Pietų Afrikos Respublikoje gyvenanti autorė, pasivadinusi Coral Hart, teigia per maždaug 20 mėnesių išleidusi daugiau nei 370 knygų, kurias padėjo kurti dirbtinis intelektas. Pasak jos, bendri pardavimai viršijo 1 000 000 egzempliorių, o šių metų pajamos jau perkopė apie 870 000 eurų. Kartu su sėkme atėjo ir kita pusė: tūkstančiai įžeidimų bei net mirties grasinimai.
Coral Hart nėra tikrasis vardas: autorė sako pasirinkusi slapyvardį siekdama apsaugoti tapatybę. Ji pabrėžia, kad prieš pradėdama aktyviai naudoti DI, apie 14 metų dirbo leidybos srityje ir buvo parašiusi kelias dešimtis kūrinių tradiciniu būdu. Vis dėlto būtent spartus produktyvumas, kurį suteikė naujos technologijos, internete išprovokavo didžiausią nepasitenkinimą.
Kaip ji kuria su DI
Autorė pasakoja, kad pradžioje kelis mėnesius skyrė skirtingų DI modelių testavimui ir savo darbo eigos susikūrimui. Ji pati nusistato istorijos idėją, žanrą, toną, personažų charakterius ir skyrių struktūrą, o tik tuomet leidžia DI generuoti tekstą. Tokį metodą ji pristato kaip redaguojamą juodraščio kūrimą, o ne automatinį knygų „spausdinimą“.
Pasak autorės, pirmasis variantas vėliau pereina kelis redagavimo etapus, kuriuose DI pasitelkiamas taisyti siužeto nenuoseklumams, „pamestoms“ siužetinėms linijoms ar personažų logikos klaidoms. Galutiniame etape tekstą esą peržiūri žmogus korektorius, kad būtų išgaudytos kalbos ir stiliaus smulkmenos. Tokia grandinė skirta užtikrinti, kad greitis nepakenktų skaitomumui.
Kritika, reputacija ir platformų taisyklės
Daug Hart knygų priskiriamos romantikos žanrui ir taikosi į konkrečias nišines auditorijas, kur leidyboje svarbi reguliarumo disciplina. Ji tvirtina, kad kokybės kriterijus galiausiai yra pirkėjo reakcija, nes nepatenkinti skaitytojai gali grąžinti leidinį pagal platformų taisykles. Tačiau kritikai tai vadina turinio „užtvindymu“ ir grėsme autoriams, kurie rašo be DI.
Pastaraisiais metais skaitmeninė leidyba susiduria su nauju iššūkiu: generatyviniai įrankiai smarkiai sumažino įėjimo barjerą, todėl rinkoje daugėja greitai parengiamų tekstų. Dalis skaitytojų ir autorių bendruomenių reikalauja aiškaus žymėjimo, ar kūrinys buvo sukurtas su DI, o platformos vis dažniau ieško būdų atskirti masinę produkciją nuo originalių darbų. Dėl to kiekvienas triukšmingesnis atvejis tampa diskusija apie etiką, autorystę ir skaidrumą.
Neapykantos banga ir saugumo klausimas
Hart tvirtina sulaukusi dešimčių tūkstančių neapykantos žinučių ir kelių grasinimų nužudyti, todėl ir toliau slepia savo tapatybę. Ji pabrėžia, kad kritika dėl kūrybos metodų neturi virsti asmeninėmis atakomis, o saugumo klausimas, jos akimis, yra realus. Tokios situacijos vis dažniau verčia kūrėjus riboti viešumą ir atsargiau komunikuoti socialiniuose tinkluose.
Nepaisant spaudimo, autorė neketina atsisakyti DI ir tvirtina toliau ieškosianti būdų, kaip technologiją naudoti atsakingai. Ji taip pat mini planus pristatyti programinę įrangą „Authorythm“, kuri būtų skirta DI naudojantiems autoriams. Diskusija dėl DI literatūroje, panašu, tik aštrės, nes rinka vienu metu reikalauja ir didesnio skaidrumo, ir greitesnio turinio.