Panevėžio miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę apsvarstė 54 darbotvarkės klausimus ir priėmė sprendimus, apimančius svarbiausias miesto sritis – nuo finansų ir strateginio planavimo iki švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir miesto ūkio.
Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė teigia, kad posėdyje priimtų sprendimų esmė – aiški kryptis į finansinį stabilumą, paslaugų kokybės didinimą ir saugesnę, patogesnę aplinką gyventojams.
Biudžetas ir skaidrumas
Vienas reikšmingiausių posėdžio akcentų – strateginio veiklos planavimo ir biudžeto korekcijos. Taryba tikslino 2026–2028 metų strateginį veiklos planą bei peržiūrėjo miesto biudžetą, perskirstydama prioritetus ir finansavimą.
Pasak merės, lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir socialinę gerovę, siekiant, kad sprendimai būtų juntami kasdienėje panevėžiečių rutinoje.
Didelė posėdžio dalis buvo skirta atskaitomybei ir skaidrumui: patvirtintos Savivaldybės administracijos, taip pat sveikatos, socialinių, kultūros, švietimo įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių 2025 metų ataskaitos.
Tokie dokumentai leidžia aiškiau įvertinti pasiektus rezultatus, matyti, kuriose srityse reikalingi pokyčiai, ir pagrįstai planuoti kitus sprendimus, ypač kai kalbama apie paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.
Pokyčiai švietime ir emocinėje gerovėje
Švietimo srityje priimti sprendimai tiesiogiai palies šeimas ir vaikus. Nustatytas mokinių skaičius klasėse 2026–2027 mokslo metams, atnaujinta priėmimo į lopšelius-darželius tvarka, patvirtinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimai.
Šie žingsniai siejami su tikslesniu resursų planavimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu, kad miesto švietimo sistema geriau atlieptų demografinius pokyčius ir bendruomenės poreikius.
Atskiru ilgalaikiu įsipareigojimu tapo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programa. Savivaldybė tokiu sprendimu stiprina pagalbos sistemą ir akcentuoja emocinės gerovės svarbą.
Prevencijos programos savivaldybėse paprastai orientuojamos į ankstyvą rizikų atpažinimą, pagalbos prieinamumą ir institucijų bendradarbiavimą, todėl tokie dokumentai laikomi viena iš nuoseklesnių priemonių ilgalaikiams pokyčiams pasiekti.
Infrastruktūra, transportas ir kasdienės paslaugos
Gyventojų kasdienybei labiausiai pastebimi sprendimai susiję su miesto ūkiu ir infrastruktūra. Posėdyje koreguoti klausimai, apimantys viešąjį transportą, nekilnojamojo turto valdymą, būsto nuomą ir žemės naudojimą.
Tokio pobūdžio sprendimai dažniausiai turi tiesioginį poveikį paslaugų patogumui: nuo maršrutų ir judumo iki gyvenamosios aplinkos priežiūros ir aiškesnių taisyklių, kai kalbama apie savivaldybės valdomą turtą.
Be to, taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui tarptautiniame projekte „Istorija kalba“, kuriuo siekiama stiprinti miesto kultūrinį identitetą ir plėsti bendradarbiavimą su Europos partneriais.
Posėdyje taip pat priimti sprendimai, skirti bendruomeniškumui: pritarta jaunimo politikos įgyvendinimui, nevyriausybinių organizacijų veikloms ir humanitarinės pagalbos teikimui, pabrėžiant miesto solidarumą bei atsakomybę.
„Svarbiausia – nuosekliai judėti kryptimi, kuri gyventojams matoma kasdien: patogesnis judėjimas, prieinamesnės paslaugos ir geresnė gyvenamoji aplinka“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimami įvertinus realius poreikius ir miesto galimybes, o artimiausiu metu gyventojams aktualiausia bus tai, kaip patvirtinti prioritetai atsispindės konkrečiuose darbuose ir paslaugų kokybėje.
