CP v2

Tag: Savanoriai

  • Australė nupirko nualintą lauką ir per 10 metų pasodino 119 tūkst. medžių: kas pasikeitė

    Australijoje gyvenanti aplinkosaugos aktyvistė 2014 metais įsigijo nualintą žemės sklypą, kuriame anksčiau buvo intensyviai auginamos cukranendrės. Jos tikslas buvo ambicingas, bet konkretus: atkurti vietovei būdingą tropinį mišką ir sugrąžinti buveines laukinei gyvūnijai.

    Praktiniai darbai įsibėgėjo 2015 metais, o 2016 metais surengta pirmoji vieša medžių sodinimo diena. Prie iniciatyvos prisidėjo gamtosaugos organizacija, padėjusi gauti sodinukų ir suburti savanorius, todėl projektas iš pavienės idėjos tapo bendruomenine veikla.

    Iš pradžių planuota atkurti apie 15 hektarų, tačiau vėliau teritorija išsiplėtė iki maždaug 18 hektarų. Tai reikšmingas plotas tokio tipo atkūrimo projektui, nes didesnė vientisa teritorija greičiau sukuria stabilų mikroklimatą, o tai padeda prigyti jautresnėms vietinėms rūšims.

    Per dešimtmetį čia pasodinta daugiau kaip 119 000 medžių. Viena didesnių akcijų vyko 2023 metais, kai per viešą sodinimą daugiau nei 140 žmonių pasodino apie 3 300 medžių, atrinktų iš maždaug 90 vietinių augalų rūšių.

    Projekte sąmoningai siekta ne vien „užželdinti“ plotą, o sukurti kuo įvairesnę ekosistemą. Tokia strategija laikoma viena patikimiausių atkuriant miškus: rūšių įvairovė didina atsparumą sausroms, karščiui, kenkėjams ir ligoms, o taip pat sparčiau atkuria dirvožemio struktūrą.

    Augant medžiams, teritorijoje pradėjo rastis vis daugiau laukinės gyvūnijos požymių. Ekologai fiksavo akiniuotąsias skraidančiąsias lapes, o taip pat šalmuotųjų kazuarų pasirodymą, kuris įvardytas kaip ypač svarbus ženklas, rodantis atsikuriančią natūralią buveinę.

    Specialistų vertinimu, tai buvo pirmas kartas per daugiau nei 40 metų, kai toks paukštis užfiksuotas šioje vietovėje. Vėlesnės apžiūros registravo įvairius paukščius, žinduolius, roplius, varliagyvius ir šikšnosparnius, o bendras aptiktų gyvūnų rūšių skaičius perkopė 75.

    Dalį jų sudaro rūšys, kurios kai kuriose teritorijose laikomos nykstančiomis ar pažeidžiamomis. Ekologiniu požiūriu tai svarbu, nes rodo ne tik atsitiktinį gyvūnų apsilankymą, bet ir besiformuojančią grandinę: maistas, slėptuvės, veisimosi vietos ir migracijos koridoriai pradeda veikti kaip vientisa sistema.

    Miško atkūrimas neapsiribojo vien sodinimu: teritorijoje atgaivintos ir šlapynės. Atsikuriantis augalinis dangalas sutvirtino dirvožemį, sumažino eroziją ir sulėtino vandens nuotėkį, todėl pagerėjo sąlygos vandens ekosistemoms.

    Tokie pokyčiai dažnai laikomi vienu didžiausių atkūrimo projektų laimėjimų, nes šlapynės veikia kaip natūralūs vandens filtrai ir kaupikliai. Be to, jos padeda amortizuoti staigius kritulių svyravimus, kurie kai kuriose Australijos vietose aštrėja dėl klimato kaitos.

    2026 metų gegužę vietos valdžia atkurtą teritoriją oficialiai pripažino didelės gamtinės vertės objektu. Tai reiškia, kad joje uždrausta kirsti medžius ir vykdyti kitą veiklą, kuri galėtų pakenkti atkurtai ekosistemai.

