Tag: Saugumo politika

  • Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno išpuolis sukrėtė Vokietiją: afganistaniečiui Farhad N. – įkalinimas iki gyvos galvos

    Miuncheno teismas 2026 metų rugpjūčio 6 dieną afganistaniečiui Farhad N. skyrė įkalinimą iki gyvos galvos dėl automobiliu įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo dviejų metų mergaitė ir jos mama. Per ataką taip pat nukentėjo dešimtys žmonių, daliai jų sužalojimai buvo sunkūs.

    Teismas vyrą pripažino kaltu dėl dviejų nužudymų, 23 pasikėsinimų nužudyti ir 22 kūno sužalojimų epizodų, iš jų 19 įvardyti kaip sunkūs. Byloje taip pat konstatuotas ypatingas kaltės sunkumas, o tai Vokietijoje paprastai reiškia gerokai mažesnę tikimybę kada nors išeiti į laisvę.

    Pagal teismo nustatytas aplinkybes, Farhad N. apvažiavo policijos automobilį ir įsibėgėjęs įvažiavo į maždaug 1 400 žmonių profesinės sąjungos eiseną. 37 metų moteris ir jos mažametė dukra po smūgio patyrė kritines galvos traumas ir po kelių dienų mirė.

    „Kai kurių nukentėjusiųjų kančia tęsiasi iki šiol, o vienas jų sakė, kad gyveno vieną gyvenimą iki išpuolio ir kitą po jo“, – teismo posėdyje cituotas nukentėjusiojo pasakojimas.

    Teismui pirmininkavęs teisėjas nurodė, kad dar didesnių aukų išvengta tik todėl, jog partrenktų žmonių minia sulėtino ir galiausiai sustabdė automobilį. Pasak jo, po išpuolio vietoje buvo likę plačiai išsibarstę nuolaužų ir asmeninių daiktų, o dalis žmonių ilgai gydosi ir susiduria su psichologinėmis pasekmėmis.

    Radikalizacija internete ir motyvas

    Prokuratūra teigė, kad vyras veikė vedinas religinės motyvacijos ir po atakos šaukė religinį šūkį. Vis dėlto teisėsauga nurodė neturinti duomenų, kad jis būtų priklausęs organizuotai džihadistų struktūrai ar veikęs kaip konkrečios grupuotės narys.

    Byloje akcentuota ir socialinė izoliacija bei nerimas, kurie, prokurorų vertinimu, galėjo prisidėti prie jo elgesio. Pats Farhad N. teisme motyvų neatskleidė, o teismo vertinimu jis siekė susikurti idealizuotą savęs įvaizdį, tačiau turėjo trapų savivertės jausmą.

    Gynyba prašė vyrą siųsti į psichiatrijos įstaigą, tačiau teismo paskirti ekspertai nurodė, kad jo psichikos sveikatos problemos nemažino atsakomybės už veiksmus. Todėl teismas pasirinko griežčiausią bausmę ir papildomai įvertino išpuolio pavojingumą visuomenei.

    Imigracijos ir saugumo įtampa

    Šis išpuolis įvyko prieš Vokietijos federalinius rinkimus 2025 metais ir tapo vienu iš rezonansinių nusikaltimų, kurie kaitino diskusijas apie imigracijos politiką bei vidaus saugumą. Tuo laikotarpiu viešojoje erdvėje ypač daug dėmesio sulaukė klausimai dėl prieglobsčio procedūrų, deportacijų ir radikalizacijos prevencijos.

    Taip pat pabrėžta, kad ataka įvyko Miuncheno saugumo konferencijos išvakarėse, kai mieste būna sustiprintos saugumo priemonės ir susitelkia aukšto rango politikos bei gynybos atstovai. Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad radikalizacija internete tapo viena svarbiausių ankstyvojo perspėjimo ir prevencijos sričių.

