CP v2

Tag: Savivaldybių reitingas

  • Kėdainių rajono savivaldybė reitinge kilo į 15 vietą: ką labiausiai įvertino gyventojai?

    Kėdainių rajono savivaldybė reitinge kilo į 15 vietą: ką labiausiai įvertino gyventojai?

    2026 metais paskelbtame Lietuvos savivaldybių reitinge Kėdainių rajono savivaldybė tarp 60 savivaldybių užėmė 15 vietą. Toks rezultatas rodo gana tvirtą ir subalansuotą padėtį keliose pagrindinėse srityse – nuo infrastruktūros iki gyvenimo kokybės vertinimo.

    Vienas ryškiausių rodiklių – gyventojų apklausų reitingas, kuriame Kėdainiai yra 9 vietoje. Tai signalizuoja apie palankų kasdienės aplinkos, savivaldybės paslaugų ir bendro gyvenimo komforto vertinimą, kuris reitinguose dažnai laikomas svarbiu pasitikėjimo vietos valdžia indikatoriumi.

    Kultūra, sportas ir aplinka

    Kultūros ir sporto srityje Kėdainių rajonas užėmė 10 vietą Lietuvoje. Aukštas įvertinimas paprastai siejamas su veiklų pasiūla, renginių prieinamumu ir sporto infrastruktūros plėtra, kuri turi tiesioginę įtaką bendruomeniškumui.

    Aplinkos ir tvarumo kategorijoje savivaldybė reitinguota 14 vietoje, o infrastruktūros vertinime – 15 vietoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad investicijos į viešąsias erdves, susisiekimą ir kasdienę aplinką duoda apčiuopiamų rezultatų, nors potencialo gerinimui išlieka.

    Ekonomika ir būstas

    Užimtumo ir pajamų srityje Kėdainių rajonas užėmė 16 vietą, o ekonomikos vertinime – 20 vietą. Tokie skaičiai rodo santykinai stabilią darbo rinką ir verslo aplinką, tačiau kartu išryškina, kad konkurencija su didžiaisiais ekonominiais centrais išlieka iššūkiu.

    Būsto srityje savivaldybė taip pat yra 20 vietoje, kas dažnai siejama su būsto prieinamumu ir gyvenimo kaštais, palyginti su didmiesčiais. Gyventojams tai gali reikšti geresnį kainos ir kokybės santykį, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbus ir naujos pasiūlos bei infrastruktūros vystymas.

    Kur dar yra erdvės augti?

    Nors bendras rezultatas yra aukštas, kai kuriose srityse, tokiose kaip sveikata, saugumas ar demografinės tendencijos, savivaldybėms paprastai lieka daugiausia darbo. Būtent šie rodikliai dažnai lemia, ar gerus reitingo skaičius pavyksta išlaikyti ne vienus metus, o gyventojų pasitenkinimą paversti ilgalaike traukos jėga.

    Vis dėlto 15 vieta bendrame reitinge ir 9 vieta pagal gyventojų apklausas leidžia Kėdainių rajoną vertinti kaip vieną labiau subalansuotai besivystančių savivaldybių. Reitingo rezultatai rodo ne pavienę sėkmę, o platesnį stiprybių spektrą, kuris svarbus tiek gyventojams, tiek investuotojams.

  • Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Portalo „Delfi“ pristatytame Savivaldybių reitinge 2026 Zarasų rajono savivaldybė aplinkos ir tvarumo srityje užėmė 26 vietą. Savivaldybė surinko 54,52 taško iš 90 galimų, todėl vietos valdžia pripažįsta, kad dalyje sričių reikalingi papildomi sprendimai.

    Tokie reitingai paprastai vertina kelis rodiklius, susijusius su kasdiene gyvenimo kokybe: atliekų tvarkymu, vandens ir nuotekų ūkio efektyvumu, aplinkos švara, viešųjų erdvių priežiūra ir kitais tvarumo aspektais. Net ir vidutinis rezultatas gali reikšti, kad gyventojai skirtingose seniūnijose aplinkos kokybę patiria nevienodai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti gyventojų apklausą, kuri turėtų padėti tiksliau įvardyti problemas ir prioritetus. Anot savivaldybės, surinkti atsakymai bus naudojami planuojant priemones, skirtas aplinkos kokybei gerinti.

