CP v2

Tag: Saugumas

  • Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Spalio 6 dieną Ežeraičių miške, Valkininkų miestelio apylinkėse, vyks karių orientacinis žygis. Pratybas nuo 15.00 iki 24.00 valandos vykdys Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko kariai.

    Skelbiama, kad žygyje dalyvaus apie 30 karių, o užduotys bus atliekamos orientuojantis vietovėje ir judant nustatytais maršrutais. Tokie mokymai kariuomenei reikalingi tam, kad būtų palaikomi praktiniai įgūdžiai veikti skirtingomis sąlygomis, įskaitant tamsų paros metą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad transporto priemonės judės tik keliais, o pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad miško paklotė ir jautresnės teritorijos neturėtų būti niokojamos, o judėjimas bus planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų aplinką.

    Taip pat nurodoma, kad imitacinės ir pirotechnikos priemonės nebus naudojamos. Gyventojams ir miško lankytojams tai reiškia, kad neturėtų būti girdimų šūvių imitacijų, sprogimų ar kitos triukšmingos pirotechnikos, o veikla bus labiau panaši į sportinio orientavimosi pobūdžio pratybas.

    Kariuomenė primena, kad pastebėjus miške vykstančius mokymus svarbu išlikti ramiems, netrukdyti vykdomoms užduotims ir laikytis įprastų saugaus elgesio gamtoje taisyklių. Planuojantiems vakare ar naktį lankytis apylinkėse verta įvertinti, kad kai kuriose vietose gali būti sutinkami pratybose dalyvaujantys kariai.

  • Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Suomijoje – įtariami įsilaužimai į parlamentarų namus: prezidentas įspėja dėl atakos prieš demokratiją

    Policija tiria virtinę įtarimų

    Suomijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl įtariamų įsilaužimų ir bandymų patekti į kelių šalies parlamentarų namus. Apie tai pranešta po žiniasklaidos publikacijų, o tyrimą koordinuoti pavesta Helsinkio policijai.

    Teigiama, kad atvejai nėra pavieniai: parlamentui buvo pateikta informacija apie reikšmingą skaičių incidentų. Politikams rekomenduota išlikti budriems, fiksuoti įtartinus požymius ir prireikus kreiptis į policiją.

    Atvejai galėjo tęstis apie metus

    Suomijos parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho patvirtino, kad institucijos žino apie bandymus įsibrauti į kelių politikų būstus. Pasak jo, tikslus įtariamų atvejų skaičius viešai neatskleidžiamas, tačiau jų mastas vertinamas kaip reikšmingas.

    Politikai nurodė, kad dalis incidentų galėjo vykti ilgesnį laiką, o pirmasis atvejis, kaip įtariama, galėjo nutikti maždaug prieš metus. Tai reiškia, kad pareigūnams teks vertinti ne vieną epizodą, o galimą pasikartojančių veiksmų modelį.

    Motyvas kol kas neaiškus

    Parlamento saugumo grupės vadovybėje dirbanti pavaduotoja Paula Risikko sakė apie įtarimus informuota praėjusią savaitę. Helsinkio policija patvirtino pradėjusi pirminį patikrinimą, tačiau pabrėžė, kad tyrimas yra ankstyvoje stadijoje.

    Kol kas viešai neįvardijami nei galimi įtariamųjų motyvai, nei galimas veikėjų ratas. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina kelias versijas: nuo oportunistinių vagysčių iki tikslingo spaudimo ar grasinimo politikams, taip pat galimo informacijos rinkimo.

    „Jeigu tai pasitvirtins, išpuolis prieš parlamento narį yra išpuolis prieš demokratiją“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

    Prezidento žodžiais, tokie veiksmai neturėtų būti toleruojami jokia forma. Suomijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad politikų saugumas laikomas valstybės institucijų stabilumo dalimi, todėl net ir pavieniai incidentai vertinami ypač jautriai.

