CP v2

Tag: Sébastienas Lecornu

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija sugriežtino taisykles, pagal kurias valstybė tikrina užsienio investuotojų sandorius su vadinamųjų jautrių sektorių įmonėmis. Pagal naują dekretą, valstybės leidimo prireiks gerokai anksčiau nei iki šiol.

    Iki šiol Ekonomikos ministerija privalomai vertindavo atvejus, kai ne Europos Sąjungos investuotojas įsigydavo bent 25 proc. Prancūzijos bendrovės akcijų, jei ši buvo kotiruojama reguliuojamoje rinkoje už Europos Sąjungos ribų. Nuo šiol ši riba sumažinta iki 10 proc., o tai reiškia platesnę patikrų apimtį ir daugiau sandorių, kurie gali būti stabdomi ar koreguojami.

    „Nuo šiol bet kokį ne Europos investuotojo įsigyjamą bent 10 proc. paketą valstybė turės autorizuoti“, – teigė ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, sprendimo tikslas – apsisaugoti nuo oportunistinių įsigijimų, galinčių kelti riziką nacionaliniam saugumui, ypač kai geopolitinė aplinka išlieka įtempta, o technologijos ir infrastruktūra tampa strategine konkurencijos ašimi. Prancūzija pabrėžia, kad siekia suderinti investicijų pritraukimą su suvereniteto ir kritinių kompetencijų apsauga.

    Nauja tvarka numato ir greitesnį procesą, kad bendrovėms nebūtų nepagrįstai apsunkintas kapitalo pritraukimas rinkose. Investuotojai turės apie sandorį pranešti Iždo generalinei direkcijai, o ekonomikos ministras per 10 dienų spręs, ar reikalingas išsamus tyrimas.

    Šis žingsnis dera su Prancūzijos parlamento ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis stiprinti ekonominį saugumą ir atsisakyti naivumo vertinant strateginių įmonių pažeidžiamumą. Parlamentarai akcentuoja, kad vien „apsaugoti“ įmonių nepakanka – svarbu ir užtikrinti jų finansavimo galimybes, kad jos galėtų augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    „Mūsų suverenitetas priklauso ir nuo to, ar sugebėsime finansuoti strategines įmones. Apsaugoti nepakanka – turime suteikti joms priemones augti“, – sakė Jeanas-Louis Thiériot.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja bendra kryptis: valstybės vis aktyviau tikrina užsienio investicijas į gynybos, energetikos, telekomunikacijų, kritinės infrastruktūros, pažangiųjų technologijų ir kitus jautrius sektorius. Prancūzijos sprendimas mažinti ribą iki 10 proc. signalizuoja, kad dėmesys persikelia ne tik į kontrolinių paketų pirkimus, bet ir į mažesnes, tačiau įtaką suteikiančias dalis.