    Apklausoje kviečiami dalyvauti visi rajono gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos reikalingos tam, kad sprendimai būtų paremti realia patirtimi, o ne vien statistika ar ataskaitomis.

    Apklausa vykdoma iki birželio 30 dienos. Savivaldybė ragina skirti kelias minutes atsakymams ir pažymi, kad kuo daugiau gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir numatyti konkrečius veiksmus.

  • Savivaldybių reitingas 2026: kodėl Elektrėnai ginčija kultūros ir sporto vertinimą

    Viešai paskelbtas Lietuvos savivaldybių reitingas 2026 Elektrėnų savivaldybėje sukėlė diskusijų, ar kultūros ir sporto įverčiai atspindi dabartinę situaciją. Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis rodiklių remiasi pasenusiais duomenimis ir neįvertina pastarųjų metų pokyčių.

    Pasak savivaldybės, kai kuriuose reitingo kriterijuose akcentuojami vien kiekybiniai skaičiai, tačiau neparodoma paslaugų prieinamumo ir realaus gyventojų įsitraukimo. Dėl to, jų vertinimu, galutinis rezultatas gali sudaryti klaidinantį vaizdą, ypač sparčiau besikeičiančiose srityse.

    Kur, savivaldybės teigimu, prasilenkta su realybe?

    Elektrėnai atkreipia dėmesį, kad kultūros indekso skiltyje panaudoti 2022 metų duomenys, kurie, savivaldybės vertinimu, nebėra pakankami situacijai 2026 metais vertinti. Toks laiko atotrūkis gali reikšti, kad naujos iniciatyvos ar infrastruktūros pokyčiai tiesiog nepatenka į skaičiavimą.

    Kaip vieną aiškiausių pavyzdžių savivaldybė mini bibliotekų rodiklį, kai vertinamas juridinių vienetų skaičius, o ne realus padalinių tinklas. Nors reitinge fiksuota viena įstaiga, Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką sudaro 13 bibliotekų: Elektrėnų biblioteka, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka ir 11 kaimo filialų.

    Elektrėnai taip pat nesutinka su interpretacija, kad mėgėjų meno kolektyvų aktyvumas esą nepakankamas. Savivaldybė nurodo, kad veikia 35 kolektyvai, kuriuose dalyvauja 557 žmonės, o reitinge pateiktas rodiklis siekia 21,6 dalyvio 1 000 gyventojų.

    Sporto rodiklius paveikė baseino rekonstrukcija

    Vertindama sporto srities vietą reitinge, savivaldybė pabrėžia, kad naudoti 2024 metų duomenys sutapo su Elektrėnų baseino renovacijos laikotarpiu. Tuo metu neveikė ne tik baseinas, bet ir pastate esančios krepšinio bei dziudo salės, todėl reali užsiėmimų apimtis galėjo būti mažesnė nei įprastai.

    Po rekonstrukcijos savivaldybė akcentuoja turinti 50 metrų ilgio, 8 takelių baseiną, priskiriamą prie didžiausių tokio tipo baseinų Lietuvoje. Tikimasi, kad tai ilgainiui atsispindės tiek sporto paslaugų prieinamume, tiek varžybų ir treniruočių galimybėse.

    Savivaldybė taip pat pažymi, kad sporto aktyvumas neapsiriboja vien savivaldybės įstaigomis, nes dalis veiklų vyksta per sporto klubus, ugdymo įstaigas ir bendruomenines iniciatyvas. Dėl to vien oficialiai fiksuojami renginių ar infrastruktūros rodikliai, jų teigimu, ne visada atspindi realų sportuojančių žmonių skaičių.

