CP v2

Tag: Saulėgrąžų aliejus

  • Ne alyvuogių: ekspertė įvardijo geriausią aliejų kepimui ir įspėjo dėl vienos klaidos

    Kepimas aukštoje temperatūroje mitybos specialistų dažnai vertinamas kaip mažiau palankus sveikatai būdas, todėl kasdienai dažniau rekomenduojama rinktis troškinimą, virimą ar kepimą orkaitėje. Vis dėlto, jei kepate keptuvėje, svarbiausia atsižvelgti į riebalų tinkamumą kaitrai.

    Esminis rodiklis yra dūmijimo temperatūra, kai riebalai pradeda rūkti ir sparčiai keičiasi jų sudėtis. Tokiu metu didėja nepageidaujamų junginių susidarymo rizika, o pats aliejus gali įgauti kartų skonį ir aitrų kvapą.

    Ką rinktis kepimui?

    Specialistų praktikoje dažnai pabrėžiama, kad kepimui labiau tinka rafinuoti aliejai, nes jie paprastai turi aukštesnę dūmijimo temperatūrą. Tuo tarpu nerafinuoti, vadinamieji šalto spaudimo aliejai, dažniau skirti vartoti šaltai, pavyzdžiui, salotoms ar jau paruoštam patiekalui pagardinti.

    Kaip vienus tinkamiausių variantų kepimui ekspertai mini avokadų aliejų ir lydytą sviestą ghee. Abu šie riebalai paprastai geriau atlaiko aukštesnę kaitrą, tačiau svarbu prisiminti, kad tai riebalų šaltiniai, kurių kiekį racione verta kontroliuoti.

    Saulėgrąžų aliejus: tinka, bet su niuansais

    Rafinuotas saulėgrąžų aliejus dėl gana aukštos dūmijimo temperatūros dažnai naudojamas kepimui ir gruzdinimui. Jis praktiškas, neutralus skoniu ir lengvai randamas parduotuvėse, todėl daugelyje virtuvių tapo įprastu pasirinkimu.

    Vis dėlto mitybos specialistai atkreipia dėmesį į riebalų rūgščių balansą: saulėgrąžų aliejuje paprastai yra daug omega-6 riebalų rūgščių, todėl kai kuriems žmonėms rekomenduojama jo vartojimą riboti ir dažniau kaitalioti riebalų šaltinius. Bendrame mitybos kontekste svarbu siekti geresnio omega-6 ir omega-3 santykio, daugiau omega-3 gaunant iš žuvies, linų sėmenų ar graikinių riešutų.

    Didžiausia klaida, kurią daro daugelis

    Viena dažniausių klaidų yra tas pats aliejus naudojamas pakartotinai, ypač po gruzdinimo. Jei aliejus patamsėjo, pradėjo rūkti, atsirado aitrus kvapas ar degėsių skonis, tai signalas, kad jis jau suiręs ir netinka tolesniam naudojimui.

    Norint sumažinti rizikas, verta kaitinti aliejų saikingai, neperdeginti keptuvės ir rinktis riebalus pagal gaminimo būdą. Jei tik įmanoma, kasdienę mitybą papildomai verta orientuoti į mažiau aliejaus reikalaujančius gaminimo metodus.

  • Dietologas įvardijo geriausią riebalą kepimui: šį pasirinkimą daro mažai kas

    Kepimas aliejuje nėra sveikiausias gaminimo būdas, tačiau daugeliui jis išlieka kasdienybe. Tokiu atveju svarbiausia ne tik skonis, bet ir tai, kaip riebalai elgiasi aukštoje temperatūroje, nes perkaitę jie ima irti.

    Mitybos specialistai pabrėžia vadinamąjį dūmijimo tašką, kai riebalai pradeda rūkti ir sparčiau formuojasi nepageidaujami skilimo produktai. Kuo šis taškas aukštesnis, tuo riebalai stabilesni trumpam kepimui keptuvėje.

    Kas lemia, ar riebalai tinkami?

    Praktikoje svarbu ne vien dūmijimo taškas, bet ir riebalų sudėtis. Vienanesočiosios riebalų rūgštys paprastai yra atsparesnės karščiui nei polinesočiosios, todėl tokie riebalai dažniau laikomi saugesniu pasirinkimu kepant.

