CP v2

Tag: Saulėgrąžų sėklos

  • Dietologas pataria po 50-ies: 2 šaukštai į varškę ryte gali padėti cholesteroliui ir sotumui

    Maža sėkla, didelis maistinis „užtaisas“

    Vyresniame amžiuje mityboje ypač svarbu rinktis produktus, kurie vienu metu suteikia baltymų, skaidulų ir naudingų riebalų. Vienas paprasčiausių ir pigiausių priedų, kurį galima įmaišyti į kasdienį pusryčių patiekalą, yra saulėgrąžų sėklos.

    Jos dažnai priskiriamos maistui, kuriame gausu mikroelementų, o nedidelė porcija gali papildyti racioną be sudėtingų receptų. Mitybos specialistai pabrėžia, kad toks pasirinkimas ypač patogus žmonėms, kurie nori greitų, bet maistingų pusryčių.

    Kuo jos naudingos širdžiai ir cukraus kontrolei?

    Saulėgrąžų sėklose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų linolo rūgšties, taip pat fitosterolių. Šios medžiagos siejamos su palankesniu lipidų profiliu, o subalansuotoje mityboje gali prisidėti prie mažesnio mažo tankio lipoproteinų cholesterolio.

    Be riebalų, sėklos suteikia augalinių baltymų ir skaidulų, kurios didina sotumą ir padeda palaikyti tolygesnį gliukozės lygį. Tai aktualu daliai vyresnių žmonių, kurie susiduria su padidėjusiu cholesteroliu ar svorio kontrole.

    „Paprasčiausias būdas yra į varškę ar varškės tipo sūrį įmaišyti porą šaukštų saulėgrąžų sėklų“, – sako dietologas Bartekas Kulczyńskis.

    Vitaminas E ir B grupė: kodėl tai aktualu vyresniems?

    Saulėgrąžų sėklose gausu vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Vyresniame amžiuje tai svarbu ne tik odos būklei, bet ir bendrai organizmo apsaugai.

    Taip pat randama B grupės vitaminų, kurie dalyvauja energijos apykaitoje ir nervų sistemos veikloje, bei mineralinių medžiagų. Dėl šios priežasties sėklos gali būti vertingas priedas, jei mityba nėra pakankamai įvairi.

    Kaip įtraukti į pusryčius ir kitus patiekalus?

    Praktiškiausias variantas yra varškė arba varškės tipo sūris su sėklomis, pagardintas laiškiniais česnakais, druska ir pipirais, o šalia galima valgyti daržovių. Tinka ir saldi versija su vaisiais bei šaukšteliu medaus ar mažiau saldžios uogienės.

    Sėklos taip pat dera su salotomis, kokteiliais, košėmis ir jogurtu, o sutrintos su džiovintais pomidorais, česnaku ir baziliku gali virsti tepamu užtepu. Jos tinka ir kepiniams, tačiau svarbu nepersistengti su kiekiu.

    Saulėgrąžų sėklos yra kaloringos, todėl porcijas verta riboti. 100 gramų gali turėti apie 585 kilokalorijas, tad kasdieniam vartojimui dažniausiai pakanka 1–2 šaukštų, atsižvelgiant į bendrą racioną.

  • Kur slypi daugiausia vitamino E: šie virtuvės produktai gali nustebinti net sveikuolius

    Kur slypi daugiausia vitamino E: šie virtuvės produktai gali nustebinti net sveikuolius

    Vitaminas E nėra viena medžiaga: tai grupė junginių, vadinamų tokoferoliais ir tokotrienolais. Svarbiausia jų funkcija – antioksidacinė, padedanti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso, siejamo su spartesniu senėjimu ir kai kurių ligų rizika.

    Ši maistinė medžiaga taip pat svarbi imuninei sistemai, nervų veiklai ir normaliai kraujagyslių funkcijai. Nors vitaminas E dažnai minimas grožio kontekste, mokslinėje literatūroje labiausiai pabrėžiama jo reikšmė ląstelių membranų apsaugai ir uždegiminių procesų balansui.

    Rekordininkai – nerafinuoti aliejai

    Didžiausi vitamino E kiekiai įprastoje mityboje dažniausiai randami šaltai spaustuose augaliniuose aliejuose. Ypač išsiskiria kviečių gemalų aliejus – nedidelis jo kiekis gali reikšmingai prisidėti prie paros normos, todėl jis neretai įvardijamas kaip vienas turtingiausių šaltinių.

    Geri pasirinkimai taip pat yra saulėgrąžų, rapsų ir alyvuogių aliejai, ypač jei jie nerafinuoti. Svarbi detalė – kaitinant aukštoje temperatūroje jautrūs junginiai gali irti, todėl šiuos aliejus dažniau verta naudoti šaltai: salotoms, padažams ar jau paruoštų patiekalų pagardinimui.

    Riešutai ir sėklos – patogu kasdien

    Vitaminu E gausūs ir riešutai, sėklos bei įvairūs grūdai. Vieni dažniausiai minimų pasirinkimų – saulėgrąžų sėklos, migdolai ir lazdyno riešutai: jie patogūs kaip užkandis, tinka į košes ar salotas.

    Šie produktai vertingi ne tik dėl vitamino E. Kartu jie suteikia nesočiųjų riebalų, skaidulų ir mineralų, todėl dažnai rekomenduojami kaip dalis subalansuotos mitybos, ypač keičiant saldumynus ar itin sūrius užkandžius maistingesnėmis alternatyvomis.

