Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?
Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.
Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.
„Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.
Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?
Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.
Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.
„Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.
Skiepijimas be adatos ir logistika
Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.
Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.
Kokie tolesni žingsniai?
Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.
Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.
„Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.