijuoti tokio pobūdžio atakas, ypač vietose, kur kasdien susiburia minios turistų ir vietos gyventojų.

    Laikinos betoninės užtvaros senamiestyje

    Antradienio, lapkričio 10-osios, vakarą planuojama pradėti betoninių barjerų montavimą gatvėse, vedančiose į Krokuvos Pagrindinę aikštę ir Mažąją aikštę. Numatyta pastatyti 25 sunkius elementus – kiekvienas jų apie dviejų metrų ilgio ir sveria kelias tonas.

    Šios užtvaros turėtų apsunkinti automobilių patekimą į vietas, kur įprastai būna daug žmonių. Tokiu būdu miestas siekia užkirsti kelią scenarijui, panašiam į tą, kai užpuolikas automobiliu įvažiavo į aikštę ir pradėjo šaudyti judėdamas per centrinę miesto dalį.

    Nurodoma, kad kol kas tai bus laikinos priemonės, kurių įrengimas kainuos apie 50 tūkst. zlotų. Tačiau miestas rengiasi ir didesniam projektui – ateityje svarbiausiose vietose numatoma įrengti nuolatines antiteroristines užtvaras, kurias būtų galima nuleisti ar pakelti, praleidžiant tik įgaliotas transporto priemones.

    Įspėjimas dėl galimų „mėgdžiotojų“

    Buvęs policijos pareigūnas Dariuszas Nowakas akcentuoja, kad vien techninių sprendimų nepakanka – jo vertinimu, kritiškai svarbu sustiprinti patruliavimą senamiestyje. Pasak jo, po garsiai nuskambėjusių išpuolių gali atsirasti asmenų, bandančių mėgdžioti tokius nusikaltimus.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šeštadienio užpuolikas, pareigūno vertinimu, buvo pasirengęs ilgesnei atakai, o policijos reagavimo greitis ir pareigūnų išdėstymas turėjo esminę reikšmę, siekiant užkirsti kelią dar didesniam aukų skaičiui.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad saugumo priemonės turi būti derinamos – didesnis pareigūnų matomumas ir patruliai gali veikti kartu su fiziniais barjerais, ribojančiais transporto patekimą į labiausiai pažeidžiamas vietas.

    Ilgieji ginklai patruliams – ne visur išeitis

    Po išpuolio kilo diskusijų, ar dažniau patruliuojantys pareigūnai turėtų būti ginkluoti ir ilgesniais ginklais. D. Nowakas mano, kad nėra poreikio, jog kiekvienas gatvėse dirbantis pareigūnas nuolat nešiotų ilgąjį ginklą – tokia taktika esą turėtų būti taikoma tik kruopščiai parinktose vietose.

    Kaip kompromisą jis mini modelį, kai kasdien su trumpaisiais ginklais dirbantys pareigūnai papildomą ginkluotę galėtų turėti tarnybiniame automobilyje ir prireikus greitai ja pasinaudoti.

    Be to, jis skeptiškai vertina idėją apginkluoti miesto apsaugos (savivaldybių) pareigūnus, pabrėždamas jų kitokią funkciją ir skirtingą parengimą, palyginti su policija.

    Krokuvos tragedija kartu kelia platesnius klausimus ir kitiems miestams: kaip apsaugoti perpildytas aikštes, pėsčiųjų zonas ir turistinius centrus, kad prireikus pagalbos tarnybos galėtų greitai pasiekti vietą, o galimi užpuolikai neturėtų lengvos prieigos prie minių.

  • Krokuvos ataką išgyvenęs Tomasz Organek prabilo apie neapykantą ir „melą žiniasklaidoje“

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje muzikantas Tomasz Organek sako susidūręs su netikėta reakcija – ne užuojauta, o internetine neapykanta. Artistas socialiniuose tinkluose aprašė, kaip jam teko bėgti slėptis, kai miesto centre nuaidėjo šūviai.

    Kaip skelbiama lenkų portale „SE.pl“, ataka įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną Krokuvos Rynko aikštėje. Per ją žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti, o įtariamas užpuolikas vėliau mirė ligoninėje.

    Organek teigia, kad tuo metu buvo aikštėje ir, prasidėjus panikai, kartu su kitais žmonėmis ieškojo prieglobsčio. Pasak jo, daugelis slėpėsi artimiausiose laiptinėse, parduotuvėse ar restoranuose – į vieną jų įbėgo ir pats muzikantas.

