Tag: Sausmedžiai

  • Sausmedis gali tapti sodo pažiba: 7 priežiūros taisyklės, kurios išgelbės žydėjimą

    Sausmedis gali tapti sodo pažiba: 7 priežiūros taisyklės, kurios išgelbės žydėjimą

    Kas yra sausmedis ir kodėl jis vertinamas

    Sausmedis (Lonicera) – dekoratyvus vijoklis ir krūmų gentis, vertinama dėl gausaus žydėjimo, ryškaus kvapo ir greito augimo. Dalis rūšių yra visiškai atsparios šalčiui, todėl gerai prisitaiko prie Lietuvos klimato ir gali puošti sklypą daug metų.

    Ši gentis paplitusi didžiojoje Šiaurės pusrutulio dalyje, o dekoratyvinių formų pasaulyje priskaičiuojama labai daug. Praktikoje sausmedžiai dažniausiai auginami prie tvorų, sienų, pergolių, taip pat didesniuose vazonuose terasose, jei suteikiama tvirta atrama.

    Vieta ir dirva: čia daugiausia klaidų

    Norint, kad sausmedis gausiai žydėtų, svarbiausia parinkti tinkamą vietą. Dažniausiai jam tinka saulėta ar pusiau pavėsinga erdvė, tačiau reikėtų vengti skersvėjų ir atvirų, vėjų talžomų vietų, nes ūgliai gali būti lengviau pažeidžiami.

    Dirva turėtų būti puri, laidi ir vidutiniškai drėgna. Prastai tinka labai sausas smėlis ar sunkus, užmirkstantis molis, nes šaknys gali skursti arba pradėti pūti, o augalas prasčiau kraus žiedus ir dažniau sirgs.

    „Jeigu šaknys nuolat stovi šlapioje žemėje, sausmedis pirmiausia praranda augimo tempą, o vėliau ima gelsti ir mesti lapus“, – sako sodininkystės specialistai.

    Sodinimas, laistymas ir tręšimas

    Sausmedį patogiausia sodinti pavasarį, kai praeina stipresnių šalnų rizika, tačiau praktikoje jis sėkmingai prigyja ir rudenį, jei iki įšalo lieka pakankamai laiko šaknims įsitvirtinti. Pasodinus svarbu gerai palaistyti ir mulčiuoti, kad drėgmė laikytųsi ilgiau.

    Laistymas ypač svarbus pirmaisiais metais ir sausros laikotarpiais: žydėjimo ir aktyvaus augimo metu dirva neturėtų visiškai išdžiūti. Trąšos paprastai pradedamos naudoti nuo antrojo sezono, o pertręšimas azotu gali skatinti lapiją, bet sumažinti žiedų kiekį.

    Genėjimas: kada ir kam jis reikalingas

    Genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros dalių, nes padeda išlaikyti formą, sutankina kerą ir sumažina išplikimą. Dažniausiai jis atliekamas žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, dar prieš vegetacijos pradžią, pašalinant silpnus, pažeistus ar netinkama kryptimi augančius ūglius.

    Jei sausmedis auginamas kaip vijoklis, verta reguliariai pririšti naujus ūglius prie atramos ir nukreipti augimą. Taip augalas greičiau dengia pasirinktą plotą ir mažiau lūžta nuo vėjo ar didesnio svorio.

    Populiarios rūšys ir ką verta žinoti

    Lietuvoje dažnai auginami tiek vijokliniai, tiek krūminiai sausmedžiai, o pasirinkimas priklauso nuo tikslo: ar norite apželdinti pergolę, ar formuoti tankesnę žalumos sieną. Vijokliniai sausmedžiai gali užaugti iki kelių metrų, o kai kurios veislės džiugina itin stipriu kvapu ir ilgesniu žydėjimu.

    Renkantis veislę verta atkreipti dėmesį į atsparumą šalčiui, galutinį aukštį ir žydėjimo laiką. Taip pat pravartu pasidomėti, ar konkrečios rūšies uogos nėra nuodingos, jei sode žaidžia vaikai ar laksto augintiniai.

    Tinkamai parinkus vietą, užtikrinus drėgmę, atramą ir kasmetinį genėjimą, sausmedis gali tapti vienu ryškiausių sodo akcentų. Svarbiausia nepamiršti, kad greitai augantis augalas reikalauja kryptingos priežiūros, tada jis atsilygina gausiais žiedais ir aromatu.

