Marškinėliai su šūkiu We are all caballas, pristatomi kaip solidarumo ženklas Ispanijai priklausančiai Seutos autonominei teritorijai, tapo diskusijų objektu dėl to, kur nukeliauja dalis surinktų pinigų. Viešojoje erdvėje išplatinta informacija rodo, kad pirkėjams žadama parama Seutai realiai virsta finansavimu politinę darbotvarkę turinčiam judėjimui.
Marškinėlius platina Prancūzijos prekės ženklas Terre de France, reklamuojantis „patriotišką ir solidarumu grįstą“ produkciją. Ant prekės puslapio nurodoma, kad iš vienų marškinėlių kainos dalis skiriama organizacijoms ar iniciatyvoms, tačiau šiuo atveju akcentas atsiduria ne vietos bendruomenėje Seutoje.
Skelbiama, kad marškinėliai kainuoja 35 eurus, o 10 eurų nuo kiekvieno pardavimo skiriama judėjimui Save Europe Act. Tai sudaro apie 28,6 proc. galutinės kainos, todėl pirkėjams svarbiausias klausimas tampa ne pats šūkis, o finansavimo kryptis.
Pačioje komunikacijoje apie marškinėlius teigiama, kad Seutos gyventojai esą susiduria su „migracijos invazija“, kuri kelia grėsmę miesto ateičiai. Socialiniuose tinkluose šią prekę aktyviai reklamavo ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų veikėjai, turintys dideles auditorijas, taip didindami kampanijos pasiekiamumą.
Papildomų klausimų sukėlė ir reklaminis vaizdas, kuriame žmogus su marškinėliais matomas tarsi paplūdimio fone. Skaitmeninės analizės įrankiai viešai buvo įvardyti kaip rodantys, kad vaizdas galėjo būti sugeneruotas naudojant dirbtinis intelektas, todėl reklamos autentiškumas tapo dar viena diskusijų ašimi.
Kas yra Save Europe Act?
Save Europe Act save pristato kaip „patriotinį“ judėjimą, raginantį griežtinti migracijos politiką ir saugoti Europos valstybių „etnokultūrinę tapatybę“. Judėjimo retorikoje dažnai kartojamos tezės apie būtinybę stabdyti tam tikrus migracijos srautus ir atkurti „socialinę sanglaudą“.
Viena ryškiausių idėjų, siejamų su šiuo judėjimu, yra „remigracija“: tai siūlymas skatinti arba taikyti priverstinį išvykimą žmonėms, kurie šalyje gyvena neteisėtai, padarė nusikaltimų arba, judėjimo vertinimu, „nesiintegravo“. Tokios formuluotės Europoje vertinamos itin kontraversiškai dėl galimų diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimų rizikų.
Judėjimas bandė pasinaudoti Europos piliečių iniciatyvos mechanizmu ir rinkti parašus, kad pasiūlymas būtų svarstomas Europos Komisijoje. Vis dėlto Europos Komisija atsisakė registruoti iniciatyvą, motyvuodama, kad ji akivaizdžiai prieštarauja ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintoms vertybėms.
Seuta kaip kraštutinių dešiniųjų simbolis
Seuta pastaraisiais metais tapo vienu iš simbolinių taškų Europos migracijos diskusijose, ypač po staigių migrantų atvykimo bangų. Tokiose situacijose miestas neretai išnaudojamas politinėms kampanijoms, kuriose migracija pateikiama kaip egzistencinė grėsmė.
Po vienos iš didesnių migrantų atvykimo bangų Seutoje lankėsi įvairių Europos kraštutinių dešiniųjų grupių atstovai, siekę pritraukti dėmesį ir stiprinti savo žinutes socialiniuose tinkluose. Vietos valdžios ir teisėsaugos veiksmai tokiais atvejais dažnai nukreipiami į viešosios tvarkos užtikrinimą ir provokacijų prevenciją.
Ši istorija išryškina, kaip greitai solidarumo simboliai gali tapti politinių tikslų įrankiu, o aukojimo ar paramos žinutė persipina su skaitmeninėmis kampanijomis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose kampanijose vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, automatizuotos paskyros ir tikslinė komunikacija, kuri sustiprina emocines reakcijas ir apsunkina faktų patikrą.