Tag: Seborėjinis dermatitas

  • Pleiskanos kaltinate higiena? Gydytojai primena: tai gali būti lėtinė galvos odos liga

    Pleiskanos kaltinate higiena? Gydytojai primena: tai gali būti lėtinė galvos odos liga

    Pleiskanos ar uždegimas?

    Nuolat atsinaujinančios pleiskanos daugeliui atrodo tik kosmetinė bėda, tačiau daliai žmonių tai gali būti seborėjinis dermatitas, dar vadinamas seborėjiniu odos uždegimu. Ši būklė yra lėtinė, linkusi kartotis ir dažnai paūmėja bangomis.

    Paūmėjimo metu dažniausiai vargina paraudimas, niežulys, greitesnis plaukų riebalavimasis ir riebios, gelsvos pleiskanos ar šašai. Simptomai gali aprimti kelioms savaitėms ar mėnesiams, o vėliau grįžti, todėl svarbiausias tikslas dažniausiai yra ilgalaikė kontrolė.

    Svarbu žinoti, kad seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas, juo neįmanoma užsikrėsti nuo kito žmogaus. Taip pat tai nėra higienos trūkumo požymis, nors dėl išvaizdos ir diskomforto žmonės neretai linkę kaltinti save.

    Kodėl liga kartojasi?

    Seborėjinį dermatitą dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: aktyvesnė riebalinių liaukų veikla ir odos mikrobiomo pokyčiai. Didesnį vaidmenį priskiriama Malassezia genties mieliagrybiams, kurie natūraliai gyvena ant odos, bet kai kuriems žmonėms gali sukelti stipresnę uždegiminę reakciją.

    Įtakos gali turėti genetinis polinkis, hormonų svyravimai, nusilpęs imunitetas, lėtinės ligos, taip pat nuolatinis stresas, pervargimas ir miego stoka. Praktikoje dažnai pastebima, kad simptomai sustiprėja šaltuoju sezonu ar keičiantis metų laikams.

    „Seborėjinis dermatitas dažnai painiojamas su paprastomis pleiskanomis, tačiau jam būdingi uždegimo požymiai ir pasikartojantys paūmėjimai, todėl vien šampūno keitimo kartais neužtenka“, – sako dermatologai.

    Kaip atpažinti ir ką daryti?

    Be pleiskanojimo, būdingas galvos odos paraudimas, deginimo pojūtis, niežulys, jautrumas, o pleiskanos dažniau būna riebios ir prilimpančios prie odos. Kai kuriais atvejais dėl kasymo atsiranda šašelių, įdrėskimų ar šlapiuojančių plotų.

    Ilgai trunkantis uždegimas gali laikinai pabloginti plaukų būklę ir sustiprinti slinkimą, tačiau suvaldžius uždegimą plaukų augimas dažniausiai atsistato. Vis dėlto, jei slinkimas ryškus ar atsiranda plikimo židinių, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją.

    Pagrindinė priežiūros kryptis dažniausiai yra gydomieji šampūnai su priešgrybelinėmis veikliosiomis medžiagomis ir uždegimą mažinančiais komponentais. Paūmėjimų metu gydytojas gali skirti trumpą vietinių priešuždegiminių vaistų kursą, parinktą pagal būklės sunkumą ir odos reakcijas.

    Kasdienėje rutinoje svarbi švelni, odos barjerą tausojanti priežiūra ir dirginančių priemonių vengimas. Kai kuriais atvejais gali būti taikomi dermatologiniai metodai, pavyzdžiui, fototerapija, tačiau sprendimas dėl jų priimamas individualiai.

    Namų priemonės gali būti tik papildymas, o ne gydymo pakaitalas, nes dalis populiarių metodų gali sudirginti odą ir pabloginti uždegimą. Jei niežulys stiprus, pleiskanojimas gausus arba paūmėjimai kartojasi dažnai, patikimiausia išeitis yra dermatologo konsultacija ir nuoseklus, ilgalaikis planas.