    Investicijos ir kriterijai, kurių savivaldybė nekontroliuoja

    Elektrėnai nurodo, kad į baseiną investuota 12 mln. eurų, o Elektrėnų savivaldybės sporto centro veiklai skirta daugiau kaip 1,06 mln. eurų. Elektrėnų baseino veiklai numatyta 520 tūkst. eurų, o neformaliojo ugdymo ledo sporto šakose veikloms skirta 225 380 eurų.

    Finansuotos ir kitos sporto organizacijos: Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai skirta 87 950 eurų, Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijai – 115 060 eurų, „Elektrėnų energija“ – 169 400 eurų, Elektrėnų krepšinio klubui „Centauras“ – 18 000 eurų.

    Nevyriausybinių organizacijų sporto projektams skirta 130 000 eurų, o lėšos paskirstytos 26 projektams. Savivaldybė teigia, kad šie skaičiai rodo nuoseklią kryptį stiprinti infrastruktūrą ir užimtumą, nors reitingo metodika ne visur leidžia tai aiškiai pamatyti.

    Atskira diskusija, savivaldybės vertinimu, kyla dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skaičiaus rodiklio. Elektrėnai pabrėžia, kad šį registravimą ir statuso suteikimą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas, todėl tai nėra tiesiogiai savivaldybės sprendimų rezultatas ir neišvengiamai priklauso nuo vietovės istorinio konteksto.

    Elektrėnų savivaldybė ragina reitingus vertinti atsargiai ir daugiau dėmesio skirti duomenų naujumui bei kokybiniams rodikliams. Pasak savivaldybės, tik taip galima tiksliau palyginti, kiek realiai paslaugos yra prieinamos ir kiek žmonių jose dalyvauja.

    „Norime, kad reitingų lentelės atspindėtų ne tik juridinius vienetus ar senesnę statistiką, bet ir realų paslaugų tinklą bei naujausius pokyčius“, – teigia Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Birštonas pakilo į 9 vietą, o sveikatos srityje aplenkė visus

    Gegužės 13 dieną paskelbtame Savivaldybių reitinge 2026 Birštono savivaldybė tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 9 vietą. Tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu, savivaldybes vertinant pagal 140 rodiklių 12 skirtingų sričių.

    Bendrame sąraše pirmą vietą užėmė Vilniaus miesto, antrą – Kauno miesto, trečią – Klaipėdos miesto savivaldybė. Birštonas, būdamas nedidelis kurortas, šalia didmiesčių išsiskyrė itin aukštais rezultatais keliose srityse, kurios tiesiogiai siejasi su gyvenimo kokybe.

    Kur Birštonas buvo stipriausias?

    Aukščiausią įvertinimą Birštonas gavo sveikatos srityje – čia jam skirta 1 vieta. Šioje dalyje paprastai vertinami tokie rodikliai kaip tikėtina gyvenimo trukmė, išvengiamas mirtingumas, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir kiti visuomenės sveikatos indikatoriai.

    Dar vienas ryškus rezultatas fiksuotas kultūros ir sporto srityje, kur Birštonas taip pat atsidūrė tarp lyderių. Vertinant šią sritį, dėmesys paprastai skiriamas kultūros paslaugų prieinamumui, sporto ir sveikatingumo renginių dalyvių aktyvumui, bibliotekų tinklui, mėgėjų meno kolektyvams ir sporto infrastruktūrai.

    Ekonomika ir pajamos – tarp geriausių

    Reitinge Birštonas aukštai įvertintas ir pagal ekonomikos bei užimtumo rodiklius. Ekonomikos srityje savivaldybei skirta 4 vieta, o užimtumo ir pajamų srityje – 5 vieta, vertinant investicijas, verslumo lygį, įmonių veiklos parametrus, finansinį stabilumą bei savarankiškų pajamų dalį.

    Šie rodikliai svarbūs ne tik verslui, bet ir gyventojams, nes dažnai koreliuoja su paslaugų kokybe, savivaldybės galimybėmis finansuoti viešuosius projektus bei darbo rinkos patrauklumu. Kurortams papildomą vaidmenį čia gali turėti ir sezoniškumas, turizmo srautai bei paslaugų sektoriaus dalis ekonomikoje.

