Vietoj bandymų nuspėti, kas nutiks rinkoje po pusmečio ar metų, vis daugiau įmonių ieško būdų pasirengti kelioms skirtingoms ateitims vienu metu. Tokį požiūrį siūlo DI grįsta strateginių simuliacijų platforma „Principle“, kuri modeliuoja organizacijas, konkurentus, reguliuotojus ir kitus rinkos veikėjus.
Platformos idėja paprasta: ne pateikti vieną prognozę, o „prasukti“ šimtus tikėtinų scenarijų ir patikrinti, kaip skirtingi sprendimai atlaikytų sukrėtimus. Tai gali būti konkurento žingsniai, naujos rinkos atvėrimas, įsigijimas, reguliaciniai pokyčiai ar geopolitinės rizikos.
Nuo prognozių prie simuliacijų
„Principle“ įkūrėjas Artur Kiulian pabrėžia, kad komanda sąmoningai vengia „krištolinio rutulio“ pažadų. Jo teigimu, tikslas yra suteikti įrankį veiksmams, o ne gražiai skambančią ateities viziją, kuri realybėje dažnai subliūkšta.
„Mes nekuriame prognozavimo mašinos. Mes kuriame veiksmų mašiną“, – sakė Artur Kiulian.
Toks požiūris augo iš patirties, kai organizacijos buvo užkluptos nepasirengusios: COVID-19 pandemija, o vėliau ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Kiulian teigia, kad net mažai tikėtini įvykiai tampa katastrofiški tada, kai nėra iš anksto apgalvotų veiksmų plano.
Kaip veikia skaitmeniniai „dvyniai“
Metodiškai „Principle“ remiasi dideliu kalbos modeliu kaip suspaustu pasaulio modeliu, kuris „įžeminamas“ realiomis rinkos sąlygomis. Sistema sudėlioja dabartinę situaciją ir leidžia skaitmeniniams skirtingų rinkos veikėjų „dvyniams“ žingsnis po žingsnio reaguoti vieniems į kitus.
Taip imituojama dinamika, kurią įmonės kasdien mato realybėje: vieno dalyvio sprendimas sukelia grandininę reakciją, o strategija gali „lūžti“ ne dėl vieno veiksnio, bet dėl kelių sutampančių pokyčių. Platforma išryškina, kuriose vietose planas trapus, o kurios kryptys atrodo atsparesnės.
Kodėl tradicinis planavimas stringa
Didelės organizacijos seniai taiko scenarijų planavimą, tačiau ši praktika dažnai būna lėta ir brangi, o ataskaitos pasensta dar joms nepasiekus vadovų stalo. Be to, informacijos srautas šiandien toks tankus, kad vien žmogaus analitinių gebėjimų nepakanka aprėpti tūkstančius signalų.
Kiulian kritikuoja rinkoje paplitusį norą pirkti „tikslų rytojaus atsakymą“, ypač kai DI produktai žada prognozuoti žmonių elgesį ar rinkos eigą. Jo logika kitokia: vertė atsiranda tada, kai organizacija supranta galimas kryptis ir turi įrankius pasirinkti veiksmus, o ne tada, kai gauna vieną skaičių ar vieną „teisingą“ prognozę.
„Vietoj to, kad sakytume, kas nutiks, duokime įrankius suprasti, kur judate ir kur norite būti. Tai daug galingiau“, – sakė Artur Kiulian.
„Principle“ praktikoje orientuojasi į sprendimus, kuriuos verslai priima nuolat, o ne kartą per metus. Platforma padeda testuoti, kaip pasikeistų rezultatai keičiant veiksmų seką, tempą ar kapitalo paskirstymą, ir kaip į tai galėtų sureaguoti konkurentai bei kiti veikėjai.
Vienas pavyzdžių – programinės įrangos bendrovė MacPaw, kuri vertino augimo planą kelioms produktų kryptims per 24 mėnesius. Per kelias savaites platforma sugeneravo daugiau nei 500 strateginių krypčių, paleido 480 scenarijų ir modeliuodama 90 rinkos veikėjų parodė, kad panašiai atrodantys planai ilgainiui gali duoti skirtingą rezultatą.
Pasak „Principle“, įmonės vis dažniau atsitraukia nuo ketvirtinių ar metinių planų kaip pagrindinio valdymo ritmo. Vietoj to strategija koreguojama kas mėnesį, remiantis naujais signalais, o sprendimų priėmimas tampa labiau decentralizuotas, nes kasdienius pasirinkimus daro ne tik strategijos vadovai.
Platformos kūrėjai taip pat akcentuoja, kad simuliacijose svarbu ne apsimesti, jog šališkumo nėra, o jį modeliuoti. Tai reiškia bandymą atkurti, kaip skirtingi reguliuotojai, valstybės ar organizacijos realybėje priima sprendimus, o ne taikyti „neutralų“ elgesį.
Šią vasarą „Principle“ viešai demonstravo DI rinkos simuliaciją, apimančią laikotarpį iki 2028 metų vidurio. Bendrovė teigia, kad pasikartojantis modelis daugelyje scenarijų buvo infrastruktūros ribojimai: augimą gali stabdyti ne vien modelių kokybė ar lustai, o elektros tiekimas, leidimai ir tinklų pajėgumai.
Simuliacijos taip pat iškėlė vadinamųjų juodųjų gulbių rizikas, kurios dažnai lieka už pagrindinės rinkos darbotvarkės ribų, pavyzdžiui, automatizuotų agentų grandininį gedimą, kai klaida per sistemas plinta greičiau, nei žmonės spėja įsikišti, arba DI sustiprintą rinkos išpardavimą finansų rinkose.
„Principle“ istorija prasidėjo nuo krizių valdymo ir darbo su viešuoju sektoriumi, tačiau komanda galiausiai pasuko į verslo strategiją, nes būtent ten lengviau sukurti tvarų modelį. Bendrovė skelbia pritraukusi 2,5 milijono JAV dolerių ikiseed investiciją, tai yra apie 2,3 milijono eurų.
Ar strateginės simuliacijos taps kasdieniu įrankiu ne tik korporacijoms, bet ir mažesnėms įmonėms, lems kaina, duomenų kokybė ir tai, ar vadovai gebės simuliacijas paversti realiais sprendimais. Tačiau rinkos kryptis aiški: ne vien spėti, o nuolat treniruotis veikti skirtingomis sąlygomis.