    Netrukus po įvykių jis pasidalijo asmenine žinute, tačiau būtent tai, anot atlikėjo, tapo pretekstu įžeidimams ir puolimui internete. Dėl to jis nusprendė viešai sureaguoti į komentarus, kurie jį pasiekė po sukrėtimą sukėlusios dienos.

    „Vietoj empatijos – panieka“

    Organek rašė, kad ilgai svarstė, ar apskritai verta kalbėti, kai tragedija palietė tiek daug žmonių. Vis dėlto, anot jo, patirta komentarų lavina „sėdi giliai“ ir neleido likti tyliam.

    „Buvau ten šeštadienį 15:00. Svarsčiau, ar atkreipti dėmesį į save, kai tiek žmonių ištiko tragedija, bet turiu – tai manyje giliai“, – savo įraše nurodė muzikantas.

    Jis pridūrė negalintis susitaikyti su tuo, kad daliai žmonių pirmas impulsas tokių įvykių akivaizdoje tampa ne užuojauta, o neapykanta. Pasak atlikėjo, tai daug pasako apie kasdienį tarpusavio bendravimą ir aplinką, kurioje lengviau įsiplieskia agresija.

    Pagarba tarnyboms ir kritika dezinformacijai

    Muzikantas taip pat pabrėžė pagarbą tarnyboms ir atsitiktiniams žmonėms, kurie po išpuolio suteikė prieglobstį bei pagalbą išsigandusiems praeiviams. Jo teigimu, tokiose situacijose itin svarbi visuomenės laikysena ir tarpusavio solidarumas.

    Kartu Organek kritikavo, jo žodžiais, melagingas žinutes ir menkinantį pasakojimą viešojoje erdvėje, nukreiptą prieš politikus ar policiją. Pasak atlikėjo, nepasitikėjimo atmosfera ir tarpusavio įtarumas visuomenei kenkia labiau, nei padeda susitelkti.

    „Klaidos televizijoje, puolimas, abipusė įtarumo ir nenoro atmosfera… tai nesukurs visuomenės, paremtos pasitikėjimu, empatija ir bendrystės jausmu“, – reziumavo jis.

  • Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės ir dar 15 buvo sužeista, visuomenėje vėl kilo klausimas: ar įmanoma iš anksto atpažinti žmogų, galintį ryžtis tokiai tragedijai.

    Incidentas įvyko lapkričio 7 dieną, kai užpuolikas pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per policijos intervenciją jis buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, kur lapkričio 9 dieną mirė. Tyrėjai toliau aiškinasi aplinkybes ir jo veiksmų motyvus.

    Po panašių išpuolių dažnai kartojasi tas pats scenarijus: kaimynai ar bendradarbiai prisimena, kad žmogus buvo ramus, mandagus, „visada pasisveikindavo“ ir nekėlė problemų. Vis dėlto, kaip pabrėžia psichologė dr. Natalia Radzimska, toks įspūdis nieko neįrodo.

    Specialistė aiškina, kad žmonės, kurie planuoja kryptingą smurtą, kitose socialinio gyvenimo srityse gali neatrodyti pavojingi, todėl vieno „tipinio profilio“ paprasčiausiai nėra. Dėl to didžiausią reikšmę turi ne asmenybės bruožai, o konkretūs elgesio signalai ir situacijos kontekstas.

    Kodėl „profilis“ dažniausiai nepadeda

    Dr. N. Radzimskos teigimu, vien tik tai, kad žmogus yra uždaras, vienišas ar vengia kontaktų, nereiškia didesnės grėsmės. Tokios savybės pačios savaime neleidžia spręsti apie polinkį į smurtą.

    Panašias išvadas, kaip minima tekste, pateikia ir JAV Secret Service struktūroje veikiantis National Threat Assessment Center (NTAC): universalaus smurto viešose erdvėse vykdytojo „portreto“ nėra, todėl svarbiau vertinti elgesį, o ne bandyti „atspėti“, kas gali tapti užpuoliku.

