Tag: Šavkatas Mirzijojevas

  • Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas COP31 siūlo bendrą klimato planą Centrinei Azijai: įspėjimai ir finansavimas

    Uzbekistanas per COP31 Jungtinių Tautų klimato konferenciją Turkijos Antalijoje pasiūlė naują regioninio bendradarbiavimo modelį Centrinei Azijai. Šalies prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ragina kurti bendras ankstyvojo perspėjimo sistemas, diegti žaliąsias technologijas ir ieškoti naujų finansavimo mechanizmų.

    Kaip skelbia „Euronews“, pasiūlytas trijų dalių „Klimato integracijos modelis“ turėtų padėti koordinuoti atsaką į tirpstančius ledynus, vandens trūkumą ir vis dažnesnes sausras. Prezidentas pabrėžė, kad nė viena šalis klimato kaitos iššūkių viena pati neišspręs.

    Siūlymai pateikti regione, kuriame didėja spaudimas bendrai naudojamiems vandens ištekliams – jie svarbūs ir žemės ūkiui, ir elektros gamybai. Pasaulio banko vertinimu, per pastaruosius šešis dešimtmečius Centrinės Azijos ledynų plotas sumažėjo maždaug 30 proc., o tai kelia grėsmę ilgalaikiam vandens prieinamumui.

    Uzbekistano planas apima ne tik skubias priemones, bet ir ilgesnio laikotarpio sprendimus: nuo rizikų stebėsenos iki dirvožemio atkūrimo bei finansinių instrumentų pritaikymo regionams, kuriuos veikia užsitęsiančios sausros.

    Trys pasiūlymo kryptys

    Pirmoji plano dalis skirta klimato informacijos dalijimuisi. Uzbekistano prezidentas pasiūlė sukurti regioninę sistemą, kuri leistų keistis duomenimis apie aplinkos rizikas, pasitelkiant Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) paramą.

    Numatoma, kad tokia sistema apimtų ankstyvojo perspėjimo sprendimus stichinėms nelaimėms ir bendrą lėtesnių aplinkos pokyčių stebėseną. Tai, pasak iniciatorių, padėtų šalims geriau prognozuoti rizikas, darančias įtaką bendrai naudojamiems ištekliams.

    Antroji dalis orientuota į technologijas: degradavusių žemių atkūrimą, anglies kaupimą sausringuose regionuose ir kovą su dulkių bei smėlio audromis.

    Taip pat pasiūlyta Uzbekistane kasmet rengiamą Central Asia ECO-EXPO paversti nuolat veikiančia platforma, kuri sujungtų aplinkosauginių technologijų tiekėjus, investuotojus ir regiono institucijas.

    Didesnis dėmesys prisitaikymo finansavimui

    Trečioji pasiūlymo kryptis – klimato kaitos prisitaikymo finansavimas. Prezidentas paragino bendradarbiauti su tarptautiniais plėtros bankais, kad būtų teikiamos lengvatinės dotacijos ir kuriami nauji finansavimo instrumentai, pritaikyti vandens stokos ir užsitęsusių sausrų paveiktiems regionams.

    Mirzijojevas taip pat patvirtino, kad Uzbekistanas 2027 metais perims Tarptautinio Aralo jūros gelbėjimo fondo pirmininkavimą. Ši organizacija vienija Centrinės Azijos valstybes sprendžiant bendrus vandens valdymo ir aplinkosaugos iššūkius.

    Kalbėdamas apie nacionalinius tikslus, Uzbekistano vadovas teigė, kad šalis anksčiau laiko pasiekė ankstesnį tikslą – 35 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skaičiuojant vienam BVP vienetui.

    Be to, Uzbekistanas siekia, kad 2030 metais 54 proc. šalies elektros būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Pradėta 264,4 mln. eurų programa

    Konferencijos metu taip pat oficialiai pradėta atskira 264,4 mln. eurų vertės programa, skirta padėti Uzbekistanui, Kirgizijai ir Tadžikistanui prisitaikyti prie klimato kaitos.

    Septynerių metų iniciatyva „Climate-Resilient Landscapes in Central Asia“ (CLiCA) Žaliojo klimato fondo buvo patvirtinta 2026 metų spalio 28 dieną, o įgyvendinimą planuojama pradėti 2027 metais.

    Programa apima kelių šaltinių finansavimą: Žaliojo klimato fondo ir Vokietijos plėtros partnerių lėšas, o Europos investicijų bankas įvardijamas kaip galimas papildomas finansavimo partneris.

