Tag: Savarankiškai dirbantys

  • Lenkija nuo 2027-ųjų griežtina ryczałtą: 43 tūkst. verslininkų neteks lengvatos

    Lenkijos Seimas praėjusią savaitę dar kartą patvirtino sprendimą smarkiai apriboti teisę taikyti ryczałtą – supaprastintą mokesčių formą daliai smulkaus verslo. Pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

    Numatyta, kad bus mažinama pajamų riba, nuo kurios priklauso galimybė mokėti ryczałtą: ji kris nuo 2 mln. eurų iki 250 tūkst. eurų per metus. Tokiu atveju dalis dabar šią schemą taikančiųjų turės pereiti prie kitų apmokestinimo formų.

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, teisę naudotis ryczałtu praras apie 43 tūkst. verslininkų. Reforma iš esmės reikštų 2021 metais įvykusių pakeitimų sugrąžinimą atgal.

    Ministerija aiškina, kad tikslas – atkurti pradinę ryczałto idėją: paprastą atsiskaitymo modelį, kuris būtų skirtas pirmiausia mažoms įmonėms, o ne dideles pajamas gaunantiems asmenims.

    Kodėl ryczałtas atsidūrė taikinyje

    Ekonomistų vertinimu, dabartinės taisyklės Lenkijoje sukūrė situaciją, kai savarankiškai dirbantys asmenys gali būti apmokestinami palankiau nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Dėl to ryczałtas ir kitos supaprastintos formos vis dažniau vertinamos kaip „mokestinio arbitražo“ priemonė.

    Vienas iš argumentų – ryczałtą taikančių mokėtojų skaičius augo itin sparčiai. Kaip „Rzeczpospolita“ komentavo Krokuvos ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Michałas Możdżenas, 2020–2024 metais ryczałto mokėtojų skaičius padidėjo apie 60 proc., o 2024 metais viršijo 1 mln. mokesčių mokėtojų.

    Pasak jo, tai siejama su Lenkijos „Polski Ład“ reformomis, kurios padidino ryczałto patrauklumą, palyginti su kitomis apmokestinimo formomis, ir kartu atvėrė galimybę šią formą taikyti gerokai daugiau uždirbantiems žmonėms.

    Dar vienas akcentuojamas pokytis – vidutinių ryczałtą taikančiųjų pajamų šuolis: dr. M. Możdżenas teigė, kad 2022 metais, palyginti su 2021 metais, jis siekė 76 proc.

    Dauguma ekonomistų pritaria griežtinimui

    Diskusija Lenkijoje vyksta ne tik politiniu, bet ir akademiniu lygmeniu. Ekonomistų panelėje, kurioje buvo vertinamos tezės apie būtinybę riboti ryczałto ir linijinio mokesčio prieinamumą, dauguma apklaustųjų su tuo sutiko.

    Pateiktais duomenimis, su teiginiu dėl ryczałto ribojimo sutiko 17 iš 22 ekonomistų, o analogiškai dėl linijinio mokesčio – 15 respondentų. Pagrindinis jų argumentas – dabartinė sistema neproporcingai palanki savarankiškai dirbantiems, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartis.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos akcentuoja, kad ryczałtas turėtų likti paprasta mokesčių forma mažam verslui, o ne platus sprendimas vis didesnes pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams.

  • Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Verifactu atidėtas iki 2028: ką privalės padaryti Ispanijos smulkus verslas ir savarankiškai dirbantys

    Ispanijos Vyriausybė atidėjo elektroninių sąskaitų ir fiskalinės kontrolės sistemą Verifactu, kuri turėjo startuoti 2026 metais. Pagal atnaujintą grafiką reikalavimai bus taikomi vėliau: pirmiausia kalbėta apie 2027 metus, o vėliau terminas nukeltas dar kartą, iki 2028 metų.