    Kokie signalai kartojosi prieš daugelį atakų

    Nors tiksliai numatyti, kas įvykdys smurtą, neįmanoma, NTAC analizė rodo, kad prieš nemažą dalį išpuolių aplinkiniams būdavo pastebimi nerimą keliantys ženklai. 2023 metais paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėti 173 išpuoliai JAV 2016–2020 metais, nurodoma, kad maždaug trys ketvirtadaliai užpuolikų anksčiau rodė elgesį ar sakė dalykus, kurie kėlė nerimą aplinkai.

    Vienu svarbiausių signalų įvardijamas pasirengimas smurtui: vietos „žvalgyba“, priemonių kaupimas, konkrečių veiksmų planavimas. Nerimą gali kelti ir augantis susitelkimas į konkrečią žmogaus grupę ar asmenį, ypač kai jį lydi stiprus nuoskaudos jausmas ir keršto motyvai.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į susižavėjimą ankstesniais užpuolikais, tapatinimąsi su jais bei pasisakymus, leidžiančius suprasti, kad „netrukus nutiks kažkas blogo“. Kartais žmonės, planuojantys smurtą, apie ketinimus užsimena net tiesiogiai.

    Tekste taip pat minimi panašūs FBI išskiriami požymiai: smurto planų atskleidimas, pasikartojančios fantazijos apie kitų žalojimą ar įsitikinimas, kad agresija yra vienintelis konflikto sprendimo kelias. Kartu pabrėžiama, jog nė vienas atskiras elgesio bruožas pats savaime dar nereiškia, kad žmogus tikrai puls.

    Kas trukdo laiku pamatyti grėsmę ir kaip reaguoti

    Po tragedijų žmonės neretai „perrašo“ prisiminimus: ima atsiminti keistus komentarus ar epizodus ir, jau žinodami baigtį, juose įžvelgia aiškius perspėjimus. Psichologė tai aiškina vadinamuoju žinojimo po fakto (arba retrospektyvinio tikrumo) šališkumu – kai įvykis atrodo buvęs lengvai nuspėjamas, nors iš anksto trūko esminės informacijos.

    Dar viena problema – signalai gali būti išsibarstę. Vienas žmogus išgirs grasinimą, kitas pastebės susižavėjimą smurtu, trečias – pasirengimo ženklus, tačiau tik po įvykio šie fragmentai susidėlioja į vieną paveikslą.

    Dr. N. Radzimskos teigimu, priežasčių, vedančių į kraštutinį smurtą, taip pat nebūna vienos: tai gali būti kerštas, nuoskaudos jausmas, konfliktai darbe, problemos asmeniniuose santykiuose ar ideologinės nuostatos. Vis dėlto didžioji dalis žmonių, patyrusių sudėtingas situacijas, niekada neperžengia ribos iki realaus išpuolio planavimo.

    Ekspertė pabrėžia, kad dėmesio labiausiai reikalauja konkretūs pavojų rodantys veiksmai: grasinimai, bauginimas, agresijos eskalacija, užuominos apie norą ką nors sužaloti ar elgesys, rodantis pasirengimą smurtui. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai, nurodoma skambinti numeriu 112, o kitas nerimą keliančias situacijas pranešti policijai, mokyklose – ir atsakingiems specialistams.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad prevencija veiksmingiausia tada, kai bendradarbiauja institucijos – mokyklos, tarnybos, socialinės pagalbos įstaigos bei specialistai. O paprasti, kasdieniai ryšiai ir didesnis dėmesys šalia esančiam žmogui gali padėti greičiau pastebėti, kad kažkam reikia pagalbos, nors tai ir nėra garantija, kad smurto bus išvengta.

  • Doda po šaudynių Krokuvoje prabilo apie „politinius žaidimus“: dainininkė išgyvena netektį

    Lenkijos dainininkė Doda (Dorota Rabczewska) po Krokuvoje įvykusių šaudynių pasisakė socialiniuose tinkluose. Savo „Instagram“ paskyroje ji paskelbė kelis trumpus vaizdo įrašus, kuriuose sureagavo į lapkričio 7 dieną mieste įvykusią tragediją.

    Atlikėja perdavė užuojautą aukų artimiesiems ir padėkojo visiems, kurie per išpuolį padėjo sužeistiesiems. Kartu ji ragino nepasiduoti „politiniams žaidimams“ ir neįsitraukti į bandymus tragediją paversti politinių kovų dalimi.