    Toks sprendimas suteikia projektui ilgalaikį stabilumą, nes miškui svarbiausia yra laikas: tik jam bręstant atsiranda natūrali daugiasluoksnė struktūra, didėja biologinė įvairovė ir stiprėja atsparumas ekstremaliems orams. Ši istorija taip pat parodo, kaip individuali iniciatyva, pritraukusi bendruomenę ir ekspertus, gali tapti realiu gamtos atkūrimo rezultatu.

  • Benamis katinas pabeldė į langą: įleistas į namus iškart parodė, ko jam labiausiai reikia

    Benamis katinas pabeldė į langą: įleistas į namus iškart parodė, ko jam labiausiai reikia

    Prie gyvūnų gelbėjimo savanorės namų pasirodęs benamis, baikštus katinas neįprastai aiškiai davė suprasti, kad jam reikia pagalbos. Kelias dienas besisukiojęs laiptinėje ir ieškojęs maisto, galiausiai jis priėjo prie lango ir ėmė belsti, tarsi prašydamas būti įleistas.

    Savanorė, jau turinti patirties su gatvėje gyvenusiais katinais, gyvūną įsileido atsargiai ir paruošė jam ramią, atskirą patalpą. Tokia praktika taikoma tam, kad naujokas nepatirtų papildomo streso, o esami namų augintiniai išvengtų galimų konfliktų bei užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Pasitikėjimas kuriamas lėtai

    Benamiams katinams dažnai prireikia daug laiko, kol jie pradeda pasitikėti žmogumi. Gyvenimas lauke reiškia nuolatinę įtampą, konkurenciją dėl maisto, traumų riziką ir ligas, todėl net ir geranoriška pagalba jiems iš pradžių gali kelti baimę.

    Šiuo atveju savanorė su katinu ryšį mezgė pamažu, kasdien maitindama ir leisdama jam pačiam spręsti, kada prieiti ar leistis glostomas. Po ilgesnio laikotarpio gyvūnas tapo drąsesnis, o vieną dieną ryžosi tam, kas nustebino net patyrusią globėją, pats paprašė į vidų.

    Ką katinas parodė įleistas

    Patekęs į namus, katinas greitai atsiskleidė visai kitaip nei elgėsi lauke. Užuot slėpęsis ar šnypštęs, jis vis dažniau ieškojo žmogaus artumo, lipdavo ant kelių, prisiglausdavo ir sekdavo iš paskos, tarsi bandydamas atsigriebti už prarastą laiką.

    Tokį elgesį gyvūnų elgsenos specialistai sieja su saugumo poreikiu: gavęs maisto, šilumos ir ramią aplinką, katinas pagaliau gali atsipalaiduoti ir rodyti socialumą. Dažnam buvusiam benamiui svarbiausia tampa ne vien pilnas dubenėlis, o stabilus ryšys ir nuspėjama kasdienybė.

    Po kelių mėnesių laikinos globos katinas rado nuolatinius namus. Savanorei tai buvo emociškas atsisveikinimas, tačiau būtent toks ir yra gyvūnų gelbėjimo tikslas: suteikti šansą atsitiesti ir rasti šeimą, kurioje nebereikės belsti į langą ieškant pagalbos.

  • Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų 520-asis gimtadienis baigėsi: merė Nijolė Guobienė viešai kreipėsi į visus prisidėjusius

    Zarasų miesto 520-asis gimtadienis šiemet tapo ne tik koncertų ir renginių ciklu, bet ir bendruomeniškumo patvirtinimu. Pasibaigus šventei, Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė viešai padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo, idėjų ir kasdienio darbo.

    Pasak merės, tokios sukaktys parodo, kad miesto tapatybę kuria ne vien scena ar programa, o žmonės, institucijos ir verslai, kurie įdeda laiko, energijos ir atsakomybės. Ji pabrėžė, kad šventė paliko ryškų įspūdį ir sustiprino pasididžiavimą Zarasais.

