CP v2

Tag: Scenos menai

  • Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Festivalis „ConTempo“ skelbia programą: Kaune – šokis, cirkas ir akrobatika 10 metrų aukštyje

    Rugpjūčio 1–9 dienomis Kaune aštuntą kartą vyksiantis festivalis „ConTempo“ paskelbė šių metų programą. Organizatoriai žada pasirodymus, kuriuose susitinka šiuolaikinis šokis, cirkas ir teatras, o dalis renginių vyks netikėtose miesto vietose ir po atviru dangumi.

    Šių metų programoje numatyta 12 pasirodymų ir atskira jaunųjų menininkų linija. Į Kauną atvyks kūrėjai iš Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Airijos, JAV, taip pat pasirodys Lietuvos menininkai, todėl festivalio repertuaras išlaiko tarptautinį mastą.

    Spektakliai virš žiūrovų galvų

    Festivalį atidarys vizualiai ryškus spektaklis „RoZéO“, kuriame prancūzų trupės „Gratte Ciel“ akrobatų pasirodymas vyks maždaug 10 metrų aukštyje. Skambant gyvai muzikai, žiūrovai kviečiami patirti reginį, kuriame svarbus ne tik triukas, bet ir lėtas, meditatyvus judesio dramaturgijos tempas.

    Uždarymo renginiai numatyti ne vien Kaune: pasirodymai planuojami Visagine, Užutrakio dvare ir Kauno Santakos parke. Čia žadamas fiziškai sudėtingas belgų oro akrobatikos kūrinys „Epiphytes“, kuriame dėmesys telkiamas į pusiausvyrą, riziką ir erdvės pojūtį.

    Miestas kaip scena ir maršrutas

    „ConTempo“ ir toliau remiasi idėja, kad miestas gali tapti pilnaverte scena, todėl dalis pasirodymų vyks gatvėse, aikštėse ar kitose netradicinėse lokacijose. Toks formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Europos festivaliuose, nes leidžia pritraukti publiką, kuri ne visada ateina į teatro sales.

    Vienas ryškesnių programos pavyzdžių – prancūzų spektaklis „One Shot“, kuriame žiūrovai kviečiami leistis į beveik kilometro ilgio kelionę miesto erdvėmis. Tokie „keliaujantys“ pasirodymai keičia įprastą žiūrėjimo patirtį, nes publika tampa ne tik stebėtoja, bet ir maršruto dalimi.

    Nuo eksperimentų iki kūrinių šeimoms

    Programoje numatyti ir eksperimentiniai darbai, kuriuose scenos menas jungiamas su instaliacijomis, objektų teatru ar žiūrovų įtraukimu. Tarp jų – Darragh McLoughlin minimalistinis spektaklis „Stickman“, o taip pat JAV ir Belgijoje kuriantis Davis Freeman su kūriniu „Nothing Happens Without You“, kalbančiu apie netektį ir ryšį.

    Festivalis akcentuoja ir jauną auditoriją: šiemet stiprinama vaikų edukacijai skirta kryptis „ConTempo for Kids“. Pasak organizatorių, iniciatyva siekia suteikti daugiau galimybių vaikams ir paaugliams iš arčiau susipažinti su profesionaliu scenos menu, dalyvauti dirbtuvėse ir susitikimuose su kūrėjais.

    Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė, o dalis programos vyks ir partnerių miestuose. Organizatoriai pabrėžia, kad „ConTempo“ išlaiko miesto festivalio charakterį, bet kartu plečia geografiją, kad skirtingos bendruomenės galėtų pasiekti tarptautinę scenos menų programą.

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.

  • Teatrodromas Šiauliuose grįžta ketvirtą kartą: nemokami pasirodymai pavers miestą scena

    Teatrodromas Šiauliuose grįžta ketvirtą kartą: nemokami pasirodymai pavers miestą scena

    Festivalis, kuris išeina į gatves

    Šiauliuose ketvirtą kartą rengiamas Valstybinio Šiaulių dramos teatro festivalis „Teatrodromas“ kvies miestą patirti scenos meną netikėtose erdvėse. Organizatoriai žada, kad miesto aikštės, kiemai ir parkai kelioms dienoms virs viena didele scena, kurioje svarbus ne tik spektaklis, bet ir pats susitikimas.