    Iš planuojamų investicijų 103,7 mln. eurų numatyta Uzbekistanui – projektai būtų skirti pažeistų ekosistemų atkūrimui ir pagalbai kaimo bendruomenėms prisitaikant prie vis sudėtingesnių klimato sąlygų.

    Tarp numatomų priemonių – 18 000 hektarų miško žemių ir 123 000 hektarų ganyklų atkūrimas, taip pat lašelinės drėkinimo sistemos, sausrai atsparių kultūrų diegimas ir geresnė prieiga prie žemės ūkio finansavimo.

    Prognozuojama, kad apie 12 000 ūkininkų gaus klimato konsultavimo paslaugas, o atsparumas klimato rizikoms Uzbekistane turėtų pagerėti maždaug 342 000 žmonių.

    COP31 užkulisiuose Mirzijojevas aptarė klimato finansavimo ir aplinkos atkūrimo klausimus Aralo jūros regione su Žaliojo klimato fondo vykdomąja direktore Mafalda Duarte, o su WMO vadove Celeste Saulo kalbėjo apie orų stebėseną bei dulkių ir smėlio audrų prognozavimą.

    Uzbekistanas ir Turkija taip pat pasirašė aplinkosaugos bendradarbiavimo susitarimą, apimantį prisitaikymą prie klimato kaitos, taršos prevenciją, atliekų tvarkymą ir kovą su dykumėjimu.

  • Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas pranešė 2026 metais nuėmęs didžiausią medvilnės derlių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais – daugiau kaip 5 mln. tonų žaliavinės medvilnės.

    Valdžios institucijos skaičiuoja, kad tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2025 metų rezultatas, o derlius viršijo ir pradinį 4,5 mln. tonų tikslą, rašo „Euronews“.

    Šalies žemės ūkio ministras Ibrokhimas Abdurakhmonovas teigė, kad pernai derlius siekė apie 4 mln. tonų. Šiemetinius skaičius Uzbekistanas sieja su naujomis medvilnės veislėmis, pakoreguotais auginimo metodais ir spartesne mechanizacija.

    Vyriausybė taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais medvilnės pasėlių plotai sumažėjo 38 proc., tačiau vidutinis derlingumas išaugo nuo 2,1 iki 5,6 tonos iš hektaro.

    Nuo rankų darbo – prie technikos

    Pasak Uzbekistano, daugiau kaip 3 000 kombainų šiemet surinko apie 85 proc. viso derliaus, o darbai truko 30–35 dienas.

    Teigiama, kad Džizako ir Syrdarjos regionuose technika nuėmė visą medvilnės derlių.

    Planas daugiau perdirbti šalies viduje

    Didesnė žaliavinės medvilnės gamyba vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas plečia vietinį perdirbimą ir siekia daugiau medvilnės paversti siūlais, audiniais bei drabužiais šalies viduje.

    I. Abdurakhmonovas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad anksčiau šalis daugiausia eksportuodavo medvilnės pluoštą, o dabar orientuojamasi į didesnę pridėtinę vertę ir vietinę gamybą.

    Šią kryptį, anot Uzbekistano, padeda įgyvendinti vadinamieji medvilnės–tekstilės klasteriai, jungiantieji ūkius, perdirbėjus ir gamintojus.

    Pasaulio bankas nurodo, kad nuo 2023 metų Uzbekistanas turėjo pakankamus pajėgumus visą žaliavinę medvilnę perdirbti į siūlus. Banko vertinimu, tekstilės sektoriuje 2024 metais dirbo apie 600 000 žmonių, kai 2018 metais – 188 000.

    Priverstinio darbo mažinimas ir pajamų lūkesčiai

    Straipsnyje primenama, kad daugelį metų medvilnės skynimui būdavo mobilizuojami mokytojai, studentai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nuo 2017 metų šalyje pradėtos reformos, skirtos atsisakyti priverstinio darbo ir keisti gamybos praktiką.

    Tarptautinė darbo organizacija 2022 metų kovą paskelbė, kad 2021 metų derliaus nuėmimo metu sisteminis priverstinis ir vaikų darbas buvo panaikintas, o 99 proc. apklaustų rinkėjų dirbo savanoriškai.

    Tą patį mėnesį iniciatyva „Cotton Campaign“ atšaukė raginimą boikotuoti Uzbekistano medvilnę – šį raginimą anksčiau buvo parėmę 331 tarptautinis prekės ženklas ir mažmenininkas.

    Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad medvilnės augintojai iš šių metų derliaus bendrai uždirbs 13–14 trln. Uzbekistano sumų grynojo pelno (apie 1 mlrd. eurų), tačiau galutiniai skaičiai dar nėra patvirtinti.

    Didžiausias iššūkis – vanduo

    Vandens naudojimas išlieka viena svarbiausių problemų medvilnės ūkiui sausringame Uzbekistano klimate. Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 90 proc. šalies vandens suvartojimo.

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad medvilnės auginimui dabar reikia perpus mažiau vandens nei 1990-aisiais, ir šį pokytį siejo su vandens taupymo technologijomis.

    Ministras aiškino, kad ūkininkai pereina nuo laukų užliejimo prie lašelinės drėkinimo sistemos, kuri, jo vertinimu, galėtų sumažinti vandens naudojimą maždaug 40 proc.

    Taip pat minima sėjomaina, kai medvilnė kaitaliojama su kviečiais, siekiant gerinti dirvožemio būklę, ir ketinimai keisti auginimo metodus druskingesniuose dirvožemiuose bei mažinti trąšų naudojimą.

    2027 metų tikslas: 6,5–7 tonos iš hektaro

    Po rekordinio derliaus Š. Mirzijojevas iškėlė tikslą 2027 metais padidinti šalies vidutinį medvilnės derlingumą nuo 5,6 iki 6,5–7 tonų iš hektaro.

    Planuojamos priemonės apima didesnio derlingumo veisles, žemės ūkio dronus, dirbtinį intelektą ir efektyvesnes drėkinimo sistemas. Kaip šie sprendimai paveiks ūkininkų pajamas ir vandens naudojimą, kol kas neaišku.

  • Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė šešis energetikos susitarimus, kurių bendra vertė siekia apie 4,19 mlrd. eurų, ir tuo pat metu paskelbė apie planus šalyje statyti dar dvi atomines elektrines. Apie tai pranešta po prezidento Šavkato Mirzijojevo susitikimų Taškente, kuriuose daug dėmesio skirta užsienio kapitalo pritraukimui ir augančiai elektros paklausai.

    Pagal prezidentūros pateiktą informaciją, susitarimai apima 3 000 megavatų naujų elektros gamybos pajėgumų ir 400 megavatų energijos kaupimo projektus. Tokia kryptis siejama su spartėjančia pramonės plėtra ir didėjančiu elektros poreikiu, kurį vis dažniau kelia ir duomenų centrai.

    Projektais, apie kuriuos skelbta viešai, domisi ir juose dalyvauja įvairių šalių bendrovės, tarp jų Saudo Arabijos ACWA Power ir Tabreed, Jungtinių Arabų Emyratų AMEA Power, Japonijos Toyota Tsusho ir Sojitz, Prancūzijos EDF, Kataro Nebras Power bei kiti partneriai. Uzbekistanas taip siekia išskaidyti finansavimo ir technologijų šaltinius, kartu didindamas konkurenciją dėl projektų.

    Energetikos modelio perstatymas

    Prezidentas teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį į energetiką šalyje pritraukta apie 31,2 mlrd. eurų investicijų. Vis dėlto pripažinta, kad ankstesnė praktika, kai vystytojai galėjo patys rinktis elektrinių vietas, kai kur sukūrė generacijos koncentraciją ir padidino elektros perdavimo kaštus kitose teritorijose.

    „Mums reikia integruotos energetikos sistemos, o ne atskirų elektrinių“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Skelbiama, kad ateities projektams numatomi konkurencingi konkursai, o iš anksto būtų aiškiai pateikiamos prijungimo prie tinklo sąlygos bei elektros supirkimo parametrai. Atskirai planuojama konkursais siūlyti ir šešis saulės bei vėjo projektus, kurių bendra galia siektų 2 200 megavatų.

    Uzbekistanas taip pat rengia pirmąjį nacionalinį energetikos pagrindinį planą iki 2050 metų, kurį ketinama užbaigti iki 2027 metų liepos. Kartu žadamas ir tinklo prijungimo galimybių žemėlapis, turintis sumažinti investuotojų rizikas ir padėti planuoti projektus realiomis techninėmis sąlygomis.

    Planai iki 2030 metų

    Iki 2030 metų Uzbekistanas siekia papildomai įrengti 22 gigavatus generacijos, nutiesti 5 000 kilometrų elektros linijų ir pastatyti 16 pastočių. Taip pat numatyta energijos kaupimo pajėgumus išplėsti iki 4,5 gigavato, kas svarbu didinant vėjo ir saulės dalį sistemoje.