    Reikšmės turi ir gamybos būdas. Rafinuoti aliejai dažnai būna stabilesni kepimui, nes juose mažiau priemaišų, kurios gali greičiau oksiduotis, tačiau jie paprastai turi ir mažiau natūralių antioksidantų bei aromato.

    Viršuje dažnai atsiduria alyvuogių aliejus

    Kaip vieną dažniausiai minimų pasirinkimų mitybos specialistai išskiria aukščiausios kokybės alyvuogių aliejų. Jame daug vienanesočiųjų riebalų, taip pat yra vitamino E ir antioksidantų, kurie gali padėti lėčiau vykti oksidacijai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad toks aliejus labiausiai tinka trumpam, vidutinės temperatūros kepimui, kai neleidžiama riebalams rūkti. Ilgai kaitinant gali blėsti aromatas ir mažėti dalis vertingų junginių.

    Alternatyvos: avokadų ir aukšto oleino saulėgrąžų aliejus

    Rafinuotas avokadų aliejus dažnai vertinamas dėl gana neutralaus skonio ir stabilumo kaitinant. Dėl to jis patogus, kai nenorima, kad riebalai keistų patiekalo aromatą, ypač kepant daržoves ar mėsą.

    Dar vienas dažnai minimas variantas yra aukšto oleino saulėgrąžų aliejus, kurio sudėtyje daugiau vienanesočiųjų riebalų nei įprastame saulėgrąžų aliejuje. Dėl to jis paprastai būna atsparesnis kaitinimui ir lėčiau oksiduojasi.

    Populiarus rapsų aliejus vertinamas dėl palankios riebalų rūgščių pusiausvyros, tačiau kepant svarbu atsižvelgti į jo sudėtį ir laikymo sąlygas. Šviesa ir šiluma spartina aliejų senėjimą, todėl geriau rinktis tamsų butelį ir laikyti vėsiai.

    Norint sumažinti rizikas, verta kepti trumpiau, rinktis vidutinę kaitrą ir niekada nenaudoti riebalų, kurie jau rūko ar skleidžia svilėsių kvapą. Taip pat pravartu dažniau rinktis troškinimą, virimą ar kepimą orkaitėje, o keptuvėje naudoti mažiau riebalų.

  • Saulėgrąžų aliejus kepimui – mitai griūva: gydytoja paaiškino 3 klaidas, kurias daro visi

    Saulėgrąžų aliejus neretai kaltinamas dėl tariamos žalos sveikatai, tačiau specialistai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne pats produktas, o tai, kaip jis naudojamas virtuvėje. Įprastam namų gaminimui tinka ir rafinuotas saulėgrąžų, ir alyvuogių, ir rafinuotas rapsų aliejus, taip pat kiti riebalai.

    Gydytojų teigimu, šiuo metu nėra kokybiškų įrodymų, kad saikingas saulėgrąžų aliejaus vartojimas būtent namuose, įprastai kepant ar troškinant, savaime kenktų sveikatai. Didesnė rizika atsiranda tada, kai riebalai perkaitinami, daug kartų pakartotinai kaitinami arba kai kepimas nuolat virsta gruzdinimu.

    Kas iš tiesų kenkia kepant

    Didžiausia problema, pasak medikų, yra aliejaus perkaitinimas iki dūmų. Kai riebalai pradeda rūkti, spartėja oksidacijos procesai ir formuojasi riebalų irimo produktai, kurie blogina ir skonį, ir mitybinę kokybę.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad tas pats aliejus neturėtų būti naudojamas daug kartų. Pakartotinis kaitinimas didina oksidacijos mastą, todėl saugesnė praktika yra naudoti šviežią riebalų porciją ir vengti nuolatinio gaminimo giliuose riebaluose.

    Ar alyvuogių aliejus visada geresnis?

    Alyvuogių aliejus laikomas gana stabiliu kaitinant, nes jame daugiau mononesočiųjų riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų. Dėl to jis tinka kepimui, ypač kai naudojama vidutinė temperatūra ir aliejus neperkaitinamas iki dūmų.

    Avokadų aliejus taip pat gali būti tinkamas pasirinkimas, tačiau įrodymų, kad jis būtų reikšmingai naudingesnis už kokybišką alyvuogių ar rapsų aliejų, nėra. Mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra bendras racionas, o ne vieno produkto pakeitimas kitu.

