Tag: Šaunamieji ginklai

  • Po šaudynių Krokuvoje – ginčai dėl ginklų: PZSS vadovas siūlo ilgesnį stažą klube

    Po masinių šaudynių Krokuvos centre Lenkijoje vėl įsiliepsnojo diskusija, ar reikėtų griežtinti prieigą prie ginklų. Lenkijos sportinio šaudymo bendruomenės atstovai tvirtina, kad viena tragedija neturėtų automatiškai reikšti ribojimų visiems teisėtiems ginklų savininkams.

    Lenkijos sportinio šaudymo sąjungos (PZSS) prezidentas Tomaszas Kwiecień televizijos laidoje „Ósma Runda“ sakė nepritariantis siūlymams, kurie apimtų visus ginklų turėtojus, taip pat idėjai sportinius ginklus privalomai laikyti tik klubuose.

    Vis dėlto jis pripažino, kad procedūrose yra vietos korekcijoms: kaip svarbiausią pokytį įvardijo ilgesnį minimalų stažą klube iki egzamino. Taip, pasak jo, instruktoriai ir bendruomenė turėtų daugiau laiko įvertinti kandidatų elgesį.

    Tuo pat metu tyrėjai toliau aiškinasi užpuoliko motyvus ir tai, kaip jis įgijo ginklą. Būtent šios detalės, Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, gali nulemti, ar bus siūloma keisti teisės aktus ir kokia kryptimi.

    Šaudynės Krokuvos centre

    Masinės šaudynės Krokuvos Rinkos aikštėje įvyko 2026 metų lapkričio 7 dieną. Užpuolikas šaudė iš automobilio – pranešta, kad keli žmonės žuvo, dar keliolika buvo sužeisti.

    Per susišaudymą su policija užpuolikas buvo sužeistas ir vėliau mirė ligoninėje. Prokuratūra atlieka tyrimą, kuris iš pradžių kvalifikuotas kaip teroristinio pobūdžio aktas.

    Tyrime siekiama nustatyti, iš kur užpuolikas gavo ginklą, kokiu pagrindu jį turėjo ir kokie buvo jo motyvai. Kol šie atsakymai neaiškūs, diskusijos dėl galimų suvaržymų vyksta labiau teoriniame lygmenyje.

    PZSS vadovas nepritaria ribojimams visiems

    T. Kwiecień teigimu, tragedija neturėtų būti priežastis vienu sprendimu sugriežtinti sąlygas visiems teisėtiems ginklų savininkams. Jis vertino, kad pats ginklų ir šaudmenų reguliavimas iš esmės yra neblogas, tačiau jo taikymas gali reikalauti korekcijų.

    Jis taip pat atmetė idėją, kad sportiniai ginklai turėtų būti laikomi tik klubuose. Pasak jo, dideli klubai fiziškai nepajėgtų įrengti saugyklų tūkstančių narių ginklams.

    T. Kwiecień priminė, kad policija tikrina, kaip savininkai laiko ginklus namuose – vertinami seifai, apsaugos priemonės ir dokumentų atitikimas. Jo teigimu, sportiniam šaudymui taip pat reikalingi skirtingi ginklų tipai, priklausomai nuo rungties ir distancijos.

    Kartu PZSS vadovas neatmetė galimybės taikyti laikinuosius limitus pradedantiesiems, taip pat svarstyti atskiras taisykles daliai šaudmenų rūšių.

    Siūlymas: ilgesnis stažas klube prieš egzaminą

    Svarbiausiu siūlymu T. Kwiecień įvardijo minimalų stažą klube iki egzamino. Jis priminė, kad nuo 2023 metų reikalaujamas laikotarpis yra vienas mėnuo, kai anksčiau buvo trys mėnesiai.

    Jo argumentas paprastas: per mėnesį žmogus šaudykloje gali pasirodyti vos vieną ar du kartus, o tai esą per trumpas laikas, kad instruktoriai ir bendruomenė galėtų susidaryti pagrįstą vaizdą apie kandidato elgesį.