    Metinė elektros gamyba, valdžios vertinimu, turėtų viršyti 129 mlrd. kilovatvalandžių. Atnaujinančių išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, iki dešimtmečio pabaigos galėtų sudaryti 54 proc. gamybos, kai šiuo metu, kaip nurodoma, siekia apie 31 proc.

    Papildomai pasiūlyta 12 gamybos projektų, kurių vertė apie 758 mln. eurų, siekiant didinti vietinę energetikos įrangos gamybą. Tai atspindi regionui būdingą tendenciją mažinti priklausomybę nuo importo, ypač kai įgyvendinami didelės apimties tinklų modernizavimo projektai.

    Branduolinės energetikos plėtra ir investuotojų lūkesčiai

    Prezidentas paskelbė, kad šalis planuoja antrą ir trečią branduolinės energetikos projektą. Pirmoji atominė elektrinė, vystoma kartu su Rusijos Rosatom Džizako regione, pradėta statyti 2026 metų birželį.

    Skelbiama, kad pirmojo projekto struktūroje numatyti du didesni ir du mažesni reaktoriai, o bendra galia siektų 2 110 megavatų. Projekto kaina vertinama iki maždaug 8,48 mlrd. eurų, o pirmieji techniniai paleidimo darbai planuojami 2029 metais, užbaigimas – 2034–2035 metais.

    „Mainais mums reikia nuspėjamumo, aiškumo ir stabilumo politikoje, reguliavime ir susitarimuose, kurie pagrindžia mūsų investicijas“, – sakė Masdar vadovas Mohamedas Jameelis Al Ramahi.

    Valdžia pripažįsta, kad investicinę aplinką vis dar apsunkina biurokratija ir korupcijos rizikos, todėl kuriama Energetikos investuotojų taryba, kuri spręstų praktines kliūtis, tokias kaip žemės suteikimas ar prijungimas prie tinklo. Šie klausimai Centrinėje Azijoje dažnai tampa esminiais, nes spartus naujų pajėgumų įrengimas be tinklo plėtros gali sukurti „butelio kaklelius“ ir riboti realią projektų grąžą.

    Lygiagrečiai Uzbekistanas teigia rengiantis 128 naftos ir dujų žvalgybos blokus užsienio investuotojams ir svarstantis eksporto kryptis atsinaujinančiai elektrai link Europos per Kazachstaną ir Azerbaidžaną. Kol kas tai išlieka galimybių vertinimo stadijoje, tačiau kryptis signalizuoja ambiciją tapti ne tik energijos vartotoju, bet ir regioniniu tiekėju.

  • Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Belgrade pasirašė 20 susitarimų: Serbia ir Uzbekistanas kuria strateginę partnerystę

    Serbija ir Uzbekistanas Belgrade pasirašė strateginės partnerystės deklaraciją ir sutiko plėsti bendradarbiavimą prekybos, transporto, energetikos, skaitmeninimo bei darbo jėgos judumo srityse. Tai buvo pirmasis Uzbekistano prezidento Šavkato Mirzijojevo oficialus vizitas Serbijoje, per kurį sutarta dėl 20 dvišalių dokumentų.

    Deryboms toną davė abiejų šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas, sutraukęs daugiau kaip 200 valdžios bei verslo atstovų. Po jo pasirašyti papildomi komerciniai susitarimai, kurie, pasak Serbijos pusės, turėtų pagreitinti konkrečių projektų startą.

    „Serbija ir Uzbekistanas yra dvi šalys, kurias skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau mus sieja pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas. Šiandien atveriame naują bendros istorijos puslapį“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    „Šiandien priėmėme istorinį sprendimą įtvirtinti strateginę partnerystę tarp Serbijos ir Uzbekistano. Tai dar kartą patvirtina, kad šis vizitas yra istorinis“, – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.

    Prekyba, investicijos ir laisvosios prekybos planai

    Serbijos prekybos rūmų duomenimis, dvišalė prekyba pernai pasiekė rekordą ir siekė apie 39 milijonus eurų, tai yra maždaug 25 proc. daugiau nei 2024 metais. Serbija skelbia, kad žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Uzbekistaną 2026 metų pirmus septynis mėnesius augo daugiau kaip per pusę.

    Šalys pranešė pradedančios pasirengimą deryboms dėl dvišalės laisvosios prekybos sutarties, tam sudaryta bendra darbo grupė. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją diversifikuoti tiekimo grandines ir ieškoti naujų rinkų Europoje bei Centrinėje Azijoje.