    Įrašuose Doda kalbėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Ji akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia – žmonių saugumas ir pagalba nukentėjusiems, o ne vieši ginčai bei kaltinimų dalybos.

    Ši reakcija nuskambėjo ir asmeninių išgyvenimų fone. Kaip rašo lenkų portalas „SE.pl“, dainininkė neseniai patyrė skaudžią netektį – mirė vienas iš jos šunų, dėl kurio sveikatos ji kovojo, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Koncertavo Krokuvoje net ir gedėdama

    Tekste pažymima, kad lapkričio 7 dieną Doda tuo metu buvo Krokuvoje – sprendžiant iš internete pasirodžiusių vaizdų, ji pasirodė privačiame renginyje „Tauron Arena“.

    Šaltinio teigimu, atlikėja dainavo net ir būdama gedule. Neseniai patirtas augintinio praradimas, kaip teigiama, jai paliko didelį emocinį pėdsaką.

    Padėka padėjusiems ir raginimas nesivelti į kovas

    Savo pasisakyme Doda išskyrė ir tuos, kurie tragedijos metu neliko nuošalyje: padėjo sužeistiesiems, prisidėjo prie saugumo užtikrinimo. Anot jos, būtent tokie žmonių veiksmai krizės akimirkomis labiausiai parodo bendruomenės stiprybę.

    Kartu ji perspėjo, kad po tokių įvykių viešojoje erdvėje gali atsirasti bandymų manipuliuoti emocijomis ar įtraukti žmones į politines diskusijas, kurios, jos nuomone, nustelbia esminį dalyką – užuojautą ir realią pagalbą nukentėjusiems.

  • Po šaudynių Krokuvos centre sužeisti du arkliai: paaiškėjo naujausia jų būklė

    Per šaudynes Krokuvos pagrindinėje aikštėje sužeisti du arkliai, buvę šalia savo prižiūrėtojų. Skelbiama, kad abu gyvūnai buvo sužeisti, tačiau jų patirtos traumos nėra sunkios.

    Apie nukentėjusių arklių būklę pranešta po to, kai miestiečiai ėmė klausinėti, kas nutiko gyvūnams, atsidūrusiems įvykių epicentre. Kaip pasakojo vežikė Agnieszka Kawalec, pirmomis akimirkomis po šūvių kilo visiška sumaištis ir buvo neaišku, kaip elgtis.

    Jos teigimu, arkliai išsigando, o vežikai tuo pat metu turėjo spręsti, ar bėgti kartu su gyvūnais, ar kristi ant žemės. Šis chaosas lydėjo pačias pirmąsias atakos sekundes.

    Naujausią informaciją apie arklius pateikė Krokuvos vežikų asociacija. Pasak jos atstovų, gyvūnai greitai buvo išvesti iš pavojingos zonos, o pagalba suteikta nedelsiant.

    Žaizdos pasirodė paviršinės

    Vienam arkliui kulka kliudė krūtinės sritį, tačiau sužeidimas apibūdinamas kaip nubrozdinimas. Kitas arklys buvo pašautas į koją.

    Asociacijos atstovas Erykas Nęcekas patvirtino, kad abu arkliai patyrė paviršinius sužeidimus. Gyvūnams suteikta veterinarinė pagalba, jie yra specialistų priežiūroje.

    Pažymima, kad veterinarai pirmąją pagalbą suteikė dar pačiame miesto centre, iškart po to, kai arkliai buvo patraukti į saugesnę vietą. Šiuo metu jie laikomi saugioje aplinkoje ir stebimi.

    Vežikų būklė – gerokai sunkesnė

    Nors arklių sužeidimai nėra sunkūs, sužeistų vežikų sveikatos būklė apibūdinama kaip labai sunki. Pranešama, kad vienas jų intensyvios terapijos skyriuje tebėra dirbtinėje komoje.

    Gydytojams pavyko pašalinti vieną kulką iš jo peties, tačiau kita, kaip skelbiama, vis dar yra širdyje. Kita sužeista vežikė buvo pašauta keturis kartus, medikams taip pat pavyko pašalinti dar vieną kulką.

    Dar viena sužeistoji vežikė po įvykių patyrė papildomą operaciją. Tuo metu pranešama, kad viena nukentėjusi moteris jau išrašyta iš ligoninės.