    Padėka organizatoriams ir komandai

    Ypatingas dėmesys skirtas Zarasų kultūros centro komandai, kuri, merės teigimu, užtikrino profesionalų pasirengimą ir sklandų šventės įgyvendinimą. Akcentuota, kad programa buvo gyva ir įvairi, pritaikyta skirtingoms auditorijoms nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žiūrovų.

    Šiuolaikinių miestų šventėse vis svarbesnė tampa ne tik pramoginė, bet ir socialinė funkcija, kai siekiama įtraukti skirtingas grupes ir sukurti saugią, patogią aplinką. Tokį kryptingumą rodo ir programų plėtra, kai renginiai planuojami taip, kad lankytojai rastų turinio visai dienai ir įvairiose miesto erdvėse.

    Partneriai, rėmėjai ir miesto kasdienybė

    Merė padėkojo ir šventės partneriams bei rėmėjams, pabrėždama jų pasitikėjimą miestu bei indėlį į kultūrą, tradicijas ir ateitį. Anot jos, toks palaikymas yra svarbi miesto augimo dalis, nes investicijos nukreipiamos į žmones ir bendruomenės gyvenimo kokybę.

    Pastaraisiais metais daugelis savivaldybių daugiau dėmesio skiria renginių partnerystėms, nes jos padeda užtikrinti aukštesnę kokybę ir platesnį pasiekiamumą. Tai apima ne tik finansinę paramą, bet ir logistiką, komunikaciją, techninį aprūpinimą bei paslaugas, kurios leidžia renginiams vykti sklandžiai.

    Kas liko už scenos

    Padėkoje išskirti ir tie, kurių darbas dažnai nematomas: techniniai darbuotojai, dekoratoriai, fotografai, savanoriai, prekybininkai, miesto įstaigos, bendruomenės ir visi dirbę iki šventės, per ją ir po jos. Tokia grandinė paprastai lemia, ar renginys bus patogus, saugus ir laiku įgyvendintas.

    Galiausiai merė dėkojo Zarasų krašto žmonėms ir miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis ir palaikymu kūrė šventinę nuotaiką. Ji pabrėžė, kad būtent lankytojai suteikia renginiams prasmę ir paverčia miesto sukaktį bendru visų įvykiu.

    „Ačiū Zarasų krašto žmonėms bei miesto svečiams, kurie savo buvimu, šypsenomis, plojimais, kūrė gerą nuotaiką“, – sakė Nijolė Guobienė.

  • Marijampolėje aptarti Sporto savaitės rezultatai: muziejuje padėkota organizatoriams ir savanoriams

    Marijampolėje aptarti Sporto savaitės rezultatai: muziejuje padėkota organizatoriams ir savanoriams

    Marijampolės sporto istorijos muziejuje susitiko Sporto savaitės 2026 metų organizatoriai ir partneriai. Susitikimo metu apžvelgti praėjusio renginio rezultatai ir akcentuota, kad iniciatyva kasmet pritraukia vis platesnę bendruomenės dalį.

    Renginyje dėkota žmonėms, kurie prisideda prie Sporto savaitės įgyvendinimo: idėjų autoriams, koordinatoriams, partneriams ir savanoriams. Organizatoriai pabrėžė, kad didžiausia vertė yra augantis įsitraukimas ir gyvas bendruomenės noras judėti.

    Aktyvumas auga, idėjų daugėja

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis teigė, kad miestas nuosekliai juda teisinga kryptimi, o Sporto savaitė tampa vis atpažįstamesnė. Jo teigimu, svarbu ne tik pasiūlyti veiklų, bet ir išlaikyti atvirą formatą, kuriame žmonės patys drąsiai siūlo naujoves.

    „Einame labai gera kryptimi – kasmet Sporto savaitė suburia vis daugiau žmonių, kurie ne tik dalyvauja veiklose, bet ir patys siūlo naujas idėjas“, – sakė Artūras Visockis.

