CP v2

Tag: SBU

  • Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) perspėja apie išaugusį netikrų interneto svetainių ir paskyrų skaičių, kurios apsimeta valstybės institucijomis, saugumo struktūromis, žiniasklaida bei aukštais pareigūnais. Pasak tarnybos, tokie resursai kuriami siekiant platinti dezinformaciją ir išvilioti gyventojų duomenis.

    SBU teigia, kad netikros svetainės ir kanalai dažnai kruopščiai atkartoja oficialius pavadinimus, logotipus, nuotraukas ir vizualinį identitetą. Tarnyba nurodo užfiksavusi reikšmingą tokių atakų suintensyvėjimą ir praneša identifikavusi bei užblokavusi daugiau nei 50 išteklių, kurie imitavo pačios SBU atributiką.

    Kaip veikia klastotės

    Pasak Ukrainos pareigūnų, sukčiai taip pat kuria netikras paskyras, prisidengdami žinomų asmenų vardais ir atvaizdais. Anksčiau viešai minėti atvejai, kai socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse buvo apsimetinėjama prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmąja ponia Olena Zelenska bei kitais aukšto rango pareigūnais.

    Ukrainos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad dalis tokių paskyrų skelbia tariamai išskirtinę ar vidinę informaciją, kurią siekiama pateikti kaip patikimą. Vienas dažnesnių metodų yra senų kanalų perėmimas ir pervadinimas, pavyzdžiui, anksčiau su kriptovaliutomis sietų paskyrų, pakeičiant jų pavadinimą ir dizainą į tariamai oficialų.

    Tikslas – įtaka ir duomenys

    SBU nurodo, kad pagrindinės šių operacijų kryptys yra dezinformacijos platinimas ir asmens duomenų rinkimas. Apsimetus institucija ar žiniasklaidos priemone, melaginga informacija gali būti pateikiama taip, tarsi ją skelbtų teisėtas Ukrainos šaltinis, o tai didina tikimybę, kad žmonės ja patikės ir pasidalins.

    Kitas tikslas – priversti vartotojus sąveikauti su netikromis paskyromis, spausti įtartinas nuorodas, siųsti žinutes ar pateikti duomenis. SBU teigimu, tokios sąveikos metu gali būti bandoma perimti paskyras ir iš jų ištraukti asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota verbavimui ar konfidencialiems duomenims rinkti.

    Ukrainos saugumo institucijos pabrėžia, kad ypač domimasi informacija apie šalies gynybos ir saugumo pajėgų kovinę bei operacinę veiklą. Todėl net ir, atrodytų, nekalti klausimai ar prašymai pasidalinti detalėmis gali būti naudojami žvalgybos tikslams.

    Į ką atkreipti dėmesį vartotojams

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus itin atidžiai tikrinti paskyrų pavadinimus, svetainių adresus ir verifikavimo žymas, jei jos naudojamos konkrečioje platformoje. Dažna apgaulė paremta menkais skirtumais, pavyzdžiui, papildomu simboliu vartotojo varde arba beveik identišku svetainės dizainu, tačiau su kitu interneto adresu.

    Taip pat rekomenduojama nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti asmeniniais duomenimis nepatikrinus šaltinio. SBU pabrėžia, kad svarbiausia remtis oficialiais kanalais ir institucijų skelbiamais pranešimais, ypač kai kalbama apie saugumo situaciją ar jautrią informaciją.

    Pastaraisiais metais tokio tipo operacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, o jų kokybę didina ir automatizuoti įrankiai bei DI, leidžiantys greičiau kopijuoti turinį ir masiškai platinti žinutes. Dėl to vartotojų budrumas ir skaitmeninė higiena tampa kritiškai svarbūs.

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.