    Todėl siūloma grįžti bent prie trijų mėnesių stažo. PZSS vadovas pabrėžė, kad ir ilgesnis laikotarpis negarantuotų, jog bus pastebėtos visos rizikos, tačiau jis leistų kandidatą geriau pažinti prieš pradedant leidimo procedūras.

    Kalbėdamas apie atranką, jis taip pat atkreipė dėmesį į medicininių ir psichologinių patikrų ribotumą bei į vietos pareigūno atliekamo aplinkos vertinimo specifiką. Jis nesiėmė spręsti, ar šie procedūrų elementai turėjo reikšmės Krokuvos atakos atvejui.

    Tyrėjai aiškinasi, iš kur gautas ginklas

    T. Kwiecień vengė spėlioti apie užpuoliko motyvą ar jo galimus ryšius su sportiniu šaudymu. Jo teigimu, vien žiniasklaidoje pasirodantys pranešimai apie žmogaus aktyvumą ar kontaktus su klubu nėra pakankami daryti vienareikšmėms išvadoms.

    Jis vis dėlto pastebėjo, kad tai, kaip per ataką buvo naudojamas ginklas, gali rodyti ankstesnę patirtį. Anot jo, būtent tyrėjai turi nustatyti, kur ir kokiomis aplinkybėmis užpuolikas galėjo įgyti tokius įgūdžius ir pačią ginkluotę.

    Diskusija Lenkijoje dar kartą iškėlė klausimą, kaip suderinti sportinio šaudymo bendruomenės teises su viešojo saugumo interesu, ir ar pokyčiai turėtų būti nukreipti į visus, ar tik į rizikingiausias grandis sistemoje.

  • Po atakui Krokuvoje – klausimai dėl policijos pasirengimo: ekspertas ragina investuoti į mokymus

    Po masinio išpuolio su šaunamuoju ginklu Krokuvos centre Lenkijoje vėl keliamas klausimas, ar policija pakankamai pasirengusi reaguoti į pavojingiausias situacijas.

    Apie tai laidoje „Ósma Runda“ kalbėjo saugumo ekspertas ir buvęs Lenkijos policijos generalinio komendanto atstovas spaudai dr. Mariuszas Sokołowskis.

    Jo teigimu, vien deklaracijų nepakanka – būtinos investicijos į pareigūnų mokymus, asmenines apsaugos priemones ir saugų ilgųjų ginklų pervežimą.

    Ekspertas pabrėžė, kad po viešų pareiškimų turi sekti konkretūs sprendimai ir realus finansavimas biudžete.

    Ką pabrėžė saugumo ekspertas

    Dr. M. Sokołowskis išskyrė kelias sritis, kurios, jo vertinimu, yra kritiškai svarbios policijos pasirengimui: nuoseklios pratybos, tinkamos pareigūnų apsaugos priemonės ir aiškios procedūros, susijusios su ginklų laikymu bei transportavimu.

    Pasak jo, be papildomų lėšų ir sprendimų politiniu lygmeniu tokie pokyčiai gali likti tik žodžiais, todėl svarbu, kad saugumo stiprinimo planai atsispindėtų ir biudžeto eilutėse.

    Užpuoliko motyvas – vis dar tiriamas

    Tuo metu 24 metų užpuoliko motyvus, kaip nurodoma, toliau aiškinasi tyrėjai.

    Kol kas viešai akcentuojama, kad tyrimas dar vyksta, o detalių dėl galimų paskatų ar aplinkybių gali daugėti tik surinkus daugiau duomenų.

  • Uedaharos mūšis 1548-aisiais: samurajai pirmąkart kautynėse susidūrė su šaunamaisiais ginklais

    1548 metais įvykęs Uedaharos mūšis laikomas vienu ankstyviausių atvejų, kai Japonijos mūšio lauke buvo panaudoti šaunamieji ginklai. Tai buvo akistata, parodžiusi, kad net primityvi parako ginkluotė gali sujaukti patyrusių samurajų vadų planus.