    Vicemeras pabrėžė, kad sportas veikia kaip bendruomenę telkianti priemonė: skatina pažintis, įtraukia skirtingo amžiaus žmones ir padeda formuoti aktyvesnius kasdienius įpročius. Pasak jo, organizatorių indėlis ypač svarbus ten, kur reikia motyvuoti pirmą žingsnį žengiančius gyventojus.

    Ryškiausia naujovė – drakonų valtys

    Padėkas organizatoriams išsakė ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys, renginių ciklo Sportuojam už Marijampolę iniciatorius Darius Kemeraitis. Jis akcentavo, kad Sporto savaitė kasmet plečia programą ir įtraukia vis įvairesnes, netradicines veiklas.

    Vienu iš labiausiai išsiskyrusių šių metų akcentų įvardytos drakonų valčių varžybos, sulaukusios didelio dalyvių ir žiūrovų susidomėjimo. Organizatorių vertinimu, tokie formatai padeda į renginį ateiti ir tiems, kurie įprastai sporto renginių nesirenka.

    Skaičiai rodo pasiekiamumą

    Organizatorių pateiktais duomenimis, per savaitę vykusiose veiklose dalyvavo beveik 8 000 sporto entuziastų. Taip pat skelbta, kad renginio žinutės socialiniuose tinkluose ir kitais informacijos sklaidos kanalais pasiekė daugiau kaip 2,2 milijono peržiūrų.

    Susitikime pažymėta, kad tokie rodikliai rodo ne tik augantį renginio matomumą, bet ir stiprėjančią bendruomenę, kuriai svarbus aktyvus laisvalaikis. Organizatoriai tikisi, kad tęstinumas ir aiškus bendras tikslas leis Sporto savaitei išlikti viena laukiamiausių metų iniciatyvų.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.

  • Miesto šventėje – sporto renginių maratonas: kur ir kada vyks varžybos bei pramogos šeimoms

    2026 metų gegužės 6 dieną paskelbta, kad miesto šventės programoje numatytas sportinių renginių ciklas, apimantis varžybas, užsiėmimus gyventojams ir aktyvias pramogas įvairaus amžiaus dalyviams. Organizatoriai akcentuoja, jog sporto dalis planuojama kaip viena pagrindinių šventės ašių, todėl numatomas didesnis dalyvių ir žiūrovų srautas.

    Tokio formato sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami miestų šventėse, nes sportas leidžia įtraukti bendruomenę ne tik kaip žiūrovus, bet ir kaip aktyvius dalyvius. Tai ypač aktualu šeimoms ir jaunimui, kai šventės veiklos išskaidomos per skirtingas miesto erdves ir dienos laikus.

    Kur laukti pokyčių mieste

    Dėl sportinių veiklų mieste įprastai laikinai keičiasi kai kurių gatvių ar aikščių naudojimas, o dalyviams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atvykimo ir parkavimo galimybes. Jei renginiai vyksta keliose vietose, patogiausia planuoti maršrutą taip, kad būtų galima suderinti dalyvavimą ir stebėjimą.

    Organizatoriai taip pat paprastai ragina atvykti anksčiau, nes prieš startus dažnai vyksta dalyvių registracija, numerių atsiėmimas ar saugumo instruktažai. Gyventojams patariama įvertinti, kad piko metu žmonių srautai gali būti didesni nei įprastomis dienomis.

    Ką svarbu žinoti dalyviams

    Ruošiantis sportinėms veikloms verta pasirūpinti tinkama apranga pagal oro sąlygas, vandeniu ir minimaliu pirmosios pagalbos rinkiniu, ypač jei planuojamas ilgesnis buvimas lauke. Dalyviams, kurie pirmą kartą išbando varžybinį formatą, rekomenduojama rinktis trumpesnes distancijas ar pradedančiųjų grupes, jei jos numatytos programoje.