    Pasirašytų dokumentų paketas apima kelių ir geležinkelių transportą, žemės ūkį, vandens valdymą, atsinaujinančią energetiką, farmaciją, biotechnologijas, turizmą, kultūrą, IT ir skaitmeninimą. Taip pat numatyti susitarimai dėl darbo migracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, kino bei bendros filmų gamybos, žmonių su negalia įtraukties.

    Skrydžiai ir pramonės planas 2026–2028

    Serbijos prezidentas nurodė, kad tiesioginis oro susisiekimas tarp Belgrado ir Taškento galėtų startuoti per 7–8 mėnesius. Toks maršrutas paprastai vertinamas kaip praktinis impulsas verslo ryšiams, turizmui ir darbo mobilumui, ypač kai stiprėja abipusės investicijų paieškos.

    Taip pat patvirtintas pramoninio bendradarbiavimo veiksmų planas 2026–2028 metams. Juo siekiama pereiti nuo pavienių sandorių prie nuoseklių gamybos, technologijų ir logistikos projektų, kuriems reikalingas ilgesnis planavimo horizontas.

    Vidurinis koridorius ir geopolitinis kontekstas

    Didelė vizito dalis skirta transporto junglumui ir vadinamajam Viduriniam koridoriui – transkaspiniam prekybos maršrutui, jungiančiam Centrinę Aziją su Europa per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Šis maršrutas pastaraisiais metais įgijo papildomos svarbos, kai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sutriko dalis įprastų sausumos kelių per Rusijos teritoriją.

    Vizito metu A. Vučičius apdovanojo Š. Mirzijojeva aukščiausiu Serbijos valstybiniu apdovanojimu – Serbijos Respublikos ordinu su didžiuoju antkakliu. Taip pat surengta ceremonija, per kurią viena Belgrado gatvė pavadinta Taškento vardu.

    Be to, Uzbekistano Samarkando regionas ir Serbijos autonominis Vojvodinos kraštas susitarė dėl partnerystės, o Serbija skelbia besirengianti atidaryti ambasadą Taškente. Š. Mirzijojevo vizitas tęsia politinį dialogą po A. Vučičiaus kelionės į Uzbekistaną 2025 metų spalio mėnesį, o Uzbekistanas patvirtino dalyvausiantis Expo 2027 Belgrade su nacionaliniu paviljonu.

  • Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas per ministro pirmininko Narendros Modi valstybinį vizitą Taškente paskelbė pakėlę dvišalius santykius į visapusiškos strateginės partnerystės lygį. Kartu iškeltas tikslas iki 2030 metų prekybos apimtis padidinti iki 4,29 mlrd. eurų.

    Derybų darbotvarkėje dominavo prekyba, energetinis saugumas ir kritinės žaliavos, taip pat gynyba bei skaitmeninė infrastruktūra. Abi pusės pabrėžė, kad didesnis ekonominis ryšys turi remtis aiškiais įgyvendinimo mechanizmais, o ne vien deklaracijomis.

    Vienas svarbiausių signalų – artėjantis ilgalaikis urano tiekimo susitarimas, apie kurį pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerija. Indija siekia stabilaus kuro šaltinio civilinei branduolinei energetikai, o Uzbekistanas mato galimybę įtvirtinti save kaip patikimą strateginių išteklių partnerį.

    Indija jau importuoja uraną iš Uzbekistano pagal 2019 metais pasirašytą sutartį, numatančią 1 100 metrinių tonų natūralaus urano koncentrato tiekimą iki 2026 metų. Indijos parlamentui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad iki 2025 metų kovo pagal šį kontraktą jau buvo gauta 600 metrinių tonų.

    Importuojamas uranas naudojamas civiliniuose Indijos branduoliniuose reaktoriuose, kuriems taikomos Tarptautinės atominės energijos agentūros saugumo priemonės. Indija viešai deklaruoja planus iki 2047 metų branduolinės generacijos pajėgumus išplėsti iki 100 gigavatų, todėl ilgalaikės tiekimo grandinės tampa esminiu klausimu.

    Prekybos tikslas iki 2030 metų

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas nurodė, kad dvišalė prekyba pernai augo 33 proc. ir pasiekė apie 1,12 mlrd. eurų. Dabar abi šalys nori šį skaičių beveik keturgubinti ir per artimiausius metus išspręsti rinkos prieigos bei logistikos kliūtis.