    Vietos žiniasklaida skelbė žinanti bent apie kelis konkrečius įsibrovimo atvejus, tačiau oficialios institucijos kol kas nepateikia detalių. Tikimasi, kad daugiau informacijos paaiškės policijai patikrinus incidentų aplinkybes ir galimus tarpusavio ryšius.

  • Grįžta grybų sezonas, o jį kaltina DI: grybautojas atskleidė, kaip planuoja pilnus krepšius

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau plinta įspūdingos nuotraukos su pilnais krepšiais baravykų ir kitų miško gėrybių, tačiau dalis žmonių ima abejoti, ar vaizdai nėra sukurti pasitelkus dirbtinis intelektas. Tokių įtarimų sulaukė ir grybautojas Damianas Lipczyńskis, kurio įrašai kai kam pasirodė pernelyg tobuli.

    Jis tikina, kad nuotraukos yra tikros, o skeptiški komentarai tapo nuolatiniu palydovu. Grybautojas sako, kad į mišką vyksta ne atsitiktinai, o kryptingai ruošiasi ir renkasi vietas pagal konkrečias rūšis bei jų mėgstamas augavietes.

    Kaip jis planuoja grybavimą

    Pasak grybautojo, sėkmę dažniausiai lemia ne vien sėkmė, o pasiruošimas: vietovių analizė žemėlapiuose, miškų duomenys, taip pat pastarųjų dienų orai. Jis vertina temperatūrą, kritulius ir tai, kaip greitai miško paklotė spėja sukaupti drėgmę.

    Grybautojas pabrėžia, kad dažnai važiuoja į iš anksto pasirinktą mišką ieškoti konkrečios rūšies, o ne tiesiog „pažiūrėti, ar bus grybų“. Toks planavimas, jo teigimu, didina tikimybę grįžti su laimikiu, nors garantijų nėra.

    Kodėl nuotraukos klaidina

    Jis atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose paprastai rodomi geriausi radiniai, todėl susidaro įspūdis, jog pilni krepšiai būna kiekvieną kartą. Realybėje dalis išvykų baigiasi gerokai kukliau, o kartais tenka grįžti beveik tuščiomis.

    „Tie laimikiai yra tikri, nors komentarai apie DI, atrodo, jau visam laikui prilipo prie mano profilio“, – sakė Damianas Lipczyńskis.

    Jis priduria, kad būtent nenuspėjamumas yra viena iš priežasčių, kodėl grybavimas taip įtraukia. Net ir gerai suplanuotas maršrutas ne visada atneša tokį rezultatą, kokio tikimasi.

    Kur ir kada ieškoti grybų

    Pasak grybautojo, baravykų verta dairytis brandesniuose pušynuose, eglynuose, taip pat buko ar ąžuolo miškuose. Daug žadantys būna plotai su gausiu samanų sluoksniu, drėgna paklote ir nuo vėjo bei saulės kiek labiau apsaugotu gruntu.

    „Svarbu ne vien medžiai, bet visas augavietės derinys ir kelių dienų orai: grybai po lietaus neatsiranda tą pačią akimirką“, – sakė Damianas Lipczyńskis.

    Jis pataria, jei konkrečiame regione gausiau palijo, po kelių dienų į tą vietą sugrįžti dar kartą. Dažnai būtent toks laiko tarpas leidžia grybams iškilti ir pasirodyti virš paklotės.

    Be baravykų ir kazlėkų, rudenį galima rasti ir kitų vertinamų rūšių, pavyzdžiui, raudonikių, lepšių ar ryžikų. Grybautojas taip pat primena svarbiausią taisyklę: į krepšį turėtų keliauti tik tie grybai, kuriuos atpažįstate be menkiausios abejonės.

  • Naujos tvorų taisyklės nukeltos: ministerija paaiškino, ko negalima montuoti iki 2026 metų

    Planuotos statybos techninio reglamentavimo permainos, kurios turėjo įsigalioti 2026 metų rugsėjį, kol kas atidedamos. Atsakinga ministerija pranešė, kad reikalingas teisės aktas dar nebaigtas rengti, todėl investuotojams taikomas pereinamasis laikotarpis.