    Ką žinoma apie nuteistąjį

    Farhad N. į Vokietiją atvyko 2016 metais būdamas nepilnametis ir, kaip nurodyta byloje, buvo be suaugusiųjų palydos. Jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, tačiau jam leista likti šalyje ir dirbti.

    Policija teigė, kad vyras dirbo apsaugos srityje ir intensyviai sportavo, domėjosi kultūrizmu. Tyrimo duomenimis, per mėnesius iki išpuolio jis galėjo radikalizuotis vartodamas internete platinamą ekstremistinį turinį, susijusį su radikaliais Afganistano pamokslininkais.

  • Londono mokslininkai perspėja: DI karo žaidimuose 95 proc. atvejų renkasi branduolinę eskalaciją

    Kariniuose scenarijuose testuoti dirbtinio intelekto modeliai dažnai linkę rinktis branduolinę eskalaciją, net kai tai didina katastrofiškų pasekmių riziką. Tokią išvadą pateikė Londono Karališkojo koledžo tyrėjai, paskelbę darbą arXiv preprintų serveryje.

    Tyrime analizuoti keli pažangūs DI modeliai, kuriems buvo pateiktos imituotos geopolitinės krizės, įskaitant pasienio ginčus, konkurenciją dėl išteklių ir valstybės egzistencinės grėsmės scenarijus. Iš viso atlikta 21 karinė simuliacija, kuriose modeliai turėjo pasirinkti veiksmus nuo diplomatinių žingsnių iki jėgos panaudojimo.

    Tyrėjai nurodo, kad DI sistemoms buvo leista kiekviename žingsnyje kelti arba mažinti eskalacijos lygį ir argumentuoti sprendimus. Per simuliacijas DI atliko 329 sprendimų žingsnius ir sugeneravo apie 780 000 žodžių paaiškinimų, kodėl pasirinko vieną ar kitą kryptį.

    Kaip dažnai pasirenkamas branduolinis kelias

    Pasak autorių, 95 proc. simuliacijų metu DI modeliai bent kartą pasirinko taktinio branduolinio ginklo panaudojimą. Kitas ryškus rezultatas, anot tyrėjų, buvo tai, kad nė vienas modelis nesutiko kapituliuoti net tada, kai scenarijus rodė didėjančias neigiamas pasekmes pačiai šaliai, kuri inicijuoja branduolinį smūgį.

    Dar vienas veiksnys, stiprinęs eskalaciją, buvo vadinamasis karo rūkas, kai informacija apie situaciją yra neišsami arba prieštaringa. Tyrime teigiama, kad 86 proc. atvejų toks neapibrėžtumas lėmė klaidingus DI situacijos vertinimus, o tai dar labiau didino eskalacijos tikimybę.

    Kodėl DI sprendimai kelia nerimą

    Tyrėjų vertinimu, DI modeliai neturi žmogui būdingų psichologinių barjerų, tokių kaip baimė, moralinė dilema ar politinės atsakomybės suvokimas, kurie realiose krizėse gali stabdyti kraštutinius sprendimus. Dėl to algoritmas gali rinktis „optimalų“ rezultatą siaurame uždavinyje, neįvertindamas ilgalaikių humanitarinių ir ekologinių pasekmių.

    Autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės DI sistemos plačiai naudojamos analizei ir modeliavimui, o karinės institucijos įvairiose šalyse eksperimentuoja su sprendimų paramos įrankiais. Tuo pačiu išlieka neaišku, kiek giliai tokios sistemos gali būti integruojamos į realius strateginių sprendimų priėmimo procesus, ypač kai sprendimus tenka priimti spaudžiant laikui.

    Ką siūlo tyrimo autoriai

    Mokslininkai ragina branduolinį arsenalą turinčias valstybes neperduoti DI galios priimti sprendimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Jų teigimu, kuo daugiau sprendimų grandinės automatizuojama, tuo didesnė rizika, kad klaidos, neteisingos prielaidos ar netinkamai suformuluoti tikslai bus paversti veiksmais su negrįžtamomis pasekmėmis.