    Bendrame pareiškime akcentuojamas siekis mažinti netarifines prekybos kliūtis, gerinti rinkos prieigą ir stiprinti gamybos bei tiekimo grandinių ryšius. Tam numatyta steigti darbo grupę, kuri vertins investicijų barjerus ir aptars tolesnius žingsnius po galimybių studijos dėl lengvatinio prekybos susitarimo.

    Praktiškas rezultatas – susitarimas, kuris ateityje leistų Indijos keliautojams Uzbekistane atsiskaityti UPI palaikančiomis mokėjimų programėlėmis. Indijos pareigūnai nurodo, kad įgyvendinimas gali užtrukti maždaug metus, o tai reikštų didesnį patogumą turizmui ir smulkiajam verslui.

    Ne mažiau svarbus ir transporto klausimas: kalbėta apie multimodalinius maršrutus, galinčius sumažinti krovinių gabenimo kainą į jūros neturinčią Uzbekistaną. Tai ypač aktualu, kai pasaulinės tiekimo grandinės vis dažniau persitvarko, o šalys ieško alternatyvių koridorių.

    Gynyba, saugumas ir regioninės ambicijos

    Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės naujas užsienio reikalų ministrų lygmens mechanizmas, o tarpvalstybinė komisija bus pakelta iki ministrų lygmens. Tokie instituciniai pakeitimai paprastai laikomi ženklu, kad šalys nori reguliaraus sprendimų priėmimo, o ne tik protokolinių susitikimų.

    Abi valstybės sutarė plėsti gynybos ir saugumo bendradarbiavimą, įžvelgdamos daugiau galimybių ir gynybos pramonėje. Indija ir Uzbekistanas jau rengia bendras karines pratybas „Dustlik“, o naujame etape akcentuojamas platesnis koordinavimas.

    Kovos su terorizmu tema išliko viena pagrindinių: abi pusės pakartojo nulinės tolerancijos principą ir paragino stiprinti žvalgybos, teisėsaugos bei kontrteroristinio bendradarbiavimo mainus. Regioniniame kontekste tai siejama ir su stabilumo užtikrinimu Centrinėje Azijoje.

    Švietimas ir žmonių ryšiai

    Šalys taip pat paskelbė apie švietimo ir kultūrinių ryšių plėtrą. Uzbekistane veikia keturi Indijos universitetai, o apie 16 000 Indijos studentų, daugiausia medicinos srityje, studijuoja šioje šalyje.

    Uzbekistano pusė pabrėžė 30 dienų bevizį režimą ir 14 savaitinių skrydžių, kurie sudaro prielaidas didesniems srautams. Taip pat patvirtinta turizmo bendradarbiavimo programa 2026–2028 metams.

    Vizito metu Narendra Modi buvo apdovanotas Oliy Darajali Do‘stlik ordinu, kuris įvardijamas kaip aukščiausias Uzbekistano įvertinimas užsienio šalių lyderiams. Tai buvo ketvirtasis jo vizitas Uzbekistane, kai šalys pažymėjo 15 metų strateginės partnerystės sukaktį.

    „Stipresnė Indijos ir Uzbekistano partnerystė bus galinga taikos, pažangos ir klestėjimo jėga Centrinėje Azijoje“, – sakė Narendra Modi.

  • Uzbekistanas švenčia 35-ąją nepriklausomybę: prezidentas meta pažadus, skaičiai stebina

    Uzbekistanas švenčia 35-ąją nepriklausomybę: prezidentas meta pažadus, skaičiai stebina

    Uzbekistanas pradėjo 35-ųjų nepriklausomybės metinių minėjimą naujai kuriamame Naujojo Taškento rajone, likus kelioms dienoms iki oficialios šventės rugsėjo 1 dieną. Valstybė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1991 metų rugpjūčio 31 dieną.

    Iškilmėse dalyvavo šalies pareigūnai, užsienio svečiai ir atlikėjai iš Uzbekistano bei kitų šalių. Programoje skambėjo klasikinė ir populiarioji muzika, o reginį sustiprino 3D projekcijos, apšvietimo efektai, robotai ir dronų pasirodymas.

    Renginys surengtas vietoje, kurią valdžia pateikia kaip būsimos plėtros simbolį. Naujasis Taškentas planuojamas maždaug 20 000 hektarų teritorijoje, o ilgainiui miestas turėtų būti pritaikytas iki 2 mln. gyventojų; pirmasis etapas numatytas apie 600 000 gyventojų.