    Mityba taip pat gali turėti įtakos bendrai odos būklei: dažniau minimi omega-3 riebalų rūgščių, cinko ir B grupės vitaminų svarba, o perteklinis cukrus ir alkoholis daliai žmonių siejami su didesniu uždegiminiu fonu. Vis dėlto dieta paprastai nepakeičia medicininio gydymo, o veikia kaip papildoma priemonė.

  • Be reikalo švaistote pinigus: kirpėja įspėja, kodėl plaukų aliejus gali tik pakenkti

    Plaukų aliejus daugeliui atrodo greitas kelias į glotnumą ir blizgesį, tačiau kirpėjai vis dažniau įspėja: netinkamai naudojamas jis gali duoti priešingą efektą. Ypač tai aktualu ploniems, lengvai apsunkstantiems plaukams, kurių struktūra būdinga didelei daliai europietiško tipo plaukų.

    Specialistų teigimu, aliejus gali apsunkinti plauko ilgį ir vizualiai „užgesinti“ šukuoseną, o bandant kompensuoti riebesnį pojūtį neretai pasirenkamas agresyvesnis plovimas. Dėl to plaukai gali pradėti atrodyti sausesni, trapesni, o galvos oda jautresnė.

    „Tai nėra tikras plaukų atstatymas. Mano nuomone, daugeliu atvejų tai nereikalinga priemonė, ypač turintiems plonus plaukus“, – sakė kirpėja.

    Ką žada gamintojai ir kas realu

    Ant pakuočių dažnai žadama, kad aliejus „atkuria“ išsišakojusius galiukus, „gydo“ pažeistus plaukus ar net skatina augimą. Tačiau praktikoje išsišakojusio galiuko neįmanoma „suklijuoti“ visam laikui: tai struktūrinis pažeidimas, kuris neišnyksta vien nuo kosmetikos.

    Dažniausiai aliejai ir silikonai veikia kaip laikinas optinis sprendimas: jie suteikia slydimą, sumažina pasišiaušimą, gali laikinai paslėpti pažeidimo vaizdą. Vis dėlto, jei plaukai jau lūžinėja ar šakojasi, patikimiausias būdas sutvarkyti galiukus išlieka kirpimas ir nuosekli apsauginė rutina.

    Kada aliejus gali pabloginti situaciją

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai priemonės padauginama arba ji tepama ne ten, kur reikia. Ploni plaukai greičiau praranda apimtį, greičiau atrodo riebaluoti, todėl žmogus ima plauti galvą dažniau ir intensyviau, o tai didina mechaninę bei cheminę apkrovą.

    Dar viena rizika siejama su galvos oda: jei yra polinkis į sudirgimą ar seborėjinį dermatitą, kai kurie aliejai gali apsunkinti būklę. Dėl perteklinio sluoksnio kartais prireikia stipresnio šampūno, o toks plovimas gali dar labiau sausinti ilgį.

    Kas plaukams kenkia labiausiai

    Plaukų būklei didelę įtaką daro kasdieniai įpročiai. Dažnas intensyvus plovimas, ypač netinkamai parinktomis priemonėmis, gali didinti sausumą ir šiurkštumą, nes kiekvienas plovimas yra papildoma mechaninė trintis.

    Kirpėjai taip pat primena, kad šlapių plaukų šukavimas be slydimą suteikiančios priemonės dažnai baigiasi lūžinėjimu. Išimtis – kai plaukai šukuojami paskirsčius kondicionierių ar kaukę, nes tada sumažėja trintis ir pažeidimų rizika.

    Galiausiai svarbus ir mitybos faktorius: plauko pagrindas yra keratinas, o tai baltymas. Kai racione trūksta baltymų, plaukai dažniau praranda blizgesį, tampa trapesni, todėl vien kosmetika nekompensuoja to, ko organizmui stinga iš vidaus.