    Festivalis gimė kaip idėja sujungti teatrą, publiką ir miestą ne tradicinėje salėje, o kasdienėje aplinkoje. Tokia kryptis atliepia Europoje stiprėjančią tendenciją scenos meną perkelti į viešąsias erdves ir įtraukti žiūrovą kaip aktyvų dalyvį, o ne vien stebėtoją.

    Ką žada šių metų programa?

    Šių metų „Teatrodromas“ programoje numatyta dešimt renginių, o didžioji jų dalis bus nemokami. Organizatoriai pabrėžia, kad daliai pasirodymų reikės registracijos, tačiau pati festivalio idėja išlieka demokratiška: ateiti galima be išankstinių teatro „taisyklių“ ar specialaus pasiruošimo.

    Žiūrovų laukia įvairios formos: šiuolaikinis šokis, cirkas, aplinkos ir objektų teatro darbai, taip pat pirmą kartą programoje atsiras stand-up žanras. Festivalis kviečia naujai pamatyti pažįstamas miesto vietas, o kartu pasiūlo teatrą kaip būdą kalbėtis apie šiandienos patirtis ir nuolat kintančią kasdienybę.

    Ryškiausi akcentai ir premjeros

    Tarp ryškesnių programos akcentų minimas šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“ spektaklis „Šarūnas“, kuriame teatro pasakojimas jungiamas su akrobatika ant didelio batuto. Taip pat numatytas „Stalo teatro“ spektaklis vaikams „Mergaitė su šau(kš)tuvu“, sukurtas pagal Linos Itagaki ir Mariaus Marcinkevičiaus knygą, ir dažnai sulaukiantis itin didelio susidomėjimo.

    Festivalyje žadamos ir premjeros, kurias pristatys jaunosios kartos kūrėjai bei studentai, dirbantys kartu su Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriais. Programos pabaigoje numatytas tarptautinis akcentas: Belgijos trupės „Company Midnight“ pasirodymas „US“, kuriame dera fizinis teatras, akrobatika ir įtampos kupini triukai.

    „Šis festivalis yra dovana miestui ir padėka žiūrovui už visą sezoną lydėjusią bendrystę. Kviečiame ateiti nusiteikus netikėtumams ir siurprizams“, – sakė festivalio meno vadovė Nomeda Šatkauskienė.

    Festivalį organizuojantis Valstybinis Šiaulių dramos teatras „Teatrodromu“ tradiciškai uždaro teatro sezoną. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad dėl nepalankių oro sąlygų dalis pasirodymų gali būti perkelti į kitą vietą arba atšaukti, o renginių metu bus fotografuojama ir filmuojama viešinimo tikslais.

  • Panevėžio teatre „Menas“ – naujas direktorius: konkursą laimėjo įkūrėjas Julius Dautartas

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas teatro „Menas“ direktoriaus pareigoms užimti. Atrankoje dalyvavo du kandidatai, o daugiausia balų surinko ir konkursą laimėjo Julius Dautartas.

    J. Dautartas yra šio teatro įkūrėjas: Panevėžyje teatrą „Menas“ jis įsteigė 1991 metais. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė aktorystės studijas, vėliau įgijo režisieriaus kvalifikaciją.

    Per profesinę karjerą J. Dautartas dirbo Šiaulių dramos teatre, tuometiniame Panevėžio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir kitose kultūros įstaigose. Spektaklius jis statė ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

    Režisieriaus kūrybinėje biografijoje – daugiau kaip 40 spektaklių. Pastaraisiais metais jis dirbo Mykolo Romerio universitete dėstytoju, rektoriaus patarėju ir vadovavo universiteto teatrui.

    Pradėjęs vadovauti teatrui „Menas“, J. Dautartas numato stiprinti edukacinę veiklą ir plėsti profesionaliojo scenos meno prieinamumą. Daugiau dėmesio planuojama skirti vaikų ir jaunimo auditorijai, plėtojant skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytą repertuarą.

    Tarp prioritetų taip pat įvardijamas glaudesnis bendradarbiavimas su Lietuvos dramaturgais, mokyklomis ir kultūros įstaigomis, dramaturgijos skaitymai bei edukaciniai projektai. Numatyta idėja steigti jaunimo teatro tarybą, kuri padėtų aktyviau įtraukti jaunus žmones į teatro veiklas ir sprendimų priėmimą.