    Pagrindinis pokytis, apie kurį buvo kalbama projekte, susijęs su tvorų saugumu. Numatyta riboti pavojingus elementus, kurie iki šiol neretai naudojami siekiant atgrasyti pašalinius, tačiau gali kelti riziką žmonėms ir gyvūnams.

    Ką numatė projektas dėl tvorų

    Pagal viešai aptartą projektą, iki 2,2 metro aukščio zonoje ant tvorų būtų draudžiama įrengti aštrias viršūnes, spygliuotą vielą ar kitas traumuoti galinčias priemones, jei jos kelia realų pavojų. Toks reikalavimas orientuotas į saugą gyvenamosiose teritorijose, ypač ten, kur juda vaikai ar augintiniai.

    Projekte taip pat buvo siūloma aiškiau reglamentuoti vartų ir vartelių įrengimą. Numatyta, kad vartai ar varteliai negalėtų atsidaryti į išorę, už sklypo ribos, o vartelių plotis negalėtų būti mažesnis nei 0,9 metro.

    Pereinamasis laikotarpis ir galiojančios taisyklės

    Ministerijos komunikate pabrėžta, kad dėl nukelto įsigaliojimo toliau taikomos iki šiol galiojančios statinių techninių reikalavimų taisyklės. Tai aktualu tiek individualių namų savininkams, tiek vystytojams, kurie planuoja aptvėrimus, vartus ar įėjimo sprendinius.

    „Nuo 2026 metų rugsėjo 20 dienos 18 mėnesių laikotarpiu statybai ir statybos darbams taikomos iki šiol galiojančios techninių reikalavimų nuostatos“, – nurodė ministerija savo paaiškinime.

    Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu projektai gali būti rengiami pagal senąją tvarką, o institucijoms pateikiami dokumentai turi atitikti dabar galiojančius reikalavimus. Kartu akcentuojama, kad nauji reikalavimai, kai jie galiausiai bus patvirtinti, paprastai bus taikomi naujai statomiems ar iš esmės pertvarkomiems objektams.

    Kada naujos nuostatos gali paliesti esamus sklypus

    Projektuose dažniausiai numatoma, kad jau įrengtų tvorų ir pastatų iš karto pritaikyti nereikės. Tačiau situacija keičiasi, kai atliekami didesni darbai, pavyzdžiui, pastato rekonstrukcija, pristatymas ar keičiama paskirtis.

    Tokiais atvejais reikalavimai paprastai taikomi tai daliai, kuri yra pertvarkoma, ir sprendiniams, kurie projektuojami iš naujo. Dėl to planuojantiems rimtesnius darbus specialistai pataria iš anksto pasitikrinti, ar sprendiniai neatsidurs pilkojoje zonoje, kai naujos taisyklės jau bus priimtos.

  • Lenkai keičia tvorų taisykles: dygliuota viela ir stiklas – tik nuo 2,2 m aukščio

    Lenkijoje rengiami statinių techninių reikalavimų pakeitimai, kurie gali pakeisti tai, kaip ateityje bus įrengiamos tvoros prie namų ir sklypų. Projekte numatyta griežčiau riboti pavojingų elementų montavimą, kad šie nekeltų grėsmės praeiviams, vaikams ar gyvūnams.

    Svarbiausia naujovė – planuojama minimalų aukštį, nuo kurio galima įrengti aštrius ar traumuojančius tvoros elementus, kelti nuo 1,8 metro iki 2,2 metro. Tai reikštų, kad žemiau šios ribos nebegalėtų atsirasti dygliuota viela, aštrūs smaigai ar įtvirtintas stiklas.

    Kas konkrečiai keistųsi?

    Projekte akcentuojama, kad tikslas yra mažinti atsitiktinių sužalojimų riziką. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai kritikuojami dėl to, kad pavojingi elementai neretai atsiduria žmogaus ūgio zonoje, ypač prie šaligatvių ar viešų praėjimų.

