CP v2

Tag: Sausų akių sindromas

  • Rudenį daug vairuotojų to nepastebi: pirmi signalai pasirodo tik sutemus, o vėliau gali būti vėlu

    Rudenį daug vairuotojų to nepastebi: pirmi signalai pasirodo tik sutemus, o vėliau gali būti vėlu

    Vairavimas tamsiu paros metu objektyviai pavojingesnis, o rizika ypač išauga rudenį ir žiemą, kai dažniau lyja, ant kelio kaupiasi drėgmė, prastėja matomumas. Specialistai pabrėžia, kad dalis vairuotojų apie problemą sužino tik sėdę prie vairo, kai staiga ima trukdyti priešpriešinių žibintų šviesa ir blankiau matomi kelkraščiai.

    Viena dažniausių priežasčių yra sutrikęs prisitaikymas prie prasto apšvietimo, kasdienėje kalboje vadinamas vištakumu. Tai būklė, kai akiai sunku pereiti iš šviesos į tamsą, o prieblandoje prastėja ryškumas, kontrastas ir orientacija erdvėje.

    Griežtąja prasme tai siejama su tinklainės ląstelėmis, atsakingomis už matymą prieblandoje, tačiau praktikoje naktinį matymą blogina ir kiti veiksniai. Problema dažnai atsiranda ne nuo gimimo, o išsivysto laikui bėgant, pavyzdžiui, dėl vitamino A trūkumo ar lęšiuko drumstėjimo, būdingo kataraktai.

    Kaip atpažinti, kad rega prastėja?

    Oftalmologai išskiria kelis signalus, kurie ypač išryškėja vairuojant sutemus: neryškus vaizdas, stipresnis akinimas ir šviesos sklaida. Vairuotojai taip pat pastebi aureoles apie šviesos šaltinius, sunkiau įvertina atstumą iki kliūčių ar pėsčiųjų, o žvilgsnis lėčiau prisitaiko po staigesnio apšvietimo.

    Gali pasireikšti ir dvigubi kontūrai, ypač žiūrint į žibintus, šviesoforus ar atspindžius šlapioje kelio dangoje. Dažnas, bet nuvertinamas požymis yra įtampa ir nepasitikėjimas: žmogus instinktyviai suima vairą stipriau, vengia lenkimų, o reakcija į priešpriešines šviesas tampa nervinga.

    Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai

    Vienas itin paplitusių veiksnių – sausų akių sindromas, kai sutrinka ašarų plėvelė ir akies paviršius tampa nelygus. Tuomet šviesa labiau išsisklaido, vaizdas tampa miglotas, o akinimas nuo žibintų vargina labiau nei įprastai.

    Su amžiumi daugėja ir būklių, kurios naktį apsunkina matymą: katarakta, glaukoma, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, diabetiniai tinklainės pokyčiai, vyzdžių reakcijos sutrikimai. Šios ligos dažnai progresuoja lėtai ir apima abi akis, todėl žmogus prie prastesnio matymo prisitaiko ir problemą įvardija tik tada, kai ji tampa akivaizdi.

    Ką daryti, kad būtų saugiau?

    Pagrindas – tinkamai parinkta regos korekcija, nes sudėtingomis sąlygomis svarbi kiekviena detalė ir net nedidelis ryškumo pagerėjimas. Specialistai dažnai rekomenduoja kokybišką antirefleksinę dangą turinčius lęšius, kurie mažina atspindžius ir dalį akinimo.

    Jei akina priešpriešinių automobilių žibintai, praktinis patarimas – trumpam nukreipti žvilgsnį į dešinįjį kelio kraštą, nesifiksuojant į patį šviesos šaltinį. Taip pat verta reguliariai tikrintis regėjimą: bent kas dvejus metus, o turint diagnozuotų akių ligų ar juntant naujus simptomus – dažniau.

    Atsargiai vertinami vadinamieji naktiniai vairavimo akiniai su geltonais lęšiais. Jų nauda nėra vienareikšmiškai patvirtinta, o daliai žmonių vaizdas gali tapti per tamsus, todėl prieblandoje sumažėja turimos šviesos kiekis.

    Jei regėjimo nepavyksta pakankamai pagerinti, o naktinis vairavimas kelia nuolatinę įtampą, saugiausias sprendimas yra riboti keliones sutemus. Tai ypač aktualu rudenį, kai dienos trumpėja, o keliuose dažniau pasitaiko šlapios dangos, rūko ir intensyvaus priešpriešinio eismo.

  • Gydytojai įspėja: šiomis ligomis vis dažniau suserga Z karta – kas už to slypi

    Medikai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad dalis sveikatos sutrikimų, anksčiau labiau siejamų su vyresniu amžiumi, pasireiškia ir Z kartos atstovams. Tarp minimų problemų – nuo gana įprastų kasdienių negalavimų iki lėtinių ligų, kurioms įtaką daro gyvenimo būdas.

    Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tokios įžvalgos dažnai kyla iš klinikinės praktikos ir pavienių pastebėjimų, o ne iš vieno didelio mokslinio tyrimo. Tai reiškia, kad tendencijos gali skirtis pagal šalį, gyventojų grupes ir sveikatos priežiūros sistemos ypatumus.

    Viena dažniausiai minimų bėdų – sausų akių sindromas. Ilgas žiūrėjimas į išmaniojo telefono ar kompiuterio ekraną mažina mirksėjimo dažnį, akys greičiau išsausėja, o simptomus sustiprina sausas patalpų oras ir miego trūkumas.

    Gydytojai taip pat kalba apie augantį nerimo ir miego sutrikimų mastą tarp jaunų žmonių. Ilgalaikis stresas, nereguliarus režimas, nuolatinis informacijos srautas ir vakarinis ekranų naudojimas siejami su prastesne miego kokybe, o tai gali atsiliepti ir imunitetui, ir emocinei savijautai.

    Minimos ir medžiagų apykaitos problemos, tokios kaip nutukimas bei 2 tipo diabetas, ypač tais atvejais, kai kasdienybėje daug itin perdirbto maisto ir mažai fizinio aktyvumo. Specialistai pabrėžia, kad riziką didina saldūs gėrimai, užkandžiavimas ir ilgai trunkantis sėdimas darbas ar mokymasis.

    Dar viena tema – priklausomybės ir su tuo susijusios pasekmės. Medikai išskiria nikotino vartojimą per elektronines cigaretes, o kai kuriais atvejais ir kitų medžiagų vartojimą, kuris gali didinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką net jauname amžiuje.

    Virškinimo sistemos nusiskundimai taip pat dažnai minimi tarp jaunų pacientų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromui būdingus simptomus. Gydytojai pabrėžia, kad čia reikšmę gali turėti stresas, mitybos nenuoseklumas, mažas skaidulų kiekis racione ir miego stoka.

    Vis dažniau diskutuojama ir apie kai kurių onkologinių ligų atvejus jaunesniame amžiuje, ypač storosios žarnos vėžį. Specialistai ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pasireiškia užsitęsę simptomai, pavyzdžiui, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas ar ilgalaikiai tuštinimosi pokyčiai.

    Medikai pabrėžia, kad vien tik amžius negarantuoja geros sveikatos, o svarbiausia – ankstyvas simptomų atpažinimas ir rizikos veiksnių valdymas. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, ekranų ribojimas vakare ir pagalba dėl nerimo ar priklausomybių gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    „Jauni žmonės neretai galvoja, kad rimtesnės ligos jų nepalies, tačiau užsitęsusių simptomų ignoravimas dažnai kainuoja brangiai“, – sako gydytojai.

  • Įprotis lovoje be šviesos gali brangiai kainuoti akims: gydytoja įspėja apie rizikas

    Įprotis lovoje be šviesos gali brangiai kainuoti akims: gydytoja įspėja apie rizikas

    Daugelis vakarą užbaigia telefone peržiūrėdami vaizdo įrašus ar skaitydami naujienas jau atsigulę į lovą ir išjungę šviesą. Oftalmologai įspėja, kad ryškus ekranas tamsoje akims sukelia didelį kontrasto stresą ir gali išprovokuoti nemalonius simptomus.

    Tamsoje vyzdžiai natūraliai išsiplečia, kad į akį patektų daugiau šviesos ir vaizdas būtų aiškesnis. Tačiau staigus ryškus telefono ekrano švytėjimas sukelia akinimą ir trikdo regos prisitaikymą prie tamsos, todėl dažnėja perštėjimas, ašarojimas ir akies nuovargis.

    „Žiūrėdami į telefoną tamsoje, akims sukeliate tarsi šviesos blyksnį į veidą: tai ne tik nemalonu, bet ir trikdo regos adaptaciją“, – sako gydytoja oftalmologė Magdalena Dalz-Kostkowska.

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausias tokio įpročio „komplektas“ yra sausų akių pojūtis, neryškus matymas ir galvos skausmai. Ilgas žiūrėjimas į ekraną mažina mirksėjimo dažnį, todėl ašarų plėvelė greičiau išgaruoja, o akys tampa jautresnės ir labiau dirginamos.

    Prie problemos prisideda ir mėlynosios šviesos komponentas bei vėlyvas ekranų naudojimas, galintis apsunkinti užmigimą ir pabloginti miego kokybę. Dėl prastesnio miego kitą dieną dažniau jaučiamas akių nuovargis, o tai skatina užburtą ratą, kai norisi dar labiau „pailsėti“ prie ekrano.

