CP v2

Tag: Saulės parkai

  • Saulės parkai dykumoje tampa paukščių spąstais: mokslininkai aiškina mirtiną „ežero efektą“

    Saulės parkai dykumoje tampa paukščių spąstais: mokslininkai aiškina mirtiną „ežero efektą“

    JAV pietvakariuose, kur saulės elektrinių parkai driekiasi dykumų plotais, vis dažniau fiksuojami masiniai paukščių susidūrimai su infrastruktūra. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kai kurios rūšys, ypač vandens paukščiai, staigiai neria žemyn tarsi link vandens telkinio, tačiau vietoje jo randa stiklo ir metalo paviršius.

    Tokie atvejai registruojami skirtinguose objektuose, o poveikis nėra pavienis: dokumentuojama, kad su saulės energetikos infrastruktūra susijusių susidūrimų aukomis tampa daugiau nei 100 rūšių paukščių. Didžiausia rizika pastebima migracijos laikotarpiais, kai išsekę paukščiai ieško vietų nusileisti ir atsikvėpti.

    Kodėl saulės panelės vilioja?

    Mokslininkų aiškinimu, dalį incidentų lemia vadinamasis „ežero efektas“. Paukščiai vandenį dažnai atpažįsta ne taip, kaip žmonės: jiems svarbi nuo horizontalių paviršių atsispindinti poliarizuota šviesa, kuri ore tampa signalu apie vandens telkinį.

    Fotovoltinės panelės taip pat gali stipriai atspindėti poliarizuotą šviesą, o dideli masyvai iš aukštai kai kada primena ežerą ar šlapynę. Toks optinis klaidinimas ypač pavojingas dykumų regionuose, kur realaus vandens mažai, todėl „tariamas“ telkinys paukščiams gali atrodyti kaip išsigelbėjimas.

    Kodėl nukenčia vandens paukščiai?

    Tyrėjai pastebi, kad tarp žuvusiųjų dažnai pasitaiko vadinamųjų „privalomų“ vandens paukščių, kuriems vandens paviršius būtinas ne tik maitinimuisi, bet ir pakilimui. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių kūno sandara pritaikyta plaukimui, todėl nuo sausumos joms pakilti labai sunku arba beveik neįmanoma.

    Susidūrimas su panelėmis ar nusileidimas į netinkamą vietą gali baigtis ne tik trauma, bet ir tuo, kad paukštis lieka įstrigęs atviroje, įkaitusioje teritorijoje. Karštis, dehidratacija ir plėšrūnai tokiomis sąlygomis dar labiau padidina mirtingumą.

    Ką galima padaryti?

    Specialistai pabrėžia, kad atsinaujinanti energetika išlieka esminė mažinant iškastinio kuro naudojimą, tačiau poveikis biologinei įvairovei tampa vis aktualesnis. Dėl to šalia elektrinių planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo vis dažniau keliami klausimai, kaip sumažinti susidūrimų riziką migruojantiems paukščiams.

    Tarp bandomų sprendimų minimi panelių paviršiaus ar tekstūros pakeitimai, vizualiniai žymėjimai, taip pat dangos ir raštai, galintys „sulaužyti“ klaidinantį atspindį. Tikslas paprastas: padaryti taip, kad iš oro saulės parkas nebeatrodytų kaip vanduo ir neprovokuotų staigių nusileidimų.

    Ekspertų vertinimu, didžiausią efektą gali duoti priemonių derinys: tinkamesnis vietų parinkimas, rizikingų migracijos koridorių įvertinimas ir technologiniai sprendimai, mažinantys poliarizuotos šviesos signalą. Tai sritis, kurioje sparčiai daugėja duomenų, o kartu auga ir spaudimas energetikos projektus pritaikyti gamtai.

  • Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Visagino savivaldybė rengia saulės elektrinių parko projektą, kurį sieja su ilgalaikiu tikslu mažinti elektros energijos išlaidas ir stiprinti energetinį savarankiškumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sutaupyti biudžeto pinigai galėtų būti nukreipiami į švietimą, socialines paslaugas ir miesto infrastruktūrą.

    Projektas įtrauktas į savivaldybės strateginius planus ir pristatomas kaip dalis platesnės miesto transformacijos krypties. Visaginas, kurio istorija ilgą laiką buvo susijusi su energetikos sektoriumi, deklaruoja siekį šį identitetą perkelti į modernesnius, tvarius sprendimus.

    „Visaginas visada buvo energetikos miestas. Šiandien mūsų tikslas – šią patirtį paversti modernia, tvaria ir žmonėms naudinga ateitimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kam būtų naudojama pagaminta elektra?