    Penkerių metų programoje taip pat išskiriami nauji spektakliai suaugusiesiems, bendri projektai su kitais šalies teatrais bei žinomais režisieriais. Siekiama aktyviau įveiklinti teatro erdves, rengti literatūros vakarus, jaunųjų kūrėjų renginius ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Akcentuojamas ir platesnis prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms: žmonėms su negalia, senjorams, šeimoms bei socialiai jautrioms bendruomenėms. Teatro kryptis siejama su ambicija tapti ne tik profesionalaus meno scena, bet ir miesto kultūros bei bendruomenės traukos centru.

    Direktorius penkerių metų kadencijai bus paskirtas gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, kaip numato korupcijos prevencijos tvarka.

  • Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselio KFDA festivalis: su ribotu biudžetu sujungia dvi Belgijos bendruomenes ir pasaulio sceną

    Briuselyje prasidedantis Kunstenfestivaldesarts (KFDA) kasmet tampa reta erdve, kurioje vienu metu susitinka flamandų ir prancūzakalbių Belgijos bendruomenės. Festivalis, skaičiuojantis jau 31-uosius metus, į Europos scenos menų sezoną įžengia anksčiau nei garsieji Avinjono ir Edinburgo festivaliai.

    Šių metų programoje numatyta daugiau nei 170 scenos menų pasirodymų, o meninei kūrybai skirtas biudžetas siekia apie 1 000 000 eurų. Tai išsiskiria dabartiniame Europos kultūros finansavimo fone, kai daugelyje šalių pastaraisiais metais juntami nuoseklūs biudžetų mažinimai.

    Organizatorių teigimu, modelis laikosi ant kelių atramų: palyginti nedidelių erdvių kaštų Briuselyje, dalies vietų suteikimo be nuomos mokesčio ir koprodukcijų su partneriais už Belgijos ribų. Tokia schema leidžia ne tik atsivežti žinomus vardus, bet ir realiai prisidėti prie naujų kūrinių atsiradimo, kurių premjeros rengiamos būtent festivalio metu.

    Tarptautinė programa ir premjeros

    Programoje pristatomi skirtingų šalių teatro, šokio ir tarpdisciplininio meno kūrėjai, tarp jų ir Europoje dar nematyti menininkai. KFDA kryptingai išlaiko tarptautiškumą, todėl festivalyje greta skambių pavardžių atsiranda vietos ir naujiems balsams, kuriems tokia platforma dažnai tampa šuoliu į platesnę rinką.

    Prie tarptautinės programos prisideda ir partnerystės su institucijomis bei festivaliais įvairiuose regionuose. Bendri projektai mažina finansinę riziką ir užtikrina, kad kūriniai turėtų ilgesnį gyvenimą nei vienas rodymas, nes vėliau keliauja į kitas scenas.

    Kalbų įvairovė kaip festivalio principas

    Belgijos realybėje, kur flamandų ir valonų bendruomenės turi atskiras kultūros finansavimo sistemas ir skirtingas politines tradicijas, KFDA išsiskiria bendra parama iš abiejų pusių. Festivalio metu šis bendras finansavimas virsta praktiška „paliaubų“ erdve, kurioje skirtingos auditorijos susitinka ne per politines diskusijas, o per meną.

    Festivalis nuosekliai palaiko daugiakalbystę scenoje, o pasirodymai pritaikomi įvairiai auditorijai titruojant. Organizatorių teigimu, tai didelis techninis ir žmogiškasis darbas, tačiau jis laikomas kertiniu, kad tarptautinė programa būtų prieinama tiek vietos bendruomenėms, tiek svečiams.

    Spektakliai apie globalią įtampą

    Šių metų programa taip pat reflektuoja pasaulines įtampas ir žmogaus teisių temas. Keli kūriniai nagrinėja nelaisvės, cenzūros ir politinio spaudimo patirtis, o teatras ir šiuolaikinis performansas čia pristatomi kaip erdvė kalbėti apie ribojamas laisves ir jų kainą.

    Vienu ambicingiausių projektų įvardijamas tailandiečių režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas, rodomas sakralinėje erdvėje Briuselio centre. Tokie pasirinkimai pabrėžia KFDA strategiją išnaudoti netradicines vietas ir kurti patirtį, kuri tampa ne vien spektakliu, bet ir miesto maršrutu žiūrovui.