    Internete taip pat tęsiamas lėšų rinkimas sužeistiems vežikams paremti. Arklių atveju pabrėžiama, kad svarbiausia – jie jau yra saugūs ir jiems užtikrinama būtina veterinarinė priežiūra.

  • Krokuvoje – tylos eisena aukoms pagerbti: dalyvaus Donaldas Tuskas ir Karolis Nawrockis

    Lapkričio 9 dieną Krokuvoje vyks tylos eisena, skirta pagerbti tragiško išpuolio aukas. Kaip skelbia radijas „Eska“, joje dalyvaus Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, premjeras Donaldas Tuskas ir Krokuvos meras Łukasz Gibała.

    Eisena prasidės 20 valandą – dalyviai pajudės nuo Pagrindinės turgaus aikštės (Rynek Główny) kampo ties Sławkowskos gatve. Į renginį anksčiau kvietė miesto vadovas Ł. Gibała, o vėliau patvirtinta, kad prie jo prisijungs ir šalies vadovai.

    Ši iniciatyva – reakcija į tragediją, įvykusią Krokuvos centre šeštadienį, lapkričio 7 dieną. Tądien 24 metų užpuolikas automatiniais ginklais apšaudė atsitiktinius praeivius.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar 15 buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai. Abu pareigūnai ir pats užpuolikas buvo nugabenti į ligoninę.

    Tyrimas tęsiamas

    Pranešama, kad užpuolikas Michałas Oksińskis mirė lapkričio 9 dieną, todėl prieš teismą jis nebestos. Vis dėlto tyrimas dėl Krokuvos išpuolio tęsiamas.

    Bylą dėl Krokuvoje įvykdyto užpuolimo, taip pat kito nusikaltimo Ostrovec Świętokrzyski mieste tiria Nacionalinės prokuratūros Mažosios Lenkijos (Małopolskos) teritorinis skyrius.

    Kaip reagavo tarnybos

    Po išpuolio į Krokuvos centrinę aikštę buvo nukreipta 30 policijos patrulių. Skelbiama, kad pareigūnai veikė nedelsdami – po trumpos susišaudymo užpuolikas buvo neutralizuotas praėjus maždaug šešioms minutėms nuo pranešimo gavimo.

    Tuo pat metu vietoje leidosi medicinos sraigtasparnis, o sužeistiesiems pagalbą teikė medikai ir ugniagesiai gelbėtojai.

  • Per Krakovo šaulio išpuolį žuvo ir jo sesuo: 21-erių dailininkės Magdos Oksińskos autoportretas įgavo naują prasmę

    Lapkričio 7 dieną Krokuvoje įvykusi tragedija pareikalavo daugybės gyvybių ir paliko gilią žymę ne tik aukų artimiesiems, bet ir visai bendruomenei. Tarp žuvusiųjų atsidūrė ir 21-erių Magda Oksińska – jauna dailininkė bei šaulio sesuo.

    Skelbiama, kad per šaudynes žuvo 6 žmonės, tačiau tekste pabrėžiama ir kita šios istorijos pusė – šaulio artimieji, tėvai ir sesuo, taip pat tapo tragedijos aukomis. Magda buvo laikoma talentinga menininke, studijavo Krokuvos dailės akademijoje (ASP).

    Žinia apie jos mirtį sukėlė didelį atgarsį: internete pasipylė užuojautos ir gedulo komentarai, o pati akademija, netekusi studentės, išplatino oficialų pareiškimą.

    ASP rektorius prof. dr hab. Andrzejus Bednarczykas teigė mintimis esantis su visais, kuriuos palietė lapkričio 7-osios tragedija, ir pabrėžė, kad akademijos bendruomenė gedėdama palaiko aukų šeimas, sužeistuosius bei jų artimuosius.

    ASP atsisveikino su žuvusia studente

    Pasak teksto, Magda Oksińska buvo jauna kūrėja, kuri, artimųjų ir aplinkinių vertinimu, turėjo daug perspektyvų. Ji mokėsi iš pripažintų dėstytojų ir žengė pirmuosius profesionalios kūrybos žingsnius.

    Viešoje erdvėje priminta, kad tokiose situacijose nukentėjusiųjų ratas dažnai būna platesnis nei tiesioginės aukos: tragedija paliečia šeimas, draugus, bendramokslius ir kolegas, o netektis įgauna daug sluoksnių.