    Numatoma riba 2,2 metro pasirinkta kaip aiškesnė saugos „linija“, kai pavojingi elementai tampa sunkiau pasiekiami atsitiktinai. Kartu pabrėžiama, kad tai nereiškia leidimo daryti bet ką viršuje: kiti reikalavimai dėl saugos ir kaimyninių sklypų teisių išlieka.

    Pereinamas laikotarpis ir svarbi data

    Nors minima įsigaliojimo data yra rugsėjo 20 dieną, pokyčiai neįsijungs visiems vienu metu. Pagal Lenkijos institucijų išaiškinimus numatytas 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį daliai projektų bus leidžiama taikyti ankstesnes taisykles.

    Tai ypač aktualu tiems, kurie jau turi parengtus projektus ar pradėtas procedūras. Pereinamojo laikotarpio logika – neleisti, kad taisyklių pakeitimas staiga sustabdytų teisėtai pradėtas investicijas ar verstų iš naujo perdarinėti dokumentaciją.

    Ar reikės perdaryti jau pastatytas tvoras?

    Esminė žinia sklypų savininkams – naujos nuostatos neturėtų galioti atgaline data. Tai reiškia, kad teisėtai įrengtos esamos tvoros automatiškai netaps nelegalios vien dėl to, kad pasikeitė techniniai reikalavimai.

    Tačiau tais atvejais, kai tvoros įrengiamos pažeidžiant galiojančias normas, statybos priežiūros institucijos gali įpareigoti pašalinti pažeidimus. Praktikoje tai gali reikšti reikalavimą perkelti pavojingus elementus aukščiau, pakeisti konstrukciją ar užtikrinti saugesnį sprendimą.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijoje lieka galioti ir kiti tvoroms taikomi reikalavimai, susiję su vartelių bei vartų įrengimu. Pavyzdžiui, atveriamos dalys negali trukdyti viešai erdvei ir paprastai turi atsiverti į sklypo vidų arba slinkti sklypo ribos vidinėje pusėje.

    Jei pakeitimai bus patvirtinti galutine redakcija, jie gali tapti dar vienu postūmiu rinktis mažiau agresyvius sklypo apsaugos sprendimus. Tarp alternatyvų dažniausiai minimos tvirtesnės, aukštesnės, bet lygios viršutinės tvoros dalys ar papildomos apsaugos priemonės, kurios nekelia tiesioginės traumos rizikos.

  • CIA įspėjimas Lenkijai: Tuskas apie galimas provokacijas pasienyje ir rizikas visai ES rytiniame flange

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Višegrado grupės vyriausybių vadovais Bratislavoje pranešė gavęs tiesioginę JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovo ataskaitą apie galimus įvykius artimiausiais mėnesiais. Pasak jo, perspėjimai apima ne tik Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir platesnį rizikų spektrą Europos Sąjungos rytiniame flange.

    Tuskas teigė, kad Lenkija ir Europa turi būti pasirengusios skirtingiems scenarijams, įskaitant provokacijas pasienyje ir veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti situaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės gali būti nukreiptos į infrastruktūrą ir logistikos grandines, kurios karo metu tampa kritinėmis tiek Ukrainai, tiek ES.

    Premjeras taip pat informavo, kad naktį, bendradarbiaujant Lenkijos ir Ukrainos tarnyboms, pavyko užkirsti kelią tiesioginei grėsmei viename iš pasienio kontrolės punktų. Jis priminė, kad Rusija jau yra pasirinkusi provokacijų taktiką prieš pasienio infrastruktūrą kitose regiono valstybėse, todėl panašių bandymų tikimasi ir Lenkijoje.