    Sprendimas reiškia papildomą laiką įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims pasirengti naujai tvarkai. Kartu verslo bendruomenėje daugėja klausimų, nes dalis techninių reikalavimų ir praktinio įgyvendinimo detalių vis dar kelia neapibrėžtumo.

    Kas yra Verifactu ir kam ji skirta?

    Verifactu – tai skaitmeninės apskaitos ir sąskaitų faktūrų išrašymo sistema, siejama su Ispanijos mokesčių administratoriaus tikslais didinti skaidrumą ir mažinti šešėlį. Esminė idėja ta, kad sąskaitos būtų išrašomos per sertifikuotą programinę įrangą, kuri užtikrina duomenų autentiškumą, vientisumą ir įrašų atsekamumą.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turės peržiūrėti, kokias apskaitos ir sąskaitų išrašymo programas naudoja, ir įsitikinti, jog jos atitinka reikalavimus. Tokia kryptis dera su platesnėmis Europos skaitmenizavimo ir fiskalinės kontrolės tendencijomis, kai vis dažniau pereinama prie standartizuotų elektroninių sąskaitų procesų.

    Nauji terminai: kam ir kada

    Pagal paskelbtą planą juridiniai asmenys, kuriems taikomas pelno mokestis, prie Verifactu turės prisitaikyti nuo 2028 metų. Savarankiškai dirbantys asmenys ir smulkios bei vidutinės įmonės papildomą laiką turės iki 2028 metų liepos 1 dienos.

    Nors atidėjimas sumažina trumpalaikį spaudimą, jis neatšaukia pačios reformos. Verslui svarbu atsižvelgti, kad kuo arčiau įsigaliojimo datos, tuo didesnė tikimybė susidurti su tiekėjų apkrova, diegimo eilėmis ir staigiai kylančiomis konsultacijų bei integracijų kainomis.

    Daugiau laiko, bet ir daugiau neaiškumo

    Verslo atstovai atidėjimą vertina dvejopai: viena vertus, lengviau planuoti IT atnaujinimus ir vidaus procesus, kita vertus, neapibrėžti reikalavimai apsunkina sprendimus, ką tiksliai diegti jau dabar. Dalis organizacijų, atstovaujančių savarankiškai dirbantiems, viešai ragino suteikti daugiau laiko, argumentuodamos informacijos trūkumu ir sudėtingu pasirengimu.

    Tuo pat metu Ispanijos finansų ministerijos technikams atstovaujanti profesinė organizacija Gestha pabrėžė, kad sistema gali tapti reikšminga priemone, kuri ilgainiui supaprastintų kontrolę ir sumažintų sukčiavimo galimybes. Tokios pozicijos atskleidžia įtampą tarp administracinės naudos valstybei ir realių kaštų bei rizikų smulkiam verslui.

    Skaitmenizavimo atotrūkis išlieka

    Verifactu reforma vyksta platesniame kontekste, kuriame Europos Sąjunga spaudžia spartinti smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizavimą. Eurostato duomenys rodo, kad bazinį skaitmeninių paslaugų lygį pasiekia tik apie 58 proc. ES smulkių ir vidutinių įmonių, nors 2030 metų tikslas yra 90 proc.

    Ispanijos statistikos instituto duomenimis, dalis verslų jau naudoja debesų kompiuterijos sprendimus, o dirbtinis intelektas įmonėse taip pat pamažu įsitvirtina. Vis dėlto pažangesnių technologijų įsisavinimas išlieka netolygus, o būtent mažesnės įmonės dažniau susiduria su kompetencijų ir biudžeto ribojimais.

    Ekspertai rekomenduoja nelaukti paskutinio momento: įsivertinti naudojamas programas, pasitikrinti, ar tiekėjai planuoja sertifikavimą, ir pasirengti procesų pokyčiams, įskaitant darbuotojų apmokymą. Nors terminai nukelti, reforma laikoma struktūriniu pokyčiu, todėl įsigaliojus reikalavimams tikėtinos ir sankcijos už nesilaikymą.