    Mūšyje susikovė karo vadas Takeda Shingenas ir Murakami Yoshikiyo – įtakingas valdovas, siejamas su kitu samurajų legendos vardu Uesugi Kenshinu. Kaip rašoma „The Collector“, tai nebuvo „kulkų ir kardų“ era – šaunamieji ginklai veikiau atliko pagalbinį vaidmenį šalia lankininkų, ietinininkų ir kavalerijos.

    Japonija su parako ginklais buvo susidūrusi dar gerokai anksčiau: per mongolų invazijas XIII amžiuje samurajus šokiravo sprogstamieji užtaisai, o vėliau per Kiniją ir Korėją pasiekė ankstyvieji rankiniai pabūklai. Vis dėlto garsieji portugališki dagtiniai šautuvai, atgabenti 1543 metais, Uedaharoje, teigiama, dar nebuvo naudojami.

    Istoriniai šaltiniai labiau sieja Uedaharą su senesniais, iš Kinijos kilusiais „teppo“ tipo ginklais. Murakami Yoshikiyo, pasak aprašymų, turėjo specialiai apmokytą karių grupę, kuri turėjo iššauti pagal komandą, o vėliau ginklus mesti ir stoti į artimą kovą kalavijais.

    Kaip susiformavo neišvengiama akistata

    Takeda Shingenas įsiveržė į Shinano kraštą kaip dalį plėtros kampanijos – tai buvo laikotarpis, kai silpo centrinė valdžia, o regioniniai karo vadai siekė įtvirtinti įtaką. Takeda sėkmingi žygiai 1540-aisiais priartino jį prie Murakami valdų, todėl konfliktas tapo praktiškai neišvengiamas.

    Murakami mobilizavo pajėgas, tikėdamasis susigrąžinti prarastas teritorijas ir išstumti įsibrovėlius. Takeda Shingenas 1548 metų kovą išėjo iš Kai provincijos ir patraukė šiaurėn su pastiprinimu, kuriam vadovavo patyręs vadas Itagaki Nobukata.

    Dėl vietovės ir atsargumo abu daliniai susitiko netoli Uedaharos lygumos. Skaičiai šaltiniuose skiriasi, tačiau minima, kad abiejose pusėse galėjo kovoti tūkstančiai karių.

    Ginklai buvo tik dalis taktikos

    Takedos planas rėmėsi jo kavalerijos reputacija: Itagaki Nobukata vadovaujamas avangardas turėjo pralaužti priešo rikiuotę. Tačiau Murakami, remdamasis žvalgų informacija, pasiruošė būtent tokiai atakai.

    Aprašymuose pabrėžiama, kad Murakami išdėstė ietinininkus, pasirengusius priimti raitelių smūgį, ir parinko lankininkams svarbias pozicijas. Greta jų buvo ir šaunamaisiais ginklais ginkluotas būrys, kurio užduotis buvo aiški: vienas šūvių etapas, o tada – artima kova.

    Mūšio pradžioje Takedos kavalerijos puolimas iš pirmo žvilgsnio pasiteisino – priešo linija buvo išjudinta. Vis dėlto avangardas pernelyg atitrūko nuo pagrindinių pajėgų ir atsidūrė priešo apsuptyje.

    Kuo baigėsi Uedaharos mūšis

    Murakami gynyba suveikė: ietinininkai uždarė apsuptį aplink atskirtus raitelius, o lankininkai juos talžė iš pozicijų. Šaltiniai mini ir šaunamųjų ginklų panaudojimą, tačiau detalių – kiek šūvių iššauta ir kokią žalą jie padarė – išlikę nedaug.

    Vis dėlto aprašoma, kad šūviai prisidėjo prie sumaišties Takedos gretose. Itagaki Nobukata buvo atskirtas nuo savo karių ir galiausiai žuvo, o kartu krito ir kiti svarbūs Takedos vadai; pats Takeda Shingenas, teigiama, buvo sužeistas.