  • Plaukų plovimas kartą per savaitę? Specialistai paaiškino, kam tai padeda, o kam kenkia

    Kaip dažnai plauti plaukus, vieno teisingo atsakymo nėra: tai priklauso nuo galvos odos riebumo, plaukų storio, naudojamų priemonių ir gyvenimo būdo. Dermatologai pabrėžia, kad svarbiausia ne kalendorius, o tai, ar galvos oda švari, be niežėjimo, pleiskanų ir nemalonaus kvapo.

    Internete vis dažniau kartojamas patarimas plaukus plauti tik kartą per savaitę, esą taip jie augs sparčiau. Tačiau realybėje plaukų augimo greitį daugiausia lemia genetika, hormonai, bendra sveikata ir mityba, o plovimo dažnis dažniau veikia galvos odos būklę ir plauko lūžinėjimą.

    Kam gali tikti retesnis plovimas

    Jei galvos oda sausesnė, o plaukai šiurkštesni, dažnas plovimas gali nuplauti natūralius riebalus, kurie saugo odą ir plauko paviršių. Tuomet atsiranda tempimo jausmas, pleiskanojimas, sudirgimas, o pats plaukas tampa sausesnis ir labiau lūžinėja.

    Rečiau plaunant, daliai žmonių stabilizuojasi odos riebalų gamyba, nes organizmas nebesistengia kompensuoti nuolat pašalinamo sebumo. Dėl to plaukai gali atrodyti glotnesni, mažiau šiauštis, o galvos oda mažiau reaguoti į dirgiklius.

    Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog plaukai pradeda augti greičiau. Dažniau pastebimas kitas efektas: sumažėja sausumo sukeltas lūžinėjimas, todėl plaukai atrodo ilgesni ir tankesni vien dėl to, kad mažiau nutrupa.

    Kada plauti kartą per savaitę gali būti klaida

    Jei galvos oda riebi, plaukai ploni, aktyviai sportuojate ar gausiai naudojate formavimo priemones, plovimas kartą per savaitę gali būti per retas. Ant odos kaupiasi sebumas, prakaitas, nešvarumai, priemonių likučiai ir negyvos odos ląstelės, todėl gali atsirasti kvapas, niežėjimas ir didesnis sudirgimas.

    Susikaupusios apnašos gali kimšti plaukų folikulų angas ir bloginti galvos odos mikroaplinką. Kai kuriems žmonėms tai susiję ir su ryškesnėmis pleiskanomis ar seborėjinio dermatito paūmėjimais, nes riebesnėje terpėje lengviau dauginasi mieliagrybiai.

    Tokiais atvejais specialistai dažnai rekomenduoja plaukus plauti kas 1–2 dienas arba kas antrą dieną, o priemones rinktis pagal galvos odos būklę. Jei vargina nuolatinis niežėjimas, paraudimas ar gausios pleiskanos, vertėtų pasitarti su dermatologu.

    Kaip saugiai rečiau plauti plaukus

    Jei šiuo metu galvą plaunate kasdien, perėjimas prie retesnio plovimo turėtų būti palaipsnis, nes odai reikia laiko prisitaikyti. Praktikoje patogiau pirmiausia pereiti prie 2–3 plovimų per savaitę ir tik vėliau įvertinti, ar vieno karto pakanka.

    Tarp plovimų gali padėti sausas šampūnas, tačiau jis neturėtų tapti nuolatiniu pakaitalu vandeniui ir įprastam valymui. Priemonę verta naudoti tik ten, kur plaukai greičiausiai riebaluojasi, o jei galvos oda jautri, rinktis kuo švelnesnės sudėties produktus.

    Plaunant svarbu koncentruotis į galvos odą: šampūną įmasažuoti pirštų galiukais, o ne braižyti nagais. Kondicionierių geriausia tepti tik į plaukų ilgį ir galiukus, kad neapsunkintų šaknų ir neskatintų greitesnio riebalavimosi.