    Šeimoms aktualu įsivertinti vaikų užimtumą tarp skirtingų veiklų, nes šventėse sporto erdvės neretai derinamos su pramoginėmis iniciatyvomis, edukacijomis ar bendruomeniniais iššūkiais. Jei dalyvauja nepilnamečiai, svarbu iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko, jei minioje tektų trumpam išsiskirti.

    Kaip tokie renginiai keičia šventes

    Sportinių renginių integravimas į miesto šventę dažnai padidina renginio patrauklumą ir išplečia auditoriją, nes aktyvios veiklos suteikia aiškų tikslą atvykti ne vien pasivaikščioti. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio infrastruktūrai, saugumui, savanorių koordinavimui ir aiškiai komunikacijai, kad šventė išliktų patogi tiek dalyviams, tiek gyventojams.

    Tikėtina, kad artėjant šventei bus pateikta detalesnė informacija apie konkrečias rungtis, laikus ir vietas, taip pat galimus eismo ar viešojo transporto pokyčius. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius organizatorių pranešimus ir programos atnaujinimus, nes galutiniai tvarkaraščiai gali kisti dėl logistikos ar oro sąlygų.

  • Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Gegužės 8 dieną 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas: ką pamatysite

    Civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną

    Gegužės 8 dieną, minint Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio dieną, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamas civilinės saugos ekskursijas. Iniciatyva vyks 15-oje Lietuvos miestų ir rajonų, o Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet akcentas dedamas į praktinį pasirengimą: ne tik kalbėti apie pagalbą krizėse, bet ir realiai susipažinti su tuo, kaip miestuose veikia civilinės saugos infrastruktūra. Savivaldybės kviečiamos prisidėti viešinant renginius ir dalyvaujant drauge su bendruomenėmis.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Ką sužinos gyventojai ekskursijų metu

    Ekskursijose gyventojai galės praktiškai pamatyti ir geriau suprasti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalus ir kur ieškoti patikimos informacijos ekstremaliosios situacijos metu.

    Dalis programos skirta namų pasirengimui: ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Organizatoriai akcentuoja, kad tokios žinios didina ne tik asmeninį saugumą, bet ir bendruomenės atsparumą.

    Kur vyks ir kodėl ši diena svarbi

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija rengiama gegužės 9 dieną.

    Gegužės 8 diena pasirinkta neatsitiktinai: tą dieną gimė Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradininkas Henry Dunant. Jo patirtys po 1859 metais vykusio Solferino mūšio paskatino idėją, kad pagalba sužeistiesiems turi būti teikiama neatsižvelgiant į konflikto puses.

    1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija tapo tarptautinės humanitarinės teisės pagrindu. Šiandien judėjimas remiasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais.

    Lietuvoje Raudonasis Kryžius veikia nuo 1919 metų ir, kaip pabrėžia organizacija, svarbią dalį veiklų įgyvendina savanoriai, padedantys stiprinti visuomenės pasirengimą krizėms. Gyventojai į ekskursijas kviečiami registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kanalais, o savivaldybės raginamos aktyviai įtraukti vietos bendruomenes.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečiamos prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų

    Gegužės 8 dieną minima tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje įgauna praktinį turinį: Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savivaldybes ir gyventojus jungtis prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų. Iniciatyvos tikslas – ne vien paminėti datą, bet ir stiprinti realius žmonių įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliojoje situacijoje.

    Organizacijos teigimu, savivaldybės krizių metu yra vienas artimiausių gyventojams koordinavimo ir informacijos šaltinių, todėl jų įsitraukimas gali lemti, ar žinia pasieks bendruomenes laiku. Dėl to savivaldybių atstovai kviečiami ne tik pasidalinti informacija, bet ir patys dalyvauti ekskursijose, rodant asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena, kad pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną numatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija vyks gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojams žadama praktiškai pristatyti svarbiausius civilinės saugos objektus jų mieste ar rajone ir paaiškinti, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat bus aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus, ką verta turėti namuose, kaip susidėti išvykimo krepšį ir kodėl svarbu iš anksto turėti šeimos veiksmų planą.