    KFDA kasmet pritraukia apie 30 000 lankytojų, o jo įtaka dažnai matuojama ne vien bilietais, bet ir tuo, kiek naujų kūrinių gauna startą bei kiek bendrų projektų užsimezga tarp skirtingų šalių institucijų. Kultūros sektoriui Europoje susiduriant su finansiniu spaudimu, tokio masto festivalis su ribotu biudžetu tampa ir praktiniu pavyzdžiu, kaip išlaikyti tarptautiškumą neprarandant vietinio jautrumo.

  • Edinburgo Fringe 2026 stebins naujove: spektakliai vyks didžiausioje JK saunoje

    Edinburgo Fringe 2026 stebins naujove: spektakliai vyks didžiausioje JK saunoje

    Edinburgo Fringe 2026 metais žada neįprastą patirtį: festivalyje bus pristatytas teatras, įrengtas saunoje. Organizatoriai skelbia, kad tai bus pirmasis specialiai tam pastatytas Sauna Theatre Jungtinėje Karalystėje.

    Edinburgo Fringe laikomas didžiausiu ir atviriausiu scenos menų festivaliu pasaulyje, kasmet sutraukiančiu milijonus lankytojų. 2026 metais jis vyks rugpjūčio 7–31 dienomis, o naujoji erdvė įsikurs populiarioje Summerhall meno vietoje.

    Projektą į Edinburgą atveža Sauna Sessions Art Club, kurį įkūrė Lucy Osborne ir James Grieve. Jie siekia sujungti muzikos ir teatro pasirodymus su sauna bei geros savijautos kultūra, akcentuodami įtraukiančią, neįprastai artimą žiūrovo patirtį.

    Planuojama, kad Sauna Theatre vienu metu talpins apie 80 žmonių ir turės šiuolaikinę garso bei šviesų įrangą. Saunos temperatūra turėtų siekti maždaug 90 laipsnių Celsijaus, todėl renginiai bus orientuoti į specifinę aplinką ir jos pojūčius.

    Projekto autoriai teigia, kad šiluma ir atsipalaidavimas gali sustiprinti įspūdį, nes padidėja kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, o auditorijai lengviau susikoncentruoti į muziką ar vaidybą. Tokios erdvės populiarumą Europoje pastaraisiais metais augina bendruomeniškumo ir patyriminės gerovės tendencijos.

    „Mes giliai žinome teatro galią jungti žmones, kurstyti vaizduotę, plėsti akiratį ir teikti laimės jausmą“, – sakė Lucy Osborne ir James Grieve.

    „Manome, kad sujungus meną ir kultūrą su saunos teikiama sveikatos bei geros savijautos nauda, nauda ir džiaugsmas tiesiog padvigubės“, – pridūrė jie.

    Ką žiūrovai išvys saunoje

    Programoje numatomi rytiniai „saunos reivai“, literatūriniai salonai ir Aufguss ritualai, kuriuose derinami eteriniai aliejai, „rankšluosčių choreografija“ ir pasakojimas. Taip pat žadami teatro, šokio pasirodymai ir klubiniai vakarai.

    Tarp jau įvardytų projektų minimas saunoje perkurptas Virginia Woolf kūrinio „The Waves“ pastatymas ir remiksuota Nick Cassenbaum darbo „Bubble Schmeisis“ versija. Organizatoriai tikisi, kad saunos formatas leis kūriniams skambėti kitaip, nes žiūrovas bus fiziškai įtrauktas į aplinką.

    Ar projektas gali keliauti po JK?

    Kūrėjai nurodo, kad Sauna Theatre suplanuotas kaip modulinė erdvė, todėl po debiuto Edinburge jis teoriškai galėtų būti pritaikytas gastrolių formatui. Tokie sprendimai vis dažniau naudojami siekiant greitai sukurti laikiną, bet techniškai pilnavertę sceną skirtinguose miestuose.

    Lucy Osborne ir James Grieve turi patirties su keliaujančių teatrų modeliais: anksčiau jie prisidėjo prie Paines Plough „Roundabout“ projekto, kuris buvo kuriamas kaip pervežamas auditorijos sprendimas. Fringe 2026 programoje taip pat laukiama ir kitų ryškių vardų pasirodymų, tačiau Sauna Theatre jau dabar laikomas vienu labiausiai išsiskiriančių naujovių.