    Jei bandant rečiau plauti atsiranda niežėjimas, perštėjimas, šašai ar pastebimai padidėja plaukų slinkimas, tai ženklas, kad jūsų rutiną reikia koreguoti. Plaukų priežiūra turėtų būti pritaikyta ne madoms, o individualiai galvos odos būklei.

  • Plaunate plaukus vyrišku dušo geliu? Specialistė paaiškino, kuo tai gali baigtis

    Socialiniuose tinkluose ir kasdienybėje vis dar pasitaiko įprotis plaukus išsiplauti vyrišku dušo geliu, pavyzdžiui, „Old Spice“. Po tokio plovimo plaukai neretai atrodo itin švarūs, šaknys lengvesnės, o dėl gausios putos atsiranda apimties įspūdis.

    Vis dėlto toks efektas nereiškia, kad priemonė tinka reguliariai galvos odos ir plaukų priežiūrai. Dušo gelis pirmiausia kuriamas kūno odai, kad greitai pašalintų prakaitą, kvapą ir riebalų perteklių, o galvos oda reikalauja švelnesnio balanso.

    Kodėl dušo gelis nėra šampūnas

    Dažnas dušo gelis valymui naudoja stipresnes paviršiaus aktyviąsias medžiagas, kurios suteikia daug putų ir labai ryškų švaros pojūtį. Tačiau pernelyg intensyvus riebalų nuplovimas gali trikdyti galvos odos apsauginį barjerą, todėl atsiranda tempimas, sausumas ar jautrumas.

    Ilgainiui tai gali pasireikšti niežėjimu, pleiskanojimu ar deginimo jausmu, o plaukų ilgis tampa šiurkštesnis, labiau pūkuojasi, prasčiau šukuojasi ir lengviau lūžinėja. Kartais žmonės pastebi ir priešingą efektą, kai galvos oda ima riebaluotis greičiau, nes oda stengiasi kompensuoti per stiprų nuriebalinimą.

    Kas dažniausiai nutinka naudojant nuolat

    Reguliariai plaunant galvą priemone, kuri nėra pritaikyta galvos odai, efektas paprastai būna kaupiamasis. Iš pradžių džiugina švaros pojūtis, tačiau vėliau atsiranda diskomfortas, o plaukai praranda glotnumą ir tampa labiau pažeidžiami nuo šukavimo bei trinties.

    Ypač atsargiems reikėtų būti turintiems jautrią galvos odą ar polinkį į seborėjinį dermatitą, kai netinkamos priežiūros priemonės gali paaštrinti simptomus. Papildomą riziką kelia dažymas ir formavimo priemonės, nes tuomet galvos oda ir plaukų ilgis paprastai būna labiau pažeisti.

    „Vieną kartą iš bėdos taip išsiplauti plaukus galima, bet kaip įprastos priežiūros aš to nerekomenduočiau. Jei priemonė gerai nuplauna riebalus, tai dar nereiškia, kad ji tinka galvos odai“, – pabrėžė specialistė.

    Į ką atkreipti dėmesį renkantis priemones

    Šampūnai kuriami atsižvelgiant į galvos odos poreikius: svarbus pH, švelnesnis valymas ir sudedamosios dalys, kurios padeda sumažinti trintį per plauko ilgį. Dėl to plaukai po plovimo paprastai būna lengviau iššukuojami, mažiau elektrinasi ir lėčiau praranda drėgmę.

    Dušo geliuose dažnai būna kvapiklių, dažiklių, tirštiklių ir konservantų, kurie kūno odai dažniausiai netrukdo, tačiau jautresnei galvos odai gali būti per intensyvūs. Jei vis dėlto tenka vieną kartą naudoti dušo gelį, verta po plovimo būtinai naudoti kondicionierių ir stebėti, ar neatsiranda sudirgimo požymių.

    „Nereikia demonizuoti vyriško dušo gelio, bet nereikėtų jo ir laikyti galvos odos priežiūros priemone. Retkarčiais galima, tačiau nuolat naudoti neverta“, – akcentavo specialistė.