    Autoportretas, į kurį dabar žiūrima kitaip

    Vienu ryškiausių Oksińskos kūrybos ženklų įvardijamas jos autoportretas, kurį po tragedijos žmonės ėmė vertinti visai kitu kampu. Kūrinys yra Zofios Weiss galerijoje, o dėmesį į jį atkreipė menininkė Aga Kutylak-Hapanowicz.

    Tekste teigiama, kad Magda jau buvo surengusi pirmąją savo darbų parodą, o autoportretas sukurtas praėjusiais metais. Galerijos puslapyje šis kūrinys pažymėtas kaip nepasiekiamas.

    „Ji jau daugiau nieko nenutapys“, – liūdnai šią netektį apibendrino Aga Kutylak-Hapanowicz, pabrėždama nutrūkusį jaunos kūrėjos gyvenimą ir kūrybinį kelią.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: prokuratūra atskleidė 24-mečio ginklų arsenalą

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės, Lenkijos prokuratūra paviešino naujų detalių apie užpuoliko turėtą ginkluotę. Pareigūnai praneša, kad ataka galėjo būti dar didesnio masto, nei manyta iš pradžių – svarstoma, jog buvo paleista ne tik kelios dešimtys, bet galbūt net keli šimtai šūvių.

    Kaip nurodė Prokuratūros Krajovos atstovas spaudai prokuroras Przemysławas Nowakas, 24-erių Michalas Oksińskis turėjo rimtą arsenalą. Pas jį ir automobilyje rasti du pistoletai, du AR-15 tipo karabinai, taip pat didelis kiekis papildomos amunicijos.

    Pasak prokuratūros, iš viso buvo aptikta mažiausiai apie pusę tūkstančio papildomų šovinių, kurie galėjo būti panaudoti. Tyrėjams tai kelia klausimų, kokie buvo tikrieji užpuoliko ketinimai ir ar jis planavo tęsti išpuolį.

    Be ginklų, tarnybos rado ir elektronikos – mažiausiai keturis mobiliuosius telefonus. Dabar teisėsauga aiškinasi pasirengimo atakai aplinkybes, užpuoliko ryšius ir tikrina, ar jis veikė vienas.

    Ginklai ir šūvių skaičius

    Prokuratūra skelbia, kad pirminiai skaičiavimai rodo: įvykio vietoje iššauta mažiausiai keliasdešimt kartų. Vis dėlto tyrėjai neatmeta varianto, kad tikrasis šūvių skaičius galėjo siekti net kelis šimtus.

    Tikslūs duomenys turėtų paaiškėti išanalizavus visą surinktą medžiagą ir dokumentaciją. Šūvių skaičius, balistinių pėdsakų analizė ir amunicijos likučiai yra vieni svarbiausių tyrimo elementų.

    Leidimas ginklui ir treniruotės šaudykloje

    Tyrime atskirai vertinama, kaip užpuolikas įgijo įgūdžių naudotis šaunamuoju ginklu. Prokuratūros duomenimis, leidimą ginklui Michalas Oksińskis gavo 2026 metų kovą – dokumentas suteikė teisę turėti vieną pistoletą ir vieną karabiną.

    Taip pat nustatyta, kad jis lankėsi šaudykloje ir daugiausia treniravosi vadinamąjį statinį šaudymą – į taikinį šaudant nekeičiamose pozicijose. Šiuo metu tyrėjai neturi duomenų, kad vyras būtų dalyvavęs kitokio pobūdžio šaudymo kursuose.

    Teisėsauga žada nuodugniai tikrinti tiek patį leidimo išdavimo procesą, tiek jo apsilankymus šaudyklose.

    Keturi telefonai ir galimi ryšiai

    Vienas svarbiausių tyrimo krypčių – elektroninių įrenginių analizė. Prokuratūra patvirtino, kad pas užpuoliką ir jo automobilyje buvo rasta mažiausiai keturi mobilieji telefonai, be to, paimta įrangos ir iš jo gyvenamosios vietos.

    Šie duomenys gali būti reikšmingi atkuriant paskutines valandas prieš išpuolį, nustatant motyvus ir galimus kontaktus. Tyrėjai aiškinasi, ar kas nors galėjo užpuoliką įkvėpti ar jam padėti.