    Reformos ir pažadai skaičiais

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas kalboje nepriklausomybę pristatė kaip nacionalinio tapatumo atkūrimą ir priminė ankstesnių kartų modernizacijos siekius. Tačiau daugiausia dėmesio skyrė pastarojo dešimtmečio reformoms, kurios, pasak jo, atvėrė ekonomiką ir sustiprino ryšius su kaimynais bei tarptautiniais partneriais.

    „Nepriklausomybė sugrąžino mums garbę ir orumą, gimtąją kalbą ir nacionalines vertybes“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Valstybės vadovas akcentavo pokyčius, susijusius su priverstinio ir vaikų darbo mažinimu medvilnės sektoriuje, valiutos konvertavimo liberalizavimu ir gyvenamosios vietos registracijos taisyklių švelninimu. Taip pat pabrėžė mokesčių, muitų ir investicijų politikos peržiūrą, kuri, anot jo, prisidėjo prie išorės kapitalo pritraukimo.

    Prezidento teigimu, metinės užsienio investicijos išaugo iki 34,5–43,2 mlrd. eurų, nors anksčiau sudarė apie 1,7–2,6 mlrd. eurų. Jis taip pat tikino, kad bendrojo vidaus produkto tikslas, anksčiau siejęs 138 mlrd. eurų ribą iki 2030 metų, gali būti viršytas jau 2026 metais.

    Kitas ryškiausiai nuskambėjęs rodiklis – skurdo mažėjimas: nuo 35 proc. 2017 metais iki 4 proc. šiemet. Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo metodikos, kainų augimo ir to, kaip apibrėžiama skurdo riba, todėl vertinant svarbus ir nepriklausomas statistikos patikrinimas.

    Septynios programos kitam dešimtmečiui

    Kalbos kulminacija tapo septynių nacionalinių programų planas, apimantis švietimą, sveikatos apsaugą, ekonomiką, aplinkosaugą, teisės viršenybę, vietos savivaldą ir užsienio politiką. Prezidentas artimiausius dešimt metų pavadino nauju valstybės vystymosi etapu.

    Tarp ambicingiausių tikslų – per dešimtmetį pritraukti apie 388 mlrd. eurų užsienio investicijų ir iki 2030 metų padidinti BVP iki maždaug 259 mlrd. eurų. Taip pat siekiama sukurti 2 mln. gerai apmokamų darbo vietų pramonėje, o startuolius, rizikos kapitalą ir DI įvardyti prioritetais.

    Švietime numatoma užtikrinti parengiamąjį ugdymą visiems šešiamečiams, techninėse mokyklose diegti tarptautinius standartus ir parengti iki 1 mln. jaunuolių geriau apmokamoms profesijoms. Prezidentas taip pat iškėlė tikslą, kad mažiausiai dešimt Uzbekistano universitetų patektų tarp 1 000 geriausių pasaulyje.

    Sveikatos apsaugoje planuojama didinti išlaidas iki 5 proc. BVP per penkerius metus, daugiau dėmesio skirti prevencijai ir plėsti valstybinį sveikatos draudimą. Aplinkosaugos dalyje išskirta vandens stygiaus problema: teigiama, kad vandens taupymo technologijas ketinama įdiegti visoje dirbamoje žemėje per penkerius metus.

    Užsienio politika ir didesnės ambicijos

    Atskira programa skirta tarptautiniam vaidmeniui: Uzbekistanas žada tęsti atvirą, pragmatišką politiką, pirmiausia stiprinant ryšius Centrinėje Azijoje, bet plečiant partnerystes su Europos Sąjunga, Amerikos žemynu, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionu, Afrika bei arabų ir musulmonų valstybėmis.

    Uzbekistanas taip pat ruošiasi pirmą kartą pirmininkauti Neprisijungimo judėjimui 2027–2029 metais. Ši platforma vienija daugiau nei 120 valstybių, todėl pirmininkavimas laikomas galimybe didinti diplomatinį matomumą ir įtaką.

    Po oficialių kalbų minėjimas perėjo į koncertinę dalį, kurioje dominavo šviesų choreografija ir dronų kuriamos figūros danguje. Valdžia renginiu siekė sujungti politinę žinutę apie artimiausio dešimtmečio kryptį su modernios valstybės įvaizdžiu.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Uzbekistanas plečia JAE remiamą institucijų vertinimą: 41 ministerija tikrinama pagal skaitmenizaciją

    Uzbekistanas plečia JAE remiamą institucijų vertinimą: 41 ministerija tikrinama pagal skaitmenizaciją

    Uzbekistanas 2026 metais išplėtė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) remiamą valstybės institucijų veiklos vertinimo programą: šiemet nepriklausomai vertinamos 41 ministerija, agentūra ir komitetas. Tai daugiau nei dvigubai didesnė apimtis nei ankstesniame vertinimo cikle, kuriame dalyvavo 17 institucijų.

