Vis daugiau žmonių sveikatos klausimus sprendžia ne gydytojo kabinete, o kalbėdamiesi su „ChatGPT“ ir panašiais pokalbių robotais. Specialistai perspėja, kad toks įprotis kai kuriems gali virsti nerimo spirale, kai kiekvienas pojūtis interpretuojamas kaip rimtos ligos ženklas.
Viešojoje erdvėje aptariamas atvejis, kai Jungtinės Karalystės gyventojas, įtaręs kraujo vėžį, ėmė nuolat tikrinti simptomus su „ChatGPT“. Nors medicininiai tyrimai diagnozės nepatvirtino, vyras mėnesiais grįždavo prie tų pačių klausimų, o nerimas tik augo.
Psichikos sveikatos specialistai tokį modelį sieja su sveikatos nerimu ir kompulsiniu informacijos tikrinimu. DI pateikiami atsakymai dažnai skamba įtikinamai ir individualiai, todėl gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai prilygsta profesionaliai konsultacijai.
Problema paaštrėja, kai vartotojas pradeda formuluoti klausimus taip, kad gautų patvirtinimą savo baimei, o ne objektyvų situacijos įvertinimą. Tokiu atveju atsakymai gali ne nuraminti, bet paskatinti tolesnį tikrinimą, naujų simptomų paiešką ir dar didesnį nerimą.
Gydytojai pabrėžia, kad pokalbių robotai negali įvertinti viso klinikinio vaizdo, ligos istorijos, atlikti apžiūros ar paskirti ir interpretuoti tyrimų. Net ir teisingai pateikta bendro pobūdžio informacija gali būti netinkamai pritaikyta konkrečiam žmogui, ypač kai kalbama apie retas ar pavojingas būkles.
Ekspertai pataria DI naudoti tik kaip pagalbinę priemonę bendram išprusimui, pavyzdžiui, pasiruošti vizitui ar susidėlioti klausimus gydytojui. Jei nerimas dėl simptomų kartojasi, trukdo kasdienybei ar skatina nuolat tikrintis, patikimiausias kelias yra šeimos gydytojo konsultacija, o prireikus ir psichikos sveikatos specialisto pagalba.