    Jei telefono atsisakyti prieš miegą nepavyksta, gydytojai pataria bent sumažinti ryškumą, vengti maksimalaus kontrasto ir įjungti naktinį režimą ar šiltesnių spalvų filtrą. Taip pat verta pasirūpinti aplinkos apšvietimu, kad ekranas nebūtų vienintelis ryškus šviesos šaltinis, ir laikytis pertraukų taisyklės, reguliariai leidžiant akims pailsėti.

    Jeigu akys nuolat ašaroja, peršti, dažnai skauda galvą, o regėjimas vakarais suprastėja, vertėtų pasikonsultuoti su akių gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti ne tik pervargimą, bet ir ryškėjančias sausų akių ar refrakcijos problemas, kurias geriau spręsti anksčiau, o ne tada, kai diskomfortas tampa kasdienybe.

  • Ne tik peršalimas: gydytojai įvardijo didžiausias kondicionieriaus rizikas ir kam jis pavojingiausias

    Karštomis dienomis kondicionierius tampa kasdienybe, tačiau specialistai primena, kad net tvarkingai veikianti sistema gali sukelti nemalonių pojūčių. Dažniausiai problema slypi ne pačiame įrenginyje, o per šaltame ir per sausame ore, prie kurio organizmui reikia prisitaikyti.

    Mediciną praktikuojantys gydytojai pabrėžia, kad kondicionierius „nepagamina“ peršalimo ar gripo, nes šias ligas sukelia virusai. Vis dėlto pasikeitusi patalpų aplinka gali sudirginti viršutinius kvėpavimo takus ir imituoti peršalimo simptomus, ypač jei temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus yra didelis.

    Kondicionavimo sistemos paprastai filtruoja orą ir užtikrina jo cirkuliaciją, todėl patalpose mažėja dalis dulkių ar žiedadulkių. Tačiau kartu krenta drėgmės lygis, o vėsesnis oras greičiau sausina gleivines, dėl to gali atsirasti gerklės perštėjimas, kosulys ar spaudimo pojūtis krūtinėje.

    Pagrindiniai sveikatos rizikos veiksniai

    Vienas dažniausių nepatogumų yra kvėpavimo takų dirginimas: sausas ir šaltas oras gali sukelti užkimimą, gerklės skausmą, dusulio epizodus ar paūminti lėtines ligas. Žmonėms, sergantiems astma, tokie pokyčiai neretai tampa dirgikliu, provokuojančiu simptomų sustiprėjimą.

    Kitas tipinis poveikis siejamas su odos ir gleivinių išsausėjimu. Ilgiau būnant stipriai vėsinamose patalpose gali sausėti oda, atsirasti nosies gleivinės sudirginimas ar net kraujavimas iš nosies, o akys gali tapti jautresnės, perštėti ar ašaroti.

    Jei organizmui trūksta skysčių, sausas oras šiuos pojūčius gali sustiprinti: varginti galvos skausmas, nuovargis, burnos džiūvimas. Dėl to gydytojai primena, kad savijauta priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo drėgmės bei skysčių vartojimo.

    Kada kondicionierius gali kenkti labiau?

    Didžiausią diskomfortą dažniau patiria žmonės, kuriems būdingas nosies užgulimas ar lėtinis sinusų dirginimas, taip pat tie, kuriuos vargina sausų akių sindromas. Oro judėjimas patalpoje ir sumažėjusi drėgmė gali paaštrinti simptomus ir sukelti deginimo pojūtį.

    Vyresniame amžiuje rizika išauga dėl fiziologinių priežasčių: silpnėja troškulio signalas, organizmui sunkiau išlaikyti skysčių balansą, o žmonės neretai sąmoningai geria mažiau vandens. Dėl to ilgas buvimas sausame ore gali lemti spartesnę dehidrataciją ir bendrą silpnumą.

    Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad daliai žmonių dėl hormoninių pokyčių dažniau pasireiškia akių ir gleivinių sausumas, todėl patalpos su intensyviu vėsinimu gali būti mažiau komfortiškos. Jei simptomai kartojasi, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju.

    Kaip sumažinti neigiamą poveikį?

    Specialistai pataria reguliariai prižiūrėti kondicionavimo sistemą ir keisti filtrus pagal gamintojo rekomendacijas, o esant jautrumui tai daryti dažniau. Prastai prižiūrėtos sistemos gali kaupti dulkes ir kitus dirgiklius, kurie vėliau paskleidžiami į patalpas.

    Praktikoje padeda ir drėgmės kontrolė: komfortiškas lygis dažniausiai siejamas su 30–50 proc. riba, o per sausoje aplinkoje gali praversti drėkintuvas. Taip pat rekomenduojama vengti tiesioginės šalto oro srovės, palaikyti saikingą temperatūrą ir nepamiršti gerti vandens.

    Jei namuose ar biure simptomai nuolat kartojasi, verta įvertinti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, oro valytuvą miegamajame. Jis gali sumažinti smulkių dalelių kiekį ore, o kartu pagerinti miego kokybę ir ryto savijautą.

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.