    Pagal savivaldybės komunikaciją, saulės parkas pirmiausia būtų skirtas efektyviau valdyti viešojo sektoriaus elektros poreikį ir mažinti pastovias išlaidas. Tai ypač aktualu savivaldybėms, nes elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais tiesiogiai veikia biudžetų planavimą, o ilgalaikiai gamybos sprendimai leidžia stabilizuoti sąnaudas.

    Planuojama, kad projektas būtų įgyvendinamas etapais, derinant techninius sprendimus ir finansavimo modelį. Savivaldybė taip pat akcentuoja platesnę naudą Ignalinos atominės elektrinės regionui, kur energetikos transformacija ir socialinė ekonominė aplinka išlieka jautrios temos.

    Platesnės tendencijos Lietuvoje

    Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga saulės energetikos apimtys, o saulės parkai vis dažniau tampa sprendimu ne tik gyventojams, bet ir viešajam sektoriui. Savivaldybių ir viešųjų įstaigų projektai paprastai siejami su dviem kryptimis: mažesnėmis ilgalaikėmis išlaidomis ir indėliu į klimato kaitos mažinimo tikslus.

    Visagino atveju projektas įvardijamas ir kaip žingsnis nuo ankstesnių laikino pobūdžio kompensavimo ar lengvatų modelių link ilgalaikių, vietoje pagaminta energija paremtų sprendimų. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje tai galėtų atverti daugiau galimybių platesniam vartotojų ratui gauti naudą iš vietinės elektros gamybos.

    Kokie sprendimai dar laukia?

    Artimiausiu metu savivaldybei teks pereiti per planavimo, techninių sprendinių vertinimo ir derinimų etapą. Taip pat bus reikalingi savivaldybės tarybos sprendimai, nuo kurių priklausys projekto įgyvendinimo tempas ir konkreti apimtis.

    Savivaldybė žada apie svarbiausius projekto etapus ir priimamus sprendimus informuoti papildomai. Kol kas pabrėžiama kryptis išlieka ta pati: investicija į saulės parką turėtų tapti įrankiu mažinti išlaidas ir didinti lėšas viešosioms paslaugoms.

  • 69 MW saulės parką Skarszevuose perėmė vokiečių investuotojai: plėtra ir 30 MWh baterija

    Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje, Skarszevų savivaldybėje, vystomas fotovoltinės elektrinės projektas „Skarszewy I“ pakeitė savininką. Projektą „ready-to-build“ stadijoje bendrovė „Greenvolt“ pardavė Vokietijos investuotojui The Dillinger Group.

    Pagal pateiktą informaciją, planuojama įrengtoji saulės parko galia sieks 69 MW nuolatinės srovės (MWdc), o prijungimo prie tinklo galia – 56 MW kintamosios srovės (MWac). Skaičiuojama, kad pradiniu etapu parkas kasmet galėtų pagaminti apie 73,8 GWh elektros energijos.

    Numatyta plėtra ir energijos kaupimas

    Sandoris apima ir tolesnį projekto vystymą: „Greenvolt“ įsipareigojo teikti vystymo paslaugas pagal naują sutartį. Joje numatyta papildomai įrengti dar 20 MW saulės elektrinės galios ir baterijų energijos kaupimo sistemą.

    Planuojamas kaupiklis turėtų siekti 15 MW galios ir 30 MWh talpos, o išplėsta projekto dalis „ready-to-build“ etapą turėtų pasiekti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinus plėtrą, prognozuojama metinė gamyba didėtų iki 93,8 GWh.

    Kada parkas turėtų pradėti veikti?

    Skarszevų projektui numatoma komercinės eksploatacijos pradžia 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Tai atitinka bendrą tendenciją Europos rinkoje, kur nauji didesni saulės parkai vis dažniau planuojami kartu su baterijomis, kad būtų lengviau valdyti generacijos svyravimus ir didinti tinklo lankstumą.

    Energetikos rinkoje baterijų diegimas greta saulės elektrinių vertinamas kaip būdas didinti projekto vertę ir pajamų stabilumą: kaupimas leidžia dalį elektros patiekti tada, kai ji brangesnė, taip pat dalyvauti balansavimo ir kitose lankstumo paslaugų rinkose, jei tai leidžia reguliavimas.

    „Šis sandoris yra dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų turto rotacijos strategiją ir parodo mūsų gebėjimą nuosekliai atvesti aukštos kokybės projektus iki pažengusių etapų“, – sakė „Greenvolt“ vadovas João Manso Neto.

