Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet disponuoja reikšmingomis viešosiomis lėšomis, todėl jų veikla turi būti nuolat tikrinama. Pastarajame savivaldybės tarybos posėdyje pritarta 12 mln eurų skyrimui įmonėms kaip įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų ragina aiškintis, ar pinigai bus panaudoti skaidriai.
Diskusijų centre atsidūrė savivaldybės įmonių finansinė drausmė, pirkimų sprendimai ir valdymo praktika. Tarybos nariai akcentuoja, kad didėjant finansinei paramai turi didėti ir atsakomybė, o sprendimų pagrindimas privalo būti aiškus ne tik tarybai, bet ir gyventojams.
Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Taryboje viešai kelti klausimai, kaip įmonės finansinė padėtis per kelerius metus galėjo pasikeisti nuo maždaug 500 000 eurų likučio iki apie 1 500 000 eurų įsiskolinimo, ir kokie sprendimai lėmė tokį pokytį.
Taip pat keliami įtarimai dėl pirkimų tikslingumo. Tarybos nariai abejoja, ar pagrįstas sprendimas įsigyti šešis naujus lengvuosius automobilius, jei įmonė nėra didelė ir jos veiklos specifika pirmiausia susijusi su viešuoju transportu, o ne administracinių automobilių parku.
Kritikos sulaukė ir sprendimai steigti naujas įmones paslaugoms, susijusioms su autobusų plovimu, technine priežiūra bei remontu. Skeptikai primena, kad autobusų parkas tradiciškai turi savo remonto bazę, todėl būtina įvertinti, ar paslaugų perdavimas išorėje veikiančioms bendrovėms buvo ekonomiškai naudingas ir ar paslaugos realiai buvo suteiktos.
Atskirai minimos išlaidos teisinėms paslaugoms. Tarybos nariai tvirtina, kad vienkartinėms teisininkų paslaugoms esą buvo numatomos dešimčių tūkstančių eurų sumos, nors savivaldybė turi savo teisininkus, o įmonės kasdienėje veikloje nebūtinai susidaro tiek ginčų, kad reikėtų tokių kaštų.
Šalia finansinių klausimų į politinių ginčų lauką pateko ir personalo sprendimai. Tekste keliami teiginiai apie vadovybės ir kontrolės grandžių pokyčius, tačiau faktinėms aplinkybėms patikrinti būtini dokumentai, oficialūs sprendimai ir institucijų vertinimai.
Kita diskusijų tema buvo siūlytas maždaug 1 000 000 eurų kreditas „Nemenčinės komunalininkui“, kuriam posėdyje nebuvo pritarta. Dalis politikų teigė, kad skolinimosi klausimai neturi būti pristatomi kaip grėsmė gyventojų šildymui, jei kuras ar kiti būtini ištekliai jau įsigyti, o sprendimų komunikacija privalo remtis patikrinamais duomenimis.
Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių valdomoms įmonėms itin svarbūs skaidrūs viešieji pirkimai, aiški akcininko lūkesčių sistema ir reguliari veiklos rezultatų peržiūra. Praktikoje tai reiškia, kad kiekvienas didesnis pirkimas, paslaugų perdavimas ar valdymo pertvarka turi būti pagrįsti skaičiais, veiklos rodikliais ir realiu poreikiu.
Taryboje keliami klausimai dėl Vilniaus rajono savivaldybės įmonių rodo augantį politinį ir visuomeninį jautrumą tam, kaip leidžiami viešieji pinigai. Sprendžiant, ar 12 mln eurų kapitalo didinimas pasieks tikslą, esminis kriterijus bus ne deklaracijos, o audituojami rezultatai, sutartys, paslaugų faktas ir atsakomybė už priimtus sprendimus.