    „Tai ne taip, kad Lenkijai šiuo klausimu reikia Europos Sąjungos pagalbos. Mes atliekame sunkiausią užduotį šiuo metu visai Europai, ne tik sau“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Tusko teigimu, diskusijose su partneriais akcentuota, kad rytinio flango saugumas yra bendras, o ne atskirų valstybių rūpestis. Jo vertinimu, spaudimas pasienyje, galimos diversijos ir bandymai kelti sumaištį vidaus teritorijoje turėtų būti vertinami kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama išbandyti ES ir NATO atsparumą.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Pastaraisiais metais Europos saugumo institucijos vis dažniau kalba apie hibridines operacijas: sabotažą, dezinformaciją, kibernetines atakas ir provokacijas prie sienos. Tokie veiksmai dažnai pasirenkami todėl, kad leidžia sukelti įtampą neperžengiant akivaizdžios karinės eskalacijos ribos, o atsako priemonės reikalauja koordinacijos tarp kelių valstybių.

    Lenkijos ir kitų rytinio flango šalių vaidmuo karo Ukrainoje kontekste yra ypatingas, nes per šį regioną keliauja dalis karinės, humanitarinės ir ekonominės paramos srautų. Todėl pasienio kontrolės punktai, geležinkelio mazgai ir energetikos infrastruktūra išlieka tarp jautriausių taikinių, kuriuos gali bandyti paveikti priešiškos jėgos.

    CŽV vadovo vizitas regione

    Viešojoje erdvėje taip pat minėta, kad CŽV vadovas Johnas Ratcliffe’as rugpjūčio 25 dieną lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos žvalgybos bei saugumo institucijų vadovais. Tokie kontaktai paprastai siejami su aukšto lygio saugumo klausimais, krizių valdymu ir rizikų mažinimu, tačiau jų detalės dažniausiai neviešinamos.

    Anksčiau ir Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas buvo užsiminęs apie svarbų pokalbį su CŽV vadovu, tačiau temos neatskleidė. Tusko išsakytas perspėjimas rodo, kad Varšuva šiuos signalus vertina kaip raginimą spartinti pasirengimą galimoms provokacijoms ir stiprinti bendrą regiono saugumo koordinavimą su sąjungininkais.

  • Svarbi žinia gyventojams: rugsėjį Generolo Silvestro Žukausko poligone vyks šaudymai

    Svarbi žinia gyventojams: rugsėjį Generolo Silvestro Žukausko poligone vyks šaudymai

    Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro Generolo Silvestro Žukausko poligone rugsėjo mėnesį numatytos lauko pratybos ir kovinio šaudymo užsiėmimai. Lietuvos kariuomenė informuoja, kad dalis pratybų vyks intensyviau, todėl aplink poligoną gali būti girdimi šūviai ir padidėjęs karinės technikos judėjimas.

    Tokio pobūdžio mokymai yra reguliari kariuomenės rengimo ciklo dalis, skirta karių ir padalinių parengčiai stiprinti. Pratybų metu įprastai treniruojami veikimo lauke įgūdžiai, šaudymo užduotys ir sąveika tarp skirtingų vienetų, laikantis nustatytų saugos reikalavimų.

    Konkrečios pratybų dienos ir laikai skelbiami oficialiame grafike, kurį pateikia poligoną administruojantis centras. Gyventojams rekomenduojama planuojant laiką gamtoje ar vykstant į šalia poligono esančias teritorijas iš anksto pasitikrinti aktualią informaciją.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad šaudymų ir pratybų metu galioja ribojimai patekti į tam tikras teritorijas, o įspėjamųjų ženklų ir nurodymų būtina laikytis. Pastebėjus nepažymėtas kliūtis, galimai pavojingus radinius ar kitus incidentus, raginama nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

    Informaciją apie rugsėjo mėnesio pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centras.

  • Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasų rajone vėjas verčia medžius: savivaldybė skelbia skubų prašymą gyventojams

    Zarasuose ir visame Zarasų rajone dėl stipraus vėjo fiksuojami pavojingi incidentai: virsta medžiai, lūžta šakos, jos krenta ant kelių, šaligatvių ir kiemų. Zarasų rajono savivaldybė ragina gyventojus išlikti itin budrius ir saugoti save bei turtą.