    Nors Murakami patyrė didelių nuostolių, Uedahara laikoma viena didžiausių Takedos ankstyvosios karjeros nesėkmių: pradinė kavalerijos schema nesuveikė, o žūtys vadovybėje smarkiai susilpnino puolimo potencialą.

    Istorikai pabrėžia, kad šio mūšio nereikėtų laikyti parako revoliucija Japonijoje. Greičiau tai buvo pereinamojo laikotarpio momentas, kai ankstyvieji šaunamieji ginklai dar tik ieškojo vietos tarp tradicinių samurajų taktikų – ir jau tada vertė vadus permąstyti organizaciją, šaudmenų paskirstymą bei veiksmų koordinavimą.

  • Ieškojo minų, rado 600 metų senumo ginklą: Pietų Korėjos radinys stulbina istorikus

    Ieškojo minų, rado 600 metų senumo ginklą: Pietų Korėjos radinys stulbina istorikus

    Pietų Korėjoje kariai, vykdę įprastą teritorijos patikrą dėl minų, netikėtai aptiko maždaug 600 metų senumo parakinį ginklą. Specialistai teigia, kad tai gali būti seniausias iki šiol šalyje rastas tokio tipo rankinis ginklas, atskleidžiantis ankstyvą šaunamųjų technologijų raidą.

    Radiniui suteiktas pavadinimas „Hwangja Hwatong“, o pats daiktas buvo pastebėtas 2023 metais lapkritį Geumseongsan kalno apylinkėse, ruošiant maršrutą ir vertinant saugumo rizikas. Ši vietovė ilgus metus buvo laikoma sudėtinga tyrimams dėl galimo sprogmenų pavojaus, todėl prie jos galėjo dirbti tik specialiai parengti kariai.

    Archeologų teigimu, bronzinis artefaktas yra apie 23–25 centimetrų ilgio ir sveria kiek daugiau nei kilogramą. Konstrukcija atitinka ankstyvuosius rankinių parakinių ginklų pavyzdžius, kurie buvo skirti šaudyti strėles ar kitokius nedidelius sviedinius, įskaitant smulkesnes skeveldras primenančius užtaisus.

    Įrašas ant ginklo paliko mįslę

    Didžiausią mokslininkų dėmesį patraukė ant ginklo paviršiaus išraižytas 28 ženklų įrašas. Jame, kaip nurodo tyrėjai, pateikta informacija apie ginklo pavadinimą, masę, gamybą prižiūrėjusį asmenį ir amatininką, atsakingą už konkretaus egzemplioriaus pagaminimą.

    Analizuojant įrašą ir lyginant su istoriniais dokumentais, išskirtos dvi galimos pagaminimo datos: 1377 metų gruodis arba 1437 metų gruodis. Kol kas tiksliai atsakyti neleidžia neišlikusi ar neaiški datos dalis, todėl galutinė išvada dar nepatvirtinta.

    „Šis radinys padeda tiksliau suprasti, kaip Korėjos pusiasalyje formavosi parakinės ginkluotės tradicija pereinamuoju laikotarpiu“, – sakė tyrime dalyvavę specialistai.

    Kodėl 60 metų skirtumas svarbus

    Mokslininkai pabrėžia, kad 60 metų neatitikimas yra istoriškai reikšmingas. Jei ginklas pagamintas 1377 metais, jis priskirtinas vėlyvajam Goryeo dinastijos laikotarpiui, kai valstybiniu mastu buvo stiprinama parakinių ginklų gamyba ir logistika.

    Jeigu data yra 1437 metai, radinys patektų į Joseon dinastijos epochą, siejamą su karinės technikos modernizavimu ir artilerijos pažanga. Šiuo laikotarpiu, kaip rodo istoriniai šaltiniai, valdžia daugiau dėmesio skyrė standartizavimui, gamybos kontrolei ir ginkluotės efektyvumo didinimui.