    Pastaraisiais metais dėmesys civilinei saugai Lietuvoje auga, o praktiniai mokymai vis dažniau laikomi svarbia pasirengimo dalimi šalia infrastruktūros ir perspėjimo sistemų. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir aiškus savivaldybių vaidmuo padeda mažinti sumaištį krizių metu, nes žmonės iš anksto žino, kur kreiptis ir ką daryti.

    Kodėl minima gegužės 8 dieną?

    Gegužės 8 diena pasirinkta todėl, kad tądien gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. 1859 metais, po Solferino mūšio dabartinėje Italijoje, jis pamatė tūkstančius sužeistų karių, kuriems trūko pagalbos, ir prisidėjo organizuojant slaugą, neatskiriant žmonių pagal tai, kurioje konflikto pusėje jie kovojo.

    Vėliau ši idėja išaugo į tarptautinį judėjimą: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaidmuo

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus veikla siekia 1919 metus. Organizacija veikia remdamasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo, nepriklausomumo, savanoriškumo, vienumo ir globalumo principais, o didelę dalį praktinių veiklų įgyvendina savanoriai.

    Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad pasauliniame tinkle kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugijomis veikiama 191 valstybėje, o savanorių skaičius viršija 97 mln. Organizacijos misija – padėti ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei teikti paramą pažeidžiamiausiems žmonėms.

  • Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

    Praktinis pasirengimas krizėms

    Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

    Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

    „Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

    Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

    Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

    Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

    Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

    Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

    Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

    Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.

  • Birštone gegužės 8–10 dienomis vyks INBTI mantrailing mokymai: ką svarbu žinoti praeiviams

    Birštone gegužės 8–10 dienomis vyks tarptautiniai INBTI mantrailing mokymai, skirti žmogaus paieškai pagal individualų kvapą. Mokymus organizuoja savanorių organizacija VšĮ K9 Paieška, o pratybose dalyvaus komandos iš kelių Europos valstybių.

    Mantrailing metu šuo dirba su ilgu pavadžiu ir, gavęs kvapo pavyzdį, seka konkretaus žmogaus paliktą pėdsaką miesto ar gamtinėje aplinkoje. Praktika plačiai taikoma dingusių asmenų paieškai, kai svarbus tikslus ir metodiškas darbas, o bet koks pašalinis trikdis gali pabloginti rezultatą.

    Kaip elgtis sutikus paieškos šunį?

    Mokymų metu Birštone galima pastebėti žmonių grupes su šunimi, dirbančiu sekimo užduotį. Šuo gali priartėti prie praeivių ar trumpam apuostyti, nes taip renka informaciją aplinkoje ir išlieka susikoncentravęs į kvapų taką.

    Organizatoriai prašo į tai reaguoti neutraliai ir netrukdyti šuniui bei vedliui. Geriausia išeitis yra tiesiog nesikišti į procesą, nebandyti atkreipti šuns dėmesio ir palikti komandai pakankamai erdvės judėti.

    Kokie veiksmai labiausiai trukdo?

    Susidūrus su mantrailing komanda rekomenduojama nekviesti šuns, jo neglostyti ir nešaukti. Taip pat svarbu nekalbinti vedlio, nes jis privalo nuolat stebėti šuns elgseną ir laikytis užduoties plano.

    Mokymuose dalyvaus komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos. Dalis dalyvių gali nekalbėti lietuviškai arba tuo metu negalėti atsakyti, nes treniruotės vyksta pagal griežtą darbo režimą ir saugumo taisykles.

    Organizatoriai pabrėžia, kad praeivių supratingumas yra svarbi realistiškų pratybų dalis. Kuo mažiau papildomų dirgiklių, tuo tiksliau komandos gali įvertinti šuns pasirengimą ir tobulinti įgūdžius, reikalingus realiose paieškos situacijose.