    Sritys, kur dar yra rezervų

    Tarp gerai įvertintų kategorijų pateko socialinė apsauga ir skurdas bei gyventojų apklausų rezultatai – abiejose srityse Birštonas užėmė 10 vietą. Tai rodo palankų gyventojų vertinimą ir santykinai tvirtą socialinę situaciją, lyginant su daugeliu kitų savivaldybių.

    Kitose srityse Birštono pozicijos buvo žemesnės: švietime – 19 vieta, aplinkoje ir tvarume bei būste – 16, demografijoje – 24, saugume – 35. Infrastruktūros srityje Birštonui skirta 60 vieta, todėl tai išlieka ryškiausia kryptis, kuriai, tikėtina, reikės daugiausia nuoseklių investicijų ir ilgalaikių sprendimų.

    Savivaldybių reitingai sudaromi remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, valstybės institucijų informacija ir gyventojų apklausomis. Tokia metodika leidžia palyginti skirtingo dydžio savivaldybes per keliasdešimt kasdieniam gyvenimui svarbių pjūvių ir aiškiau matyti, kur rezultatai yra tvarūs, o kur labiau priklausomi nuo konkrečių metų aplinkybių.

    Birštono pasiekimai rodo, kad net ir mažesnė savivaldybė gali konkuruoti su didesniais miestais, kai nuosekliai gerinama gyvenimo kokybė, stiprinamos viešosios paslaugos ir kuriama patraukli aplinka gyventojams bei atvykstantiems. Kartu reitingo išklotinė išryškina ir prioritetus ateičiai, ypač kalbant apie infrastruktūrą ir saugumą.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Savivaldybių reitingas 2026: Klaipėdos rajonas aštuntas – kurios sritys iškėlė į dešimtuką?

    Portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ paskelbtame tyrime Savivaldybių reitingas 2026 Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 8 vietą. Vertinime lygintos visos 60 Lietuvos savivaldybių, remiantis 140 rodiklių 12-oje sričių.

    Galutinis gyvenimo kokybės įvertinimas sudarytas sritis sugrupavus pagal svarbą ir taikant 1 000 taškų skalę. Klaipėdos rajono savivaldybė surinko 644,03 taško ir taip pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių.

    Stipriausiai Klaipėdos rajonas pasirodė demografijos srityje, kur užėmė 2 vietą ir surinko 63,90 taško iš 70. Aukštas pozicijas savivaldybė pasiekė ir užimtumo bei pajamų kategorijoje, kur įsitvirtino 6 vietoje su 51,04 taško iš 70.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Klaipėdos rajonas buvo 7-as, surinkęs 62,64 taško iš 90. Tarp dešimtuko savivaldybė išliko ir sveikatos bei ekonomikos kategorijose, kuriose užėmė 10 vietas ir atitinkamai surinko 92,23 taško iš 130 bei 55,38 taško iš 120.

    Vertinant bendrą rezultatą, tokie rodikliai paprastai signalizuoja apie santykinai palankias sąlygas šeimoms ir darbingo amžiaus gyventojams bei pakankamai tvirtą vietos ekonomikos pagrindą. Kartu tai nereiškia, kad visose srityse situacija vienodai stipri, nes reitingo metodika apjungia skirtingo svorio rodiklius ir išryškina tiek savivaldybės pranašumus, tiek sritis, kuriose pažanga gali būti lėtesnė.

    Reitingo paskelbimas dažniausiai tampa atspirties tašku savivaldybėms peržiūrėti prioritetus ir planuoti investicijas į viešąsias paslaugas. Gyventojams tai suteikia aiškesnį kontekstą, kaip jų savivaldybė atrodo nacionaliniame paveiksle, ypač lyginant demografines tendencijas, darbo rinkos padėtį ir aplinkos kokybę.