    Ką svarbu žinoti apie gyvulinius riebalus

    GHI sviestas, taukai ar lydytas jautienos riebalas iš tiesų dažnai būna termiškai stabilesni, tačiau tai nereiškia, kad jie automatiškai tampa geriausiu pasirinkimu sveikatai. Tokių riebalų sudėtyje paprastai daugiau sočiųjų riebalų.

    Medikai primena, kad daliai žmonių reguliariai vartojant daug sočiųjų riebalų gali didėti MTL cholesterolio rodikliai. Todėl renkantis riebalus svarbu atsižvelgti į bendrą mitybos modelį, kraujo tyrimų rezultatus ir individualias rizikas.

    Ar įmanoma kepti be aliejaus?

    Kepimas be aliejaus dažniausiai reiškia gaminimą įkaitintoje keptuvėje, kai riebalus pakeičia vanduo, sultinys arba paties produkto išsiskiriančios sultys. Tam dažniausiai naudojama neprideganti keptuvė ir vidutinė kaitra, kad maistas nepradėtų svilti.

    Vis dėlto riebalai mityboje reikalingi: jie svarbūs riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimui ir kitiems organizmo procesams. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei racione trūksta daržovių, vaisių, ankštinių ir žuvies, vien saulėgrąžų aliejaus pakeitimas kitu aliejumi greičiausiai neduos apčiuopiamos naudos.

    „Svarbiausia yra ne tai, kokį aliejų pasirinkote, o ar jo neperkaitinate, nenaudojate pakartotinai ir nepaverčiate kasdienio gaminimo gruzdinimu“, – sakė gydytoja.

  • Čornomorske rusų dronas sustabdė „ADM“ aliejaus gamyklą: fiksuotas nuotėkis ir žala rezervuarams

    Ukrainos Čornomorsko mieste po rusų drono smūgio sustabdyta amerikiečių bendrovei „ADM“ priklausančios aliejinių kultūrų perdirbimo įmonės veikla. Apie tai bendrovė informavo žiniasklaidą, pabrėždama, kad šiuo metu svarbiausias prioritetas yra darbuotojų saugumas.

    Skelbiama, kad ataka įvyko 2026 metų balandžio 26 dieną, o nuo tada gamykla darbo neatnaujino. Pranešimuose taip pat nurodoma, kad įmonė buvo laikinai pristabdžiusi žaliavos supirkimą, kol įvertins situaciją ir galimybes saugiai tęsti veiklą.

    „Įmonės Čornomorske veikla kol kas lieka sustabdyta po 2026 metų balandžio 26 dieną drono smūgiu padarytos žalos. Mūsų darbuotojų saugumas yra aukščiausias prioritetas, todėl toliau atidžiai stebime situaciją“, – teigiama „ADM“ komentare.

    Pasak vietos žemės ūkio rinką stebinčių šaltinių, buvo apgadintas vienas augalinio aliejaus rezervuaras, o keli kiti galėjo būti pažeisti drono nuolaužomis. Dėl to fiksuotas dalinis aliejaus nuotėkis, o teritorijoje tęsiami atstatymo ir remonto darbai.

    Rinkos analitikai vertina, kad vienos gamyklos sustabdymas nebūtinai turėtų sukelti staigų saulėgrąžų aliejaus kainų šuolį, nes pasaulinėje augalinių aliejų rinkoje kainas gali slopinti didesnė pasiūla ir vangstantis vartojimas. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu perdirbimo pajėgumų sumažėjimas jautriau atsiliepia saulėgrąžų supirkimo kainoms, nes krenta perdirbėjų aktyvumas ir silpnėja konkurencija dėl žaliavos.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pramonės infrastruktūra, įskaitant žemės ūkio perdirbimo įmones ir logistikos mazgus, išlieka dažnu rusų atakų taikiniu. Ekspertai pabrėžia, kad tokie smūgiai didina veiklos rizikas, ilgina tiekimo grandines ir gali turėti netiesioginį poveikį tiek vidaus rinkai, tiek Ukrainos eksportui per Juodosios jūros regioną.