    „Džiaugiamės užbaigę teisių į 69 MW saulės parko projektą įsigijimą, su galimybe jį plėsti ir saulės, ir baterijų komponentais. Tai dera su mūsų plėtros Europoje kryptimi“, – sakė The Dillinger Group vadovas Simon Dillinger.

  • Saulės elektrinių parkai netikėtai tapo buveinėmis: lapės ėmė naudoti paneles kaip savo teritorijos dalį

    Saulės elektrinių parkai netikėtai tapo buveinėmis: lapės ėmė naudoti paneles kaip savo teritorijos dalį

    Saulės elektrinių parkai paprastai projektuojami kaip uždaros infrastruktūros teritorijos, tačiau kai kuriose vietose jie netikėtai ima veikti ir kaip laukinės gamtos prieglobstis. Tyrėjų stebėjimai rodo, kad aptvertose, retai trikdomose teritorijose gyvūnai randa maisto, pavėsį ir santykinę ramybę.

    Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių pavyzdžių siejamas su San Chuakino smulkia lape, gyvenančia Kalifornijos Centrinėje slėnyje. Šios rūšies populiacija ilgą laiką mažėjo dėl buveinių nykimo, kurį lėmė intensyvi žemdirbystė, urbanizacija ir infrastruktūros plėtra.

    Saulės parkuose lapės neapsiribojo vien trumpalaikiu užklydimu: jos pradėjo reguliariai naudoti teritoriją, ieškoti grobio ir įsirengti urvus. Prie to prisidėjo keli veiksniai, kurie tokiose vietose susiklosto natūraliai: ribotas žmonių judėjimas, mažesnis triukšmas ir stabilios sąlygos po statybų pabaigos.

    Aptvėrimas, pirmiausia skirtas objekto apsaugai, kai kuriais atvejais tapo papildoma kliūtimi didesniems plėšrūnams. Tuo pat metu po saulės moduliais susiformuoja pavėsis, o mikroklimatas gali būti švelnesnis per karščius, todėl daliai gyvūnų lengviau išvengti perkaitimo ir išlaikyti aktyvumą.

    Ne mažiau svarbi ir ekosistemos grandinė: jei po moduliais paliekama ar sąmoningai formuojama augalija, į teritoriją ateina vabzdžiai, vėliau graužikai ir kitas smulkus grobis. Tokia maisto bazė sudaro sąlygas įsitvirtinti ir plėšrūnams, todėl saulės parkas kai kur virsta ne vien techniniu objektu, o tam tikru mozaikiniu kraštovaizdžiu.

    Kas lemia, ar tai veiks?

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra automatinis scenarijus kiekviename projekte. Reikšmę turi vieta, sklypo dydis, aplinkinių buveinių būklė, priežiūros praktikos ir tai, ar teritorija po moduliais paliekama gyvybei, ar paverčiama sterilia danga.

    Didelę įtaką daro ir tvarkymo sprendimai: kaip dažnai šienaujama, ar naudojamos cheminės priemonės, kaip planuojamas apšvietimas naktį ir ar paliekami koridoriai judėjimui. Net nedideli pakeitimai gali nulemti, ar parkas bus neutralus, ar taps palankus skirtingoms rūšims.

    Kodėl tai svarbu energetikai

    Diskusijose dėl atsinaujinančios energetikos plėtros vienas opiausių klausimų yra žemės naudojimas ir poveikis biologinei įvairovei. Šis atvejis rodo, kad tinkamai suplanuoti saulės parkai gali ne tik mažinti emisijas energetikos sektoriuje, bet ir tam tikromis sąlygomis prisidėti prie rūšių apsaugos.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja atsargumą: būtini ilgalaikiai stebėjimai, kad būtų aišku, ar gyvūnams tai iš tiesų saugi buveinė, ar tik laikinas prisitaikymas. Praktikoje tai reiškia daugiau monitoringo, aiškesnius gamtosauginius kriterijus ir projektavimą, kuris iš anksto numato sambūvį su laukine fauna.

    Ką tai gali pakeisti ateityje?

    Jei tokios praktikos pasiteisina, jos gali paveikti ir reglamentavimą, ir investuotojų požiūrį į projektų planavimą. Saulės parkai vis dažniau vertinami ne vien pagal pagamintą elektros kiekį, bet ir pagal tai, kaip jie įsilieja į kraštovaizdį bei kokį poveikį daro vietos ekosistemoms.

    San Chuakino lapių pavyzdys tapo signalu, kad energetikos infrastruktūra kai kur gali atlikti ir netikėtą funkciją. Tai nereiškia, kad technologijos pakeis natūralias buveines, tačiau gali atverti realistišką kryptį, kaip plėtra gali būti derinama su biologinės įvairovės apsauga.