    Kol kas atlikti veiksmai, prokuratūros teigimu, neparodė, kad atakos organizavime ar įvykdyme būtų dalyvavę kiti asmenys.

    Kas įvyko Krokuvoje ir Ostrovec Šventokšyski

    Tragedija Krokuvoje įvyko šeštadienį, lapkričio 7 dieną, po 15 valandos. Prokuratūros duomenimis, 24-erių užpuolikas automobiliu įvažiavo į Krokuvos Turgaus aikštės erdvę ir pradėjo šaudyti į praeivius.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, 16 buvo sužeisti – tarp jų du policijos pareigūnai ir pats užpuolikas. Policija jį sužeidė intervencijos metu, o kritinės būklės vyras buvo nugabentas į ligoninę.

    Pranešama, kad Michalas Oksińskis mirė ligoninėje pirmadienio, lapkričio 9 dienos, paryčiais.

    Tyrimas apima ir kitą nusikaltimą – trigubą žmogžudystę Ostrovec Šventokšyski mieste, kur šeimos namuose rasti užpuoliko 21-erių sesers ir jo tėvų kūnai. Surinkta medžiaga leidžia manyti, kad abu įvykiai siejami su tuo pačiu asmeniu.

    Nors įtariamojo mirtis reiškia, kad teismo procesas neįvyks, tyrėjai siekia iki galo atkurti visą įvykių grandinę: kaip buvo ruoštasi atakai, kodėl sukaupta tiek amunicijos ir ar buvo įgyvendinamas iš anksto parengtas planas.

  • Po šaudynių Krokuvoje – šimtai žmonių plūsta duoti kraujo sužeistiems policininkams

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje miestiečiai masiškai plūdo duoti kraujo sužeistiems pareigūnams ir kitiems nukentėjusiems. Prie Regioninio kraujo donorystės ir kraujolekystės centro (RCKiK) susidarė ilgos eilės.

    Žmonės prie centro Rzeźnicza gatvėje rinkosi nuo ankstyvo sekmadienio ryto. Nors tą dieną įstaiga turėjo nedirbti, sulaukus daug signalų nuspręsta ją atidaryti, o norinčiųjų netrūko ir pirmadienį.

    Impulsu tapo naktinis policijos ir medikų kreipimasis – kraujo prireikė per incidentą sunkiai sužeistiems policininkams, kurie rizikuodami gyvybe sulaikė ginkluotą užpuoliką. Vienas jų, vyresnysis eilinis Jakubas Kulikas, patyrė didelius krūtinės ląstos sužalojimus.

    Nors socialiniuose tinkluose greitai išplito žinia apie skubiai reikalingą retą AB Rh+ kraujo grupę, į centrą vyko visų grupių donorai. Žmonės teigė norintys padėti ne tik pareigūnams, bet ir sužeistiems turistams.

    Centras sulaukė didžiulio srauto

    Susidomėjimas, anot organizatorių, pranoko lūkesčius: iki 13 valandos sekmadienį į kraujo donorystės centrą atėjo daugiau kaip 200 norinčiųjų paaukoti kraujo. Eilės neišsisklaidė ir vėliau.

    RCKiK pranešė visoje Mažosios Lenkijos vaivadijoje iš viso paleidęs šešis kraujo paėmimo taškus. Tarp jų – stotis Rzeźnicza gatvėje ir išvažiuojamosios akcijos, organizuotos, be kita ko, Sucha Beskidzkos, Przytkowicų ir Ujanowicų vietovėse.

    Tačiau net ir išplėtus pajėgumus, žmonių atvykdavo daugiau nei buvo spėjama aptarnauti – prie gydytojų kabinetų iki pat darbo valandų pabaigos driekėsi laukiančiųjų eilės.

    Kraujo atsargų pakanka, bet jis reikalingas nuolat

    Centro direktorė Beata Mazurek pažymėjo, kad įstaiga turi geras įvairių kraujo komponentų atsargas, o pacientų saugumas užtikrintas ne tik dėl šio įvykio nukentėjusiems žmonėms. Pasak jos, kraujo reikia kasdien, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir aukoti reguliariai.