  • Po smūgio Čornomorsko uostui į jūrą pateko saulėgrąžų aliejus: palydovai fiksuoja 40 kv. km dėmę

    Po balandžio 26 dieną įvykdyto smūgio Čornomorsko uostui Odesos srityje į Juodąją jūrą pateko didelis kiekis saulėgrąžų aliejaus. Vietos biologai ir aplinkosaugininkai perspėja, kad ant vandens susiformavusi plėvelė gali kelti rimtą grėsmę paukščiams ir daliai jūrų ekosistemų.

    Visuomeninės organizacijos „Žaliasis lapas“ vadovas, biologas Vladislavas Balinskis teigė, kad palydoviniai vaizdai balandžio 27 dieną rodė maždaug 40 kvadratinių kilometrų ploto aliejaus dėmę atviroje jūroje. Jo vertinimu, realus užterštumas gali būti didesnis, nes dalis teršalų galėjo pasklisti ir į netoliese esantį Suchojų limaną, su jūra sujungtą laivybos kanalu.

    Teršalų judėjimas priklauso nuo vėjo krypties ir srovių, todėl dėmė gali slinkti link pakrantės ir keisti formą. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net jei aliejus nėra toks toksiškas kaip naftos produktai, pavojų lemia fizinis poveikis gyvūnams ir ilgalaikės pasekmės dugno buveinėms.

    Specialistai aiškina, kad augalinis aliejus ant vandens sudaro ploną plėvelę, kuri blogina deguonies apykaitą vandens paviršiuje ir mažina šviesos patekimą. Didžiausia artimiausių savaičių rizika siejama su paukščiais, nes balandžio pabaiga ir gegužė yra pavasarinės migracijos ir perėjimo pradžios laikotarpis.

    „Augalinis aliejus plunksnas pažeidžia kitaip nei mazutas: jos sulimpa, praranda šilumos izoliaciją, o paukštis greitai sušąla ir nuskęsta“, – sakė Vladislavas Balinskis.

    Pasak jo, ankstesni panašūs incidentai regione rodė, kad net ir surinkus šimtus nukentėjusių paukščių, išgyvena tik nedidelė dalis. Aplinkosaugininkai ragina gyventojus radus užterštų paukščių nebandyti jų „valyti“ savarankiškai, o kuo greičiau perduoti specialistams.

    Biologo vertinimu, per 2–4 mėnesius aliejus, veikiamas saulės, deguonies ir druskingumo, gali tirštėti ir polimerizuotis, daliai masės nusėdant ant dugno. Tokios nuosėdos gali kauptis įdubose ir tarp akmeninių keterų, kur žiemoja kai kurie organizmai ir formuojasi moliuskų sankaupos.

    Ekologai atkreipia dėmesį, kad dugno bendrijoms poveikis priklausys nuo to, kiek aliejaus realiai pateko į atvirą jūrą, kokios bus hidrodinaminės sąlygos ir ar teršalai bus išsklaidyti audrų. Taip pat keliama prielaida, kad vėlesniais sezonais audros gali pakelti užterštas nuosėdas ir sukelti pakartotinį poveikį jautrioms buveinėms.

    Valstybinė aplinkosaugos inspekcija pietvakarių apygardoje pranešė, kad per gaisrą uosto infrastruktūroje buvo pažeista talpykla, kurioje buvo apie 6 000 tonų saulėgrąžų aliejaus. Institucijos patvirtino, kad dalis produkto pateko į uosto akvatoriją, o vandens paviršiuje susidarė dėmė.

    Inspekcijos teigimu, teritorijoje įrengtos užtvaros teršalų plitimui riboti, uždaryta lietaus nuotekų sistema, kad likučiai nepatektų į vandenį, o laboratoriniams tyrimams paimti jūros vandens mėginiai. Taip pat nurodyta, kad dirvožemio tarša nebuvo fiksuota, nes uosto danga yra betoninė.

    Šis incidentas priminė ankstesnius didelio masto augalinio aliejaus išsiliejimus regione, kurie, pasak vietos specialistų, per trumpą laiką sukeldavo masinį paukščių žuvimą ir galimą poveikį retiems jūrų organizmams. Aplinkosaugininkai ragina tęsti stebėseną, o pakrantės tarnybas ruoštis gelbėjimo darbams, jei užterštumas pasieks krantą.