    Programos rezultatai pristatyti Taškente surengtoje apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ir JAE kabineto reikalų ministras Mohammedas Bin Abdullah Al Gergawi. Uzbekistano pareigūnai teigia, kad vertinimu siekiama ne tik palyginti institucijų procesus, bet ir patikrinti, ar reformos duoda apčiuopiamą naudą gyventojams.

    Kas ir kaip vertinama?

    Pasak Uzbekistano institucijų, bendros vietos ir JAE ekspertų komandos kelis mėnesius analizavo ministerijų ir agentūrų veiklą pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Tarp jų minimi skaitmenizacija, skaidrumas, vidaus valdymo sistemos, paslaugų teikimo kokybė ir efektyvumas.

    Uzbekistano Strateginės plėtros ir reformų agentūros direktorius Abdulla Abdukadirovas aiškino, kad šiemet sąmoningai nuspręsta aprėpti ne tik didžiąsias ministerijas, bet ir komitetus bei agentūras. Jo teigimu, daugiau dėmesio skirta realiam institucijų funkcionavimui, o ne formaliam atsiskaitymui dokumentais.

    „Jei valdžios institucijos laiku ir teisingai sprendžia žmonių problemas, visuomenės pasitikėjimas valstybe smarkiai išauga“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Valdžios atstovai pabrėžia, kad programos metodika remiasi JAE Government Excellence Programme principais ir Uzbekistane taikoma nuo 2019 metų, kaip platesnio bendradarbiavimo dėl viešojo administravimo reformos dalis. Panašūs modeliai pasaulyje vis dažniau siejami su rodikliais, kurie apima paslaugų pasiekiamumą, skaitmeninius kanalus ir skaidrumo standartus.

    Nuo procesų prie rezultato

    Vienu iš šių metų pavyzdžių įvardyta Vidaus reikalų ministerija, įvertinta už viešųjų paslaugų teikimą ir jų perkėlimą į elektroninę erdvę. Ministro pavaduotojas Zafaras Kurbanovas teigė, kad 55 iš 62 ministerijos paslaugų šiuo metu teikiamos elektroniniu būdu, kai 2020 metais tokių buvo apie 20.

    Uzbekistano pusė akcentuoja, kad vertinimo logika keičiasi: nuo procedūrų laikymosi tikrinimo pereinama prie pamatuojamų rezultatų, kurie matomi gyventojams. Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad principas dirbti ne dėl proceso, o dėl rezultato turėtų tapti pagrindiniu valstybės institucijų veiklos kriterijumi.

    Vertinimo programoje taip pat atsirado individualios nominacijos valstybės tarnautojams, įskaitant jaunus specialistus, personalo valdymo profesionalus ir moteris, dirbančias viešajame sektoriuje. Tokios kategorijos, pasak organizatorių, skirtos stiprinti motyvaciją ir gerosios praktikos sklaidą valstybės tarnyboje.

    Mažiau biurokratijos, daugiau paslaugų

    Dar viena programos kryptis siejama su biurokratijos mažinimu ir paslaugų supaprastinimu, ypač ten, kur gyventojai su valstybe susiduria dažniausiai. JAE ministro padėjėjas kabineto reikalams ir žinių mainams Mohammedas Bin Taliah atkreipė dėmesį į Uzbekistano iniciatyvą Zero Bureaucracy, kuri, pasak jo, orientuota į kasdienio gyvenimo palengvinimą.

    „Programa skirta šalinti biurokratiją valstybėje ir valdžios institucijose, kad žmonių gyvenimas būtų geresnis, lengvesnis ir paprastesnis“, – sakė Mohammedas Bin Taliah.

    JAE atstovai apdovanojimą sieja su platesne Uzbekistano administracinės sistemos transformacija, o Uzbekistano pareigūnai perspėja, kad silpniausiai įvertintoms institucijoms ateityje teks susidurti su didesniu viešumu. Kitas etapas, anot organizatorių, dar labiau orientuosis į pamatuojamus rodiklius regionų ir vietos lygmeniu, kur didelė dalis paslaugų gyventojams suteikiama tiesiogiai.