    Gyventojams primenama neiti ir nevažiuoti po svyrančiais medžiais, ypač parkuose, senesnėse alėjose, prie vandens telkinių ir atvirose vietose, kur gūsiai stipriausi. Taip pat patariama nepalikti automobilių po medžiais ir atidžiai įvertinti, ar kiemuose nėra pavojingai pakibusių šakų.

    Rytoj savivaldybė kviečia prie tvarkymosi prisidėti gyventojus, galinčius saugiai padėti seniūnijos darbuotojams. Nuo 8 valandos siūloma rinktis prie seniūnijos ir tvarkyti miesto erdves, o daugiabučių gyventojų prašoma sutvarkyti namų prieigas, pašalinti nulaužtas šakas ir kitas vėjo padarytas kliūtis.

    Akcentuojama, kad teritorijų tvarkyti negalima, jeigu jose vis dar yra pavojingai svyrančių medžių ar įtemptų, pakibusių šakų. Tokiais atvejais prašoma nerizikuoti ir palikti situacijos įvertinimą bei darbus specialistams, nes stipresnis gūsis gali sukelti staigų lūžį.

    Taip pat raginama į patalpas įnešti lauke paliktus lengvus daiktus, kuriuos vėjas gali pakelti ar nublokšti, pasirūpinti balkonų ir kiemų saugumu, o esant galimybei padėti vyresniems ar vienišiems kaimynams. Pastebėjus ant važiuojamosios dalies, pėsčiųjų tako ar prie pastatų nuvirtusius medžius, prašoma nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Žalčio įkandimas kieme baigėsi tragedija: ugniagesių ir seniūno skubus perspėjimas

    Lenkijos Grudziondze viename individualių namų kvartale įvyko skaudi nelaimė: kieme buvusį šunį įkando paprastoji angis. Šeimininkai reagavo nedelsdami, tačiau gyvūno išgelbėti nepavyko.

    Į įvykio vietą buvo kviesti ugniagesiai, kurie bandė surasti ir saugiai pašalinti gyvatę. Vis dėlto angis pasislėpė sodo užkaboriuose, todėl gyventojams perduotas raginimas būti itin atsargiems ir nebandyti gyvačių gaudyti patiems.

    Kaip elgtis pamačius angį?

    Specialistai primena, kad angys paprastai vengia žmonių ir puola tik gindamosi, pavyzdžiui, užmynus ar bandant paimti į rankas. Pamačius gyvatę saugiausia ramiai atsitraukti, nedaryti staigių judesių ir neleisti prie jos vaikams ar augintiniams.

    Jei angis aptinkama viešesnėje vietoje ar šalia namų, verta perspėti kaimynus ir, esant poreikiui, kreiptis į atsakingas tarnybas. Artėjant šiltajam sezonui tokių susidūrimų rizika didėja, nes ropliai aktyviau juda ieškodami šilumos ir maisto.

    Ką daryti, jei angis įkando šuniui?

    Veterinarai pabrėžia, kad kritiškai svarbus yra laikas: kuo greičiau gyvūnas pasiekia kliniką, tuo daugiau šansų išvengti sunkesnių komplikacijų. Įkandimas gali sukelti stiprų skausmą, tinimą, silpnumą, o kai kuriais atvejais ir pavojingą bendrą organizmo reakciją.

    Laukiant pagalbos rekomenduojama išlaikyti ramybę ir kiek įmanoma apriboti šuns judėjimą, kad nuodai organizme plistų lėčiau. Taip pat nereikėtų veržti galūnės, pjauti žaizdos ar bandyti išsiurbti nuodų, nes tai gali pakenkti ir uždelsti profesionalų gydymą.

    Praktinis patarimas augintinių šeimininkams – iš anksto turėti artimiausios visą parą dirbančios veterinarijos klinikos kontaktus. Išvykstant į gamtą ar vaikštant aukštesnėje žolėje, šunį verta laikyti arčiau, o po pasivaikščiojimo apžiūrėti, ar nėra įkandimo žymių ir staiga atsiradusio tinimo.

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.