CP v2

Tag: Sausų akių sindromas

  • Įprotis lovoje be šviesos gali brangiai kainuoti akims: gydytoja įspėja apie rizikas

    Įprotis lovoje be šviesos gali brangiai kainuoti akims: gydytoja įspėja apie rizikas

    Daugelis vakarą užbaigia telefone peržiūrėdami vaizdo įrašus ar skaitydami naujienas jau atsigulę į lovą ir išjungę šviesą. Oftalmologai įspėja, kad ryškus ekranas tamsoje akims sukelia didelį kontrasto stresą ir gali išprovokuoti nemalonius simptomus.

    Tamsoje vyzdžiai natūraliai išsiplečia, kad į akį patektų daugiau šviesos ir vaizdas būtų aiškesnis. Tačiau staigus ryškus telefono ekrano švytėjimas sukelia akinimą ir trikdo regos prisitaikymą prie tamsos, todėl dažnėja perštėjimas, ašarojimas ir akies nuovargis.

    „Žiūrėdami į telefoną tamsoje, akims sukeliate tarsi šviesos blyksnį į veidą: tai ne tik nemalonu, bet ir trikdo regos adaptaciją“, – sako gydytoja oftalmologė Magdalena Dalz-Kostkowska.

    Specialistai pabrėžia, kad dažniausias tokio įpročio „komplektas“ yra sausų akių pojūtis, neryškus matymas ir galvos skausmai. Ilgas žiūrėjimas į ekraną mažina mirksėjimo dažnį, todėl ašarų plėvelė greičiau išgaruoja, o akys tampa jautresnės ir labiau dirginamos.

    Prie problemos prisideda ir mėlynosios šviesos komponentas bei vėlyvas ekranų naudojimas, galintis apsunkinti užmigimą ir pabloginti miego kokybę. Dėl prastesnio miego kitą dieną dažniau jaučiamas akių nuovargis, o tai skatina užburtą ratą, kai norisi dar labiau „pailsėti“ prie ekrano.

    Jei telefono atsisakyti prieš miegą nepavyksta, gydytojai pataria bent sumažinti ryškumą, vengti maksimalaus kontrasto ir įjungti naktinį režimą ar šiltesnių spalvų filtrą. Taip pat verta pasirūpinti aplinkos apšvietimu, kad ekranas nebūtų vienintelis ryškus šviesos šaltinis, ir laikytis pertraukų taisyklės, reguliariai leidžiant akims pailsėti.

    Jeigu akys nuolat ašaroja, peršti, dažnai skauda galvą, o regėjimas vakarais suprastėja, vertėtų pasikonsultuoti su akių gydytoju. Tokie simptomai gali rodyti ne tik pervargimą, bet ir ryškėjančias sausų akių ar refrakcijos problemas, kurias geriau spręsti anksčiau, o ne tada, kai diskomfortas tampa kasdienybe.

  • Ne tik peršalimas: gydytojai įvardijo didžiausias kondicionieriaus rizikas ir kam jis pavojingiausias

    Karštomis dienomis kondicionierius tampa kasdienybe, tačiau specialistai primena, kad net tvarkingai veikianti sistema gali sukelti nemalonių pojūčių. Dažniausiai problema slypi ne pačiame įrenginyje, o per šaltame ir per sausame ore, prie kurio organizmui reikia prisitaikyti.

    Mediciną praktikuojantys gydytojai pabrėžia, kad kondicionierius „nepagamina“ peršalimo ar gripo, nes šias ligas sukelia virusai. Vis dėlto pasikeitusi patalpų aplinka gali sudirginti viršutinius kvėpavimo takus ir imituoti peršalimo simptomus, ypač jei temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus yra didelis.

    Kondicionavimo sistemos paprastai filtruoja orą ir užtikrina jo cirkuliaciją, todėl patalpose mažėja dalis dulkių ar žiedadulkių. Tačiau kartu krenta drėgmės lygis, o vėsesnis oras greičiau sausina gleivines, dėl to gali atsirasti gerklės perštėjimas, kosulys ar spaudimo pojūtis krūtinėje.

    Pagrindiniai sveikatos rizikos veiksniai

    Vienas dažniausių nepatogumų yra kvėpavimo takų dirginimas: sausas ir šaltas oras gali sukelti užkimimą, gerklės skausmą, dusulio epizodus ar paūminti lėtines ligas. Žmonėms, sergantiems astma, tokie pokyčiai neretai tampa dirgikliu, provokuojančiu simptomų sustiprėjimą.

    Kitas tipinis poveikis siejamas su odos ir gleivinių išsausėjimu. Ilgiau būnant stipriai vėsinamose patalpose gali sausėti oda, atsirasti nosies gleivinės sudirginimas ar net kraujavimas iš nosies, o akys gali tapti jautresnės, perštėti ar ašaroti.

    Jei organizmui trūksta skysčių, sausas oras šiuos pojūčius gali sustiprinti: varginti galvos skausmas, nuovargis, burnos džiūvimas. Dėl to gydytojai primena, kad savijauta priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo drėgmės bei skysčių vartojimo.

    Kada kondicionierius gali kenkti labiau?

    Didžiausią diskomfortą dažniau patiria žmonės, kuriems būdingas nosies užgulimas ar lėtinis sinusų dirginimas, taip pat tie, kuriuos vargina sausų akių sindromas. Oro judėjimas patalpoje ir sumažėjusi drėgmė gali paaštrinti simptomus ir sukelti deginimo pojūtį.

    Vyresniame amžiuje rizika išauga dėl fiziologinių priežasčių: silpnėja troškulio signalas, organizmui sunkiau išlaikyti skysčių balansą, o žmonės neretai sąmoningai geria mažiau vandens. Dėl to ilgas buvimas sausame ore gali lemti spartesnę dehidrataciją ir bendrą silpnumą.

    Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad daliai žmonių dėl hormoninių pokyčių dažniau pasireiškia akių ir gleivinių sausumas, todėl patalpos su intensyviu vėsinimu gali būti mažiau komfortiškos. Jei simptomai kartojasi, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju.

    Kaip sumažinti neigiamą poveikį?

    Specialistai pataria reguliariai prižiūrėti kondicionavimo sistemą ir keisti filtrus pagal gamintojo rekomendacijas, o esant jautrumui tai daryti dažniau. Prastai prižiūrėtos sistemos gali kaupti dulkes ir kitus dirgiklius, kurie vėliau paskleidžiami į patalpas.

    Praktikoje padeda ir drėgmės kontrolė: komfortiškas lygis dažniausiai siejamas su 30–50 proc. riba, o per sausoje aplinkoje gali praversti drėkintuvas. Taip pat rekomenduojama vengti tiesioginės šalto oro srovės, palaikyti saikingą temperatūrą ir nepamiršti gerti vandens.

    Jei namuose ar biure simptomai nuolat kartojasi, verta įvertinti ir papildomas priemones, pavyzdžiui, oro valytuvą miegamajame. Jis gali sumažinti smulkių dalelių kiekį ore, o kartu pagerinti miego kokybę ir ryto savijautą.

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.