    Tyrimai rentgenu ir lydinio analizė

    Ant vamzdžio galo aptiktas ženklas, primenantis aštuonetą, gali būti gamybinis numeris arba apskaitos žyma. Jei ši interpretacija pasitvirtins, tai būtų papildomas argumentas, kad tokie ginklai buvo gaminami organizuotai, o egzemplioriai galėjo būti ženklinami ir registruojami.

    Po aptikimo objektas perduotas Pietų Korėjos paveldo ir tyrimų institucijų specialistams. Jie atliko rentgeno tyrimus ir metalurginę analizę, kuri parodė, kad lydinyje buvo vario, alavo ir švino, o alavo dalis neviršijo 10 proc.

    Tyrėjai pabrėžia, kad nors pagal šiandienos standartus toks įrenginys atrodo primityvus, savo epochoje jis reiškė svarbų karinį lūžį. Parakas keitė mūšio taktiką ir leido pulti kitaip nei tradiciniais lankais, todėl tokie radiniai laikomi itin reikšmingais aiškinantis regiono karo technologijų istoriją.

  • Kompiuterio korpusas su stiklu sustabdė kulką: JAV žaidėja sako, kad išsigelbėjo per plauką

    Kompiuterio korpusas su stiklu sustabdė kulką: JAV žaidėja sako, kad išsigelbėjo per plauką

    Naktį JAV gyvenančią žaidėją pažadino kurtinantis dūžis ir į veidą pažirusios stiklo skeveldros. Ji teigia, kad kulka, perskrodusi sieną, pataikė į grūdinto stiklo kompiuterio korpusą ir pakeitė trajektoriją.

    Pasak moters, netrukus prie durų pasirodė kaimynė, akivaizdžiai sukrėsta ir išsigandusi. Ji prisipažino galėjusi ką nors sužeisti ir aiškino, kad šūvis nuskambėjo netyčia, o incidentas susijęs su jos turimu ginklu.

    Atvykę pareigūnai, kaip teigiama įraše, nustatė, kad šovinys perėjo per pastato konstrukcijas ir sudaužė kompiuterio šoninį stiklą, o pati moteris nukentėjo tik nuo smulkių skeveldrų. Balistikos logika paprasta: jei kompiuteris būtų stovėjęs kitur, kulka galėjo pasiekti miegantį žmogų.

    Internete išplitusioje istorijoje minima, kad labiausiai nukentėjo kompiuterio korpusas „Genesis“, o viduje apgadintos ir dalys, įskaitant atmintį. Žaidėja rašė kelias dienas valius miegamąjį nuo grūdinto stiklo šukių ir tikėjosi, kad nuostolius padengs draudimas.

    Ginklų saugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad dauguma „atsitiktinių“ šūvių įvyksta dėl netinkamo laikymo, užtaisyto ginklo palikimo pasiekiamoje vietoje ar nepakankamos spynos bei seifo kontrolės. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenys rodo, kad šaunamieji ginklai šalyje išlieka viena didžiausių traumų ir mirčių priežasčių, todėl net pavieniai incidentai dažnai tampa plačiai aptariami.

    Ši istorija dar kartą primena ir apie fizikos dėsnius, ir apie atsitiktinumų kainą: grūdintas stiklas, smūgio metu subyrantis į smulkias daleles, gali sugerti dalį energijos, tačiau negarantuoja apsaugos. Pareigūnų veiksmai tokiais atvejais paprastai apima aplinkybių patikrinimą, galimą ginklo paėmimą ir atsakomybės vertinimą.

    Internautai incidentą vertina dvejopai: vieni stebisi sėkme, kiti abejoja paaiškinimu, kad šūvis galėjo įvykti dėl augintinio veiksmų. Vis dėlto panašių atvejų JAV žiniasklaidoje būta ir anksčiau, todėl diskusijos dažniausiai grįžta prie vieno klausimo: ar ginklas buvo laikomas taip, kaip reikalauja elementarios saugumo taisyklės.