    „Patekimas į stipriausių Lietuvos savivaldybių dešimtuką – dar vienas puikus įvertinimas Klaipėdos rajonui. Tai rodo, kad kryptingas darbas kuriant patrauklią gyvenimo aplinką, stiprinant ekonomiką, gerinant viešąsias paslaugas ir rūpinantis žmonių gerove duoda rezultatų“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    „Ypač džiugu matyti aukštus įvertinimus demografijos, užimtumo, pajamų bei aplinkos ir tvarumo srityse, kurios tiesiogiai atspindi gyvenimo kokybę mūsų rajone. Šis pasiekimas kartu yra ir įpareigojimas nesustoti“, – sako Bronius Markauskas.

  • Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Savivaldybių reitingas 2026: Zarasų rajonas būsto srityje pirmas Lietuvoje, bendrame – 43 vieta

    Portalo „Delfi“ pristatytame „Savivaldybių reitinge 2026“ Zarasų rajono savivaldybė bendroje įskaitoje užėmė 43 vietą iš 60. Nors bendras rezultatas rodo, kad kai kuriose srityse dar yra kur augti, vienoje kategorijoje Zarasų rajonas išsiskyrė visos šalies mastu.

    Būsto srityje Zarasų rajono savivaldybė užėmė 1 vietą Lietuvoje ir surinko 55,59 taško iš 70 galimų. Šis įvertinimas signalizuoja, kad gyvenamosios aplinkos ir būsto rodikliai rajone šiuo metu yra vieni stipriausių tarp visų savivaldybių.

    Kas lėmė pirmą vietą?

    Vertinant būsto sritį buvo atsižvelgta į rodiklius, susijusius su būsto įperkamumu, kainomis, renovuotų namų dalimi, šilumos kaina, gyvenamuoju plotu vienam gyventojui. Taip pat vertinti statybos leidimai, naujai pastatyti būstai ir kiti gyvenimo kokybę bei būsto rinką atspindintys parametrai.

    Tokie kriterijai dažnai išryškina regionų pranašumus prieš didmiesčius, ypač kalbant apie kainų lygį ir didesnį gyvenamąjį plotą vienam gyventojui. Kita vertus, pirmoji vieta būsto srityje nereiškia, kad visos problemos išspręstos, tačiau rodo aiškią konkurencinę stiprybę.

    Aukšti įvertinimai ir kitur

    Be lyderystės būsto kategorijoje, Zarasų rajono savivaldybė gana tvirtai pasirodė ir kitose srityse. Kultūros ir sporto srityje savivaldybė reitinguota 7 vietoje, švietimo srityje užėmė 11 vietą.

    Aplinkos ir tvarumo srityje Zarasų rajonas įvertintas 26 vieta, o infrastruktūros srityje – 29 vieta. Šie rezultatai rodo, kad bendras reitingas ne visada atskleidžia stipriausias savivaldybės puses, todėl svarbu vertinti ir atskirų sričių pjūvius.

    Kaip sudaromas savivaldybių reitingas?

    „Delfi“ užsakymu žurnalo „Reitingai“ parengtame tyrime buvo vertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Reitingas sudarytas remiantis 140 rodiklių, kurie suskirstyti į 12 sričių, apimančių viešąsias paslaugas, socialinę ir ekonominę situaciją, infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę.

    Toks palyginimas savivaldybėms tampa ne tik viešu įvertinimu, bet ir praktiniu įrankiu planuojant prioritetus. Aukštos pozicijos atskirose srityse leidžia aiškiau matyti, kur sukaupta kompetencija ir geriausios praktikos, o žemesnės – kur reikalingi nuoseklūs pokyčiai.

    Zarasų rajono savivaldybei pirmoji vieta būsto srityje tampa stipriu signalu gyventojams ir investuotojams, kad rajonas gali būti patrauklus gyventi. Kartu bendras 43 rezultatas primena, jog siekiant tvaresnio proveržio svarbu išlaikyti stiprybes ir kryptingai gerinti silpnesnes grandis.

    „Šis įvertinimas parodo, kad būsto srityje turime aiškių pranašumų, tačiau kartu matome ir kryptis, kuriose būtina toliau dirbti“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Tekstas parengtas pagal portalo „Delfi“ ir žurnalo „Reitingai“ informaciją.