    Vitaminas E slepiasi ir daržovėse

    Nors vitaminas E labiau siejamas su riebalais, jo yra ir žalialapėse daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose, lapiniuose kopūstuose, brokoliuose ar petražolių lapuose. Viename produkte koncentracija gali būti mažesnė nei aliejuose, tačiau daržovių suvalgoma daugiau, todėl bendra nauda mityboje gali būti reikšminga.

    Dar vienas dažnai išskiriamas produktas – avokadas, kuriame vitaminas E derinasi su riebalais, padedančiais šią medžiagą įsisavinti. Kadangi vitaminas E yra tirpus riebaluose, praktiškas sprendimas – žalialapes daržoves pagardinti aliejumi arba pabarstyti sėklomis.

    Svarbus ir laikymas: aliejus bei riešutus verta saugoti nuo šviesos ir oro, laikyti vėsiau, sandariai uždarytus. Taip lėčiau vyksta oksidacija, o maistinė vertė išlieka aukštesnė.

    Jei kyla klausimų dėl papildų, svarbu žinoti, kad vitaminas E papildų forma ne visada reikalingas, o didelės dozės kai kuriems žmonėms gali kelti rizikų, ypač vartojant kraują skystinančius vaistus. Saugiausia pradėti nuo mitybos korekcijų ir, esant poreikiui, pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  • Vitaminai be tablečių: 5 kasdieniai produktai, kurie gali pakeisti papildus ir sutaupyti

    Maisto papildai daugeliui tapo kasdienybe, tačiau mitybos specialistai primena, kad didelę dalį reikalingų vitaminų ir mineralų dažnai galima gauti iš įprasto maisto. Natūralūs produktai kartu suteikia skaidulų, baltymų ir bioaktyvių junginių, kurie gali gerinti bendrą mitybos kokybę.

    Specialistai pabrėžia, kad organizmas neretai geriau įsisavina maistines medžiagas iš maisto nei iš koncentruotų kapsulių. Be to, vienodas valgiaraštis ilgainiui didina riziką neįtraukti dalies svarbių mikroelementų, todėl verta sąmoningai didinti produktų įvairovę.

    Saulėgrąžų sėklos

    Nesūdytos saulėgrąžų sėklos yra vienas paprasčiausių būdų papildyti mitybą vitaminu E, magniu ir skaidulomis. Ketvirtis stiklinės gali reikšmingai prisidėti prie dienos normų, todėl tai patogus užkandis ar priedas prie košių ir salotų.

    Vitaminas E veikia kaip antioksidantas, o magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų funkcijai. Vis dėlto dėl didelės energinės vertės šį produktą verta vartoti saikingai, ypač jei siekiama kontroliuoti svorį.

    Spalvingi vaisiai ir daržovės

    Kuo įvairesnės spalvos lėkštėje, tuo platesnis fitocheminių medžiagų spektras. Pomidoruose esantis likopenas siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, o uogose aptinkami antocianinai vertinami dėl antioksidacinių savybių.

    Svogūnuose ir česnakuose esantys sieros junginiai, tarp jų alicinas, dažnai minimi kaip galintys prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo. Vaisiai ir daržovės taip pat yra pagrindinis folio rūgšties, kalio ir vitamino C šaltinis, kurio trūkumas pasitaiko dažniau, nei manoma.

    Riebi žuvis ir augalinės omega-3 alternatyvos

    Riebi žuvis, pavyzdžiui, lašiša, upėtakis ar sardinės, yra vertinama dėl omega-3 riebalų rūgščių ir kokybiškų baltymų. Tokie patiekalai gali būti praktiškas pasirinkimas tiems, kurie omega-3 bando gauti vien iš papildų.

    Nevalgantiems žuvies alternatyva gali būti graikiniai riešutai, čija ar linų sėmenys. Jie suteikia ne tik omega-3, bet ir skaidulų, mineralų bei sotumo, todėl dažnai tampa funkcionalesniu pasirinkimu nei vien tik aliejaus kapsulės.

    Rudieji ryžiai ir kiti pilno grūdo produktai

    Pilno grūdo produktai, tokie kaip rudieji ryžiai, avižos, kynva ar pilno grūdo duona, padeda gauti B grupės vitaminų, magnio ir skaidulų. Šių medžiagų dažnai sumažėja rafinuotuose grūduose, todėl vien jų keitimas pilno grūdo alternatyvomis gali turėti apčiuopiamą efektą.

    Subalansuotas patiekalas, kai pilno grūdo garnyras derinamas su baltymų šaltiniu ir daržovėmis, dažnai būna paprastas būdas natūraliai padidinti mikroelementų kiekį. Toks principas padeda siekti stabilaus energijos lygio ir geresnės žarnyno veiklos.

    Kada papildai vis tiek gali būti reikalingi?

    Nors daugeliui pakanka įvairios mitybos, tam tikroms grupėms papildai gali būti aktualūs dažniau. Tai gali būti nėščiosios ir žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, maži vaikai, taip pat veganiškos ar itin ribojančios mitybos besilaikantys asmenys.

    Specialistai įspėja, kad didelės dozių „profilaktikos“ principu vartojami papildai ne visada yra saugūs ir gali sąveikauti su vaistais. Prieš pradedant vartoti papildus tikslinga pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti kraujo tyrimus, kad būtų aišku, ar deficitas iš tiesų egzistuoja.