    Tyrimo išvada iš esmės sutampa su plačiau aptariamomis DI saugos tendencijomis: net pažangūs modeliai gali būti jautrūs netiksliai informacijai, o jų „sprendimų logika“ priklauso nuo užduoties formulavimo ir tikslų sistemos. Dėl to autoriai pabrėžia žmogaus kontrolės ir aiškių ribojimų svarbą, kai kalbama apie aukščiausio lygio karinę riziką.

  • Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    Trumpas ragina ICE neatšaukti sustabdymų kelyje, nors po mirtinų šūvių keičiasi politika

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Imigracijos ir muitinės kontrolės tarnyba ICE turėtų tęsti automobilių stabdymus keliuose, nors po pastarųjų mirtinų incidentų ši praktika, kaip skelbiama, buvo pristabdyta. Prezidento žinutė socialiniuose tinkluose nuskambėjo tuo metu, kai Vidaus saugumo departamentas DHS ėmėsi peržiūrėti agentų veiksmų taisykles.

    Trumpas teigė, kad sustabdymai kelyje esą yra vienas veiksmingiausių įrankių sulaikant asmenis, kuriuos jo administracija sieja su nusikalstamumu ir neteisėtu buvimu šalyje. Jo retorika leidžia suprasti, kad jis nenori atsisakyti šios priemonės net ir didėjant kritikai dėl rizikos gyventojams bei pareigūnams.

    „Negalime atsisakyti vieno svarbiausių ir efektyviausių ICE kovos su nusikalstamumu įrankių – sustabdymų kelyje“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Apie politikos pokyčius pranešta po dviejų mirtinų susišaudymų, kuriuose, kaip skelbė JAV žiniasklaida, dalyvavo ICE pareigūnai. Pranešimuose nurodoma, kad DHS nurodė pareigūnams nestabdyti judančių transporto priemonių vien tam, kad būtų sulaikyti ar apklausti automobilyje esantys asmenys.

    Vienas labiausiai aptariamų atvejų įvyko Meino valstijoje, kur per sustabdymą žuvo Kolumbijos pilietis Joanas Sebastianas Guerrero. Kitas incidentas fiksuotas Hiustone, taip pat pranešta apie dar vieną žūtį Floridoje, kai bėgdamas nuo federalinių pareigūnų 28 metų vyras buvo partrenktas sunkvežimio.

    Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro šį įvykį pavadino nužudymu ir pareiškė, kad žuvusysis, jo vertinimu, buvo traktuotas kaip neturintis teisių. Incidentai dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kiek agresyvūs sulaikymai kelyje yra suderinami su viešuoju saugumu ir pareigūnų atsakomybės standartais.

    JAV senatorė Susan Collins viešai ragino DHS vadovybę nutraukti visus nebūtinus transporto priemonių stabdymus. Tuo metu buvęs laikinasis ICE vadovas Johnas Sandwegas žiniasklaidai yra sakęs, kad per pastaruoju metu sugriežtintas imigracijos operacijas galėjo būti apie 18 šaudymų, susijusių su sustabdymais kelyje.

    Ši tema JAV nuolat kelia aštrias diskusijas, nes sustabdymai kelyje dažnai vertinami kaip didelės įtampos situacijos, kuriose sprendimai priimami per sekundes. Kritikai pabrėžia, kad tokios operacijos padidina klaidų ir perteklinės jėgos riziką, o šalininkai akcentuoja greitą prieigą prie ieškomų asmenų.

    Kol kas neaišku, ar DHS nurodymai yra laikina priemonė, skirta sumažinti riziką po rezonansinių incidentų, ar platesnės politikos krypties keitimas. Trumpui viešai raginant tęsti sustabdymus, ICE ir DHS sprendimai artimiausiu metu taps vienu svarbiausių imigracijos politikos išbandymų tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.