„Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas teigia, kad šiandien kasdieniai produktai, tokie kaip pienas ar buitinė technika, yra prižiūrimi griežčiau nei dirbtinis intelektas. Jo vertinimu, DI plėtra vyksta greitai, o aiškių, visuotinai taikomų saugos standartų ir priežiūros mechanizmų daug kur vis dar trūksta.
Pasak B. Smitho, dėl to būtina spartinti tarptautinių taisyklių kūrimą, kad būtų aišku, kokie saugumo reikalavimai taikomi DI sistemoms, kada jos privalo būti testuojamos ir kas atsako už žalą. Jo akcentuojama problema yra ne tik technologijos galia, bet ir tai, kad klaidos ar piktnaudžiavimas gali paveikti labai plačias visuomenės grupes.
Ko, pasak „Microsoft“, trūksta dabar?
Vadovas pabrėžia, kad įmonėms reikia vadinamųjų avarinio stabdymo priemonių, leidžiančių sustabdyti arba sulėtinti DI veikimą, jei sistema ima elgtis neprognozuojamai. Tokios priemonės, jo teigimu, turėtų būti suprantamos kaip bazinis saugos standartas, panašiai kaip avariniai mygtukai pramonėje ar griežti reikalavimai vartotojų prekėms.
Kitas siūlymas – įtvirtinti prievolę rengti incidentų ataskaitas ir informuoti nukentėjusius, jeigu DI sukelia žalą ar veikia pavojingai. Tai reikštų aiškesnę praktiką, kada įmonės privalo viešinti problemą, ką turi pateikti reguliuotojams ir kaip greitai vartotojai turi sužinoti apie riziką.
B. Smithas taip pat pasisako už nepriklausomą naujų DI sprendimų vertinimą, kurį atliktų valstybės paskirti ekspertai. Idėja – turėti patikrą prieš platesnį diegimą, ypač ten, kur DI naudojamas jautriose srityse, pavyzdžiui, švietime, sveikatos apsaugoje, finansuose ar kritinėje infrastruktūroje.
Diskusija vyksta ir politiniame lygmenyje
DI reguliavimo kryptys tampa politinių diskusijų objektu, ypač kalbant apie konkurenciją tarp JAV, Europos ir Kinijos technologijų ekosistemų. Viena stovyklos dalis pabrėžia, kad per griežtos taisyklės gali sulėtinti inovacijas, o kita akcentuoja, kad aiškios prievolės yra būtinos pasitikėjimui ir saugumui užtikrinti.
Šioje diskusijoje B. Smitho pozicija – griežtesnė priežiūra ir globalios taisyklės – kertasi su požiūriu, jog DI sektorius turėtų labiau reguliuotis pats, kad įmonės neprarastų tempo tarptautinėse lenktynėse. Praktikoje vis dažniau kalbama apie kompromisą: inovacijų skatinimą derinti su aiškia atsakomybe, skaidrumu ir rizikų valdymu.
Kodėl minima Jungtinė Karalystė?
„Microsoft“ vadovas išskiria Jungtinę Karalystę kaip šalį, kuri, jo vertinimu, yra gerai pasirengusi prisidėti prie tarptautinių DI saugos taisyklių formavimo. Argumentas siejamas su pastaraisiais metais stiprinta kompetencija ir specializuotomis institucijomis, skirtomis DI saugumo klausimams.
Diskusijas dėl reguliavimo taip pat kursto vis dažniau pasigirstantys ekspertų perspėjimai apie galimas DI grėsmes, pradedant klaidinančiu turiniu ir sukčiavimu, baigiant sisteminėmis rizikomis, kai pažangios sistemos naudojamos be pakankamos kontrolės. Dėl to rinkoje auga spaudimas turėti taisykles, kurios būtų suprantamos tiek kūrėjams, tiek vartotojams.
„Šiandien skalbyklė dažnai turi daugiau saugos reikalavimų nei dirbtinis intelektas, o pieno pakuotė parduotuvėje praeina griežtesnes patikras“, – sakė Bradas Smithas.