    Medikai primena ir praktinį dalyką: kraujas turi galiojimo terminą, tad net jei sandėliai šiuo metu pilni, atsargos vėliau turi būti nuolat atnaujinamos. Norintys tapti donorais pirmiausia privalo pereiti gydytojo patikrą ir atvykti tinkamai pasiruošę, sveiki bei pakankamai hidratavę.

  • Per plauką nuo tragedijos: po šaudynių Krokuvoje chirurgai gelbėjo sužeistus policininkus

    Per šaudynes Krokuvoje sužeistų žmonių gyvybės kabėjo ant plauko – vieno pareigūno būklė buvo kritinė, o lemiamos tapo sekundės. Netoliese buvę chirurgai prof. Michałas Pędziwiatras ir dr. Mateuszas Wierdakas nedelsdami puolė į įvykio vietą ir ėmėsi gaivinimo bei kraujavimo stabdymo.

    Kaip pasakojo prof. M. Pędziwiatras interviu radijui „Eska“, jis su šeima ir bičiuliais tą šeštadienio popietę pietavo restorane visai greta vietos, kur netrukus nuaidėjo šūviai. Medikai išėjo iš restorano vos minutę prieš pirmuosius šūvius.

    Chirurgas dar planavo užsukti į netoliese esančią vaistinę ir trumpam paliko vaikus prie pastato. Netrukus pasigirdo šūviai, vaikai akimirksniu įbėgo į vaistinės vidų, o pats gydytojas pro langą matė gatvėje griūvančius žmones.

    Šūviams nutilus, vaikai liko saugioje vietoje su artimaisiais, o abu chirurgai nubėgo į įvykio vietą, suprasdami, kad nukentėjusiems gali prireikti skubios pagalbos. Pasak prof. M. Pędziwiatro, greita reakcija galėjo būti lemiama – nesustabdžius kraujavimo vienas sužeistas pareigūnas galėjo neišgyventi.

    Įvykio vietoje – keturi sužeistieji

    Atbėgę medikai rado keturis žmones, kuriems reikėjo pagalbos: du buvo sužeisti policijos pareigūnai, taip pat nukentėjo užpuolikas ir automobilio vairuotojas. Nors gydytojai neturėjo nei vaistų, nei medicininės įrangos, jiems padėjo įvykio vietoje buvę pareigūnai ir liudininkai.

    Sunkiausiai sužeistu pareigūnu rūpinosi dr. M. Wierdakas – jis koncentravosi į gausaus kraujavimo stabdymą. Prof. M. Pędziwiatro teigimu, būtent tai ir galėjo išgelbėti pareigūno gyvybę iki atvykstant profesionaliai pagalbai.

    Tuo metu prof. M. Pędziwiatras padėjo kitiems sužeistiesiems ir kartu skambino į Krokuvos ligonines, kad perspėtų personalą apie atvežamus pacientus. Jo tikslas buvo užtikrinti, kad sunkiausios būklės pareigūnas kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą, turinčią kardiochirurgijos ir krūtinės chirurgijos padalinius.

    Paneigė gandus ir išskyrė pareigūnų indėlį

    Chirurgas taip pat pabrėžė, kad į įvykio vietą labai greitai atvyko daug policijos ekipažų. Jis paneigė kalbas, esą pradžioje su sužeistaisiais buvo tik du atsitiktiniai medikai, o teritorija kurį laiką liko neapsaugota.

    Pasak prof. M. Pędziwiatro, pareigūnai nuo pirmųjų akimirkų aktyviai dalyvavo gelbėjimo veiksmuose, o dalis jų turėjo ir pirmosios pagalbos įgūdžių. Sužeistieji vėliau buvo išgabenti į keturias skirtingas gydymo įstaigas, kur jų jau laukė papildomos medikų komandos.

    „Nė akimirkos nedvejojau“

    Prof. M. Pędziwiatras teigė, kad sprendimas bėgti į šaudynių vietą buvo spontaniškas, tačiau abejonių jam nekilo. Jo žodžiais, tokiose situacijose svarbiausia yra kuo greičiau imtis veiksmų, kurie gali išsaugoti gyvybę.

    Chirurgas pridūrė, kad nors pats vėliau neoperavo nė vieno iš nukentėjusiųjų, jam svarbiausia buvo tai, kad sužeistieji kuo greičiau pasiektų ligonines ir patektų į pasirengusių komandų rankas.