  • Pasodinkite šalia terasos ir vakarai pasikeis: kvapniausi augalai, kurių norėsite dar daugiau

    Pasodinkite šalia terasos ir vakarai pasikeis: kvapniausi augalai, kurių norėsite dar daugiau

    Kvapo zona prie terasos

    Planuojant poilsio kampą sode, kvapas veikia ne mažiau nei vaizdas: jis kuria nuotaiką ir lemia, ar čia norėsis būti ilgiau. Sodininkai pataria kvapnius augalus sodinti 1–3 metrų atstumu nuo terasos ar suoliuko, kad aromatas būtų juntamas, bet neerzintų.

    Didelę įtaką daro ir mikroklimatas. Prie sienos, pergolės ar gyvatvorės vėjas silpnesnis, todėl kvapas išsilaiko ilgiau, o atvirose, vėjuotose vietose jis greitai išsisklaido.

    Dar vienas svarbus principas – derinti rūšis pagal žydėjimo laiką. Taip kvapų sezonas nesusitrauks iki kelių savaičių, o tęsis nuo pavasario iki rudens.

    Augalai, kvepiantys vakarais

    Dalis rūšių stipriausiai kvepia sutemus, nes tuomet aktyviau skleidžia aromatą, pritraukdamos naktinius apdulkintojus. Jei mėgstate vakarus terasoje, verta rinktis augalus, kurie žiedus atveria ar kvapą sustiprina būtent po saulėlydžio.

    Vienas populiariausių pasirinkimų – naktinė kvapė (matijola), kuri dieną atrodo kukliai, o vakare skleidžia salstelėjusį, primenantį vanilę aromatą. Ji vienmetė, paprastai sėjama tiesiai į dirvą pavasarį, o norint ilgesnio efekto sėją galima kartoti kas kelias savaites.

    Vakariniam kvapui tinka ir dekoratyvinis tabakas, išauginantis didesnes, ryškesnes kekes ir dažnai kvepiantis ypač intensyviai šiltais vakarais. Jam svarbi derlingesnė dirva ir reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas, kad augalas ilgiau krautų naujus pumpurus.

    Jei norisi kvapo ir vertikalios žalumos, dažnai pasirenkamas sausmedis, galintis apželdinti pergolę ar groteles. Jo žiedai ne tik dekoratyvūs, bet ir vakare skleidžia medaus natomis juntamą aromatą, o tinkamoje vietoje augalas gali džiuginti ne vieną sezoną.

    Žolelės, kurios kvepia ir praverčia

    Prie grilio ar kavos staliuko ypač patogi žolelių lysvė: kvapas juntamas vos prisilietus, o lapelius galima naudoti virtuvėje. Šiuolaikinė sodininkystės tendencija – rinktis augalus, kurie vienu metu yra ir dekoratyvūs, ir praktiški.

    Levanda daugeliui asocijuojasi su vasara: stipriausiai kvepia saulėje, mėgsta laidžią, neužmirkstančią dirvą, o perlaistyta dažnai skursta. Ji tinka ir kaip žemas apvadas prie terasos takelio, kad aromatas pasiektų vos praeinant.

    Mėta suteikia greitą efektą, tačiau turi vieną minusą – agresyviai plečiasi. Dėl to ją saugiausia auginti ribojant šaknis, pavyzdžiui, įleidus į žemę didesnį indą arba skyrus atskirą, nuo kitų augalų atskirtą plotą.

    Rozmarinas vertinamas dėl dervingos, kamforą primenančios natos, bet mūsų klimato sąlygomis dažnai geriau jaučiasi vazone. Vėsiais mėnesiais jį paprasčiau perkelti į šviesią, vėsesnę patalpą ir taip išsaugoti iki kito sezono.

    Krūmai, kurie kuria sodo kvapą

    Norint mažiau kasmetinio darbo, verta rinktis kvapnius krūmus, kurie tampa ilgalaikiu sodo karkasu. Jie ne tik užpildo erdvę, bet ir sukuria foną kitiems augalams, o tinkamai parinkti gali žydėti etapais.

    Pavasario kvapo klasika laikoma alyva, kurios aromatas stipriausias šiltesnėmis dienomis. Kad kitais metais žydėtų gausiau, nužydėjusius žiedynus patariama iškarpyti, o pačią formą koreguoti saikingai.

    Jazminas (čubūšnikas) dažnai pasirenkamas dėl itin intensyvaus kvapo ir atsparumo. Jis pakantesnis dirvai, gali augti ir saulėje, ir pusiau pavėsyje, todėl tinka tiems, kurie nori kvapo be sudėtingos priežiūros.

    Ilgesniam sezonui verta pagalvoti ir apie kvapnias rožes, ypač veisles, garsėjančias aromatu. Daugelis jų geriausiai atsiskleidžia saulėtoje vietoje, derlingesnėje dirvoje, o stipriausias kvapas dažnai